Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Antanas Maziliauskas sako, kad yra du vienodai svarbūs kovos su klimato kaita būdai. Vienas – švelninti klimato kaitą, antras – prisitaikyti prie tų sąlygų, kurios jau susidarė dėl jos. Profesoriaus nuomone, nors Lietuva daro žingsnius abejomis kryptimis, šiandien jie nepakankami. Ypač trūksta švietėjiškos veiklos, kadangi klimato kaita priklauso nuo visos visuomenės elgsenos.

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms keturių įstatymų – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos, Mokesčio už aplinkos teršimą ir Aplinkos monitoringo – pataisoms ir teiks jas Seimui.

Orlaivių paliekami kondesaciniai pėdsakai išlieka vos kelias valandas. Bet jie dabar taip paplitę, kad jų sukuriamas šildymo efektas stipresnis už šiltnamio efektą, sukeltą jų išmetamo į atmosferą anglies dvideginio nuo pat brolių Wrightų pirmojo skrydžio

Čilėje ir Argentinoje antradienį tūkstančiai žmonių susirinko stebėti reto ir įspūdingo reiškinio - visiško Saulės užtemimo. Mėnuliui uždengus visą Saulę, aptemo dangus. Užtemimas pirmiausiai buvo matomas La Serenos mieste Čilėje, o galiausiai - Argentinos sostinėje Buenos Airėse.

Planetoje šylant klimatui, Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas Philipas Alstonas įspėja dėl „klimato apartheido“. Pasiturintiems žmonėms bus lengviau prisitaikyti prie karštesnės planetos, tuo tarpu vargingesni pajus blogiausius klimato kaitos padarinius, įspėja Ph. Alstonas ataskaitoje, kuri kitą savaitę bus pateikta JT Žmogaus teisių tarybai.

Iki savaitės vidurio kasdien temperatūra šalyje tik didės ir trečiadienį pasieks piką, kurio metu kai kur termometrų stulpeliai peršoks 30 laipsnių ribą. Antroje savaitės pusėje orai bus labai neramūs ir įspūdingą šilumą iš Lietuvos išstums audringos permainos.

Po gyventojų protestų Vilniaus savivaldybė visgi nusprendė dar kartą stabdyti Antakalnio rajone esančio Sapiegų parko atnaujinimo projektą. Apie tai socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Išsaugokime Sapiegų parką" pirmadienį paskelbė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Sunkiai naikinamas mechaniniais ar net cheminiais būdais Sosnovskio barštis sparčiai plinta ir užima vis daugiau Lietuvos teritorijos. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ir Aplinkos ministerija kviečia Lietuvos gyventojus būti neabejingiems ir pranešti apie jo augimo vietas.

Aplinkos ministerija pakeitė Europos Komisijai skirtą pateikti vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Į ekologinį saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ įtrauktos 3 naujos vietovės: Žagarės dvaro parkas, Plinkšių apylinkės ir Aukštųjų Šančių ąžuolynas. Jos skirtos Europos Bendrijoje saugomo vabalo – niūriaspalvio auksavabalio – apsaugai.

Plastiko atliekas jūrose vakarų europiečiai laiko didžiausia grėsme aplinkai Plastikas jūrose, anot vakarų europiečių, yra didžiausia grėsmė aplinkai. Australai tuo tarpu labiausiai baiminasi klimato šilimo, rodo trečiadienį pristatyti tyrimo rezultatai. Apklausą aplinkos tema penkiuose žemynuose atliko „YouGov“ institutas ir nepelno organizacija „Orange Ocean“. Jūrų užterštumas didžiausia problema yra britams (55 proc.) ir vokiečiams (49 proc.).

Aplinkos ministerijoje buvo pristatyta nepriklausomų ekspertų atlikto vertinimo, kaip įgyvendinamos ES fondų investicijų 2014-2020 m. veiksmų programos gamtos apsaugos priemonės, ataskaita.

Birželio 6 d., ketvirtadienį, 11 val. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) duris atvers gruntą valančių augalų ekspozicija. Botaninių edukacinių objektų įvairovę praplėsianti ekspozicija taps dar viena mokymo priemone – atskleis augalų galimybes mažinti dirvožemio taršą. „VDU Botanikos sodas kartu su LR Aplinkos ministerijos įsteigta VšĮ „Grunto valymo technologijos“ siekia supažindinti visuomenę, ypač jaunąją kartą, su nekenksmingomis aplinkai technologijomis, atskleisti visiems prieinamų biologinių valymo metodų privalumus ir galimybes. 

Šiluma ir saulė vilioja vis daugiau laiko praleisti gamtoje, tačiau malonų laisvalaikį gryname ore gali sugadinti prieš vasarą stipriai suaktyvėję vabzdžiai. Jeigu nuo uodų galima apsiginti naudojant specifinius kvapus turinčias priemones, kiti geliantys gyviai, pavyzdžiui, bitės, reaguoja atvirkščiai – jas lengvai privilioja bet kokie gėlių aromato kvepalai.

Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje susidaro beveik 50 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir tik penktadalis jų yra oficialiai perdirbama. Jei padėtis nesikeis, 2050 metais elektronikos atliekų kiekis pasaulyje išaugs daugiau nei dvigubai, iki 120 mln. tonų. Nors sunku prognozuoti susidariusių elektroninių atliekų kiekį, tačiau dar iki 2021 metų metinis bendras šių atliekų kiekis pasaulyje viršys 52 mln. tonų. Pagal blogiausią scenarijų 2050-aisiais elektronikos atliekų kiekis gali perkopti 120 mln. tonų per metus, prognozuoja Jungtinių Tautų universiteto Vienoje mokslininkai.

Šį savaitgalį aukščiausios, penktosios, klasės miškų gaisringumas paskelbtas 12-oje Lietuvos savivaldybių, įspėja Hidrometeorologijos tarnyba. Pavojinga situacija susidarė dėl itin sauso šių metų pavasario. Metereologų teigimu šiemet vis dar neiškrenta pakankamai kritulių, tad daugelis Lietuvos miškų pasiekė jau pačią aukščiausią, penktą, gaisringumo klasę. Penktos klasės miškų gaisringumas daugiausia apima pietinius ir rytinius šalies rajonus.

Gegužės 18 d. 11 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) bus minimas Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) 100-mečio jubiliejus. Šios organizacijos ištakos siekia 1919 m., kai įregistruotos Kauno lentpjūvių ir malūnų darbininkų bei Kauno degtukų fabrikų darbininkų profesinės sąjungos. Į susivienijimą medžio apdirbimo įmonių profesinės sąjungos susijungė 1941 m., o po karo atkūrus veiklą organizacija jau jungė ir popieriaus bei baldų pramonės profesines sąjungas. Miškininkai prie susivienijimo prisijungė 1958 m.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) pareigūnai akcijos „Lydeka 2019“ metu beveik tris mėnesius nuo brakonierių saugojo neršiančių lydekų ramybę. Jie nuo vasario 1d. iki balandžio 20 d. surengė arti 600 reidų ir patikrino daugiau kaip 7 tūkst. žvejų mėgėjų.

Po ypač šilto savaitgalio, kuris labiau priminė vidurvasarį, orai atvės. Artimiausias dienas šalyje ir toliau išsilaikys sausra, vyraus giedras dangus, o lietaus debesų nebus nei kvapo. Visgi, antroje savaitės pusėje numatomos permainos: lietaus debesys vis drąsiau brausis į Lietuvą, savaitgalį atvės dar labiau.

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas dar nepasirašytas, bet Europos Komisija (EK) informuota apie plano pateikimo vėlavimą, Eltai teigė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Elena Auglienė.

Iki milijono organizmų rūšių gresia išnykimas, teigiama preliminarioje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje, kurioje kruopščiai aprašyta, kaip žmonija kenkia gamtos ištekliams, nuo kurių patys žmonės yra priklausomi. Švaraus oro, geriamo vandens, anglies dioksidą (CO2) sugeriančių miškų, augalus apdulkinančių vabzdžių ir baltymų turtingų žuvų nykimas kelia ne mažesnę grėsmę nei klimato kaita, sakoma ataskaitoje.