VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

08 21. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis siūloma finansuoti upinių mašalų populiacijos reguliavimą

Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis siūloma finansuoti kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimus ir populiacijos reguliavimo priemones.

Tokį Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Kristina Miškinienė ir Vidas Mikalauskas.

Pasak jų, įstatymo projekto rengimą paskatino siekis išvengti žalingo kraujasiurbių upinių mašalų ekologinio, ekonominio poveikio ir neigiamos įtakos biologinei įvairovei bei žmonių sveikatai pietų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Kraujasiurbių upinių mašalų žala yra įvairialypė: jie sukelia diskomfortą ir sveikatos sutrikimus žmonėms, mažina galvijų produkciją, gali sukelti paukščių ir galvijų kritimą, perneša įvairius parazitus.

Kraujasiurbių upinių mašalų problema Pietų Lietuvoje egzistuoja nuo 1992 m. Nuo 1999 m. mašalų gausa reguliuojama dirbtinėmis priemonėmis. Nemuno upės aukštupyje nuo 1999 m. buvo vykdoma Lietuvos Vyriausybės 1999 m. balandžio 28 d. nutarimu patvirtinta Upinių mašalų populiacijos reguliavimo programa. Šios programos pagrindinė priemonė buvo biologinio preparato panaudojimas mažinant upinių mašalų lervučių gausą tam tikruose Nemuno upės ruožuose. 1999 - 2010 metais trunkantis biopreparato "VectoBac 12AS" panaudojimas naikinant upinių mašalų lervutes davė teigiamų rezultatų ir mašalų populiacija sumažėjo iki pavojaus aplinkai nekeliančio dydžio. Remiantis Gamtos tyrimų centro 2013 m. Europos Bendrijos svarbos rūšių būklės, invazinių mašalų ir ichtiofaunos tyrimų bei tolimųjų pernašų poveikio ekosistemoms įvertinimu, dėl minėto biopreparato panaudojimo pagrindinės kraujasiurbės Lietuvoje upinių mašalų rūšies tankis Nemuno vidupyje nuo 1999 m. pradėjo pastebimai mažėti ir per dvylika biologinio preparato naudojimo metų sumažėjo apie 100 kartų.

Tačiau nuo 2011 m. Lietuvos Vyriausybei neskyrus finansavimo priemonių vykdymui ir panaikinus programos vykdytoją - Alytaus apskrities viršininko administraciją, mašalų populiacija kasmet atsikuria vis gausiau.

Pasak K. Miškinienės ir V. Mikalausko, nuo 2011 m. pietų Lietuvos savivaldybės kiekvienais metais kreipdavosi į Lietuvos Vyriausybę, Aplinkos bei Finansų ministerijas dėl lėšų skyrimo kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos įvertinimui bei reguliavimui, tačiau reikiamos lėšos per penkerius metus taip ir nebuvo skirtos.

"Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti aiškų teisinį reglamentavimą ir nustatyti, kad kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms finansuoti lėšos turi būti skiriamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Šis pakeitimas užtikrintų realią galimybę kiekvienais metais įvertinti kraujasiurbių upinių mašalų populiaciją ir, pagal poreikį, finansuoti populiacijos reguliavimo priemones be atskiro pietų Lietuvos savivaldybių kreipimosi skirti finansavimą. Tai leistų išvengti žalingo kraujasiurbių upinių mašalų ekologinio, ekonominio poveikio ir neigiamos įtakos biologinei įvairovei bei žmonių sveikatai", - sako įstatymo projekto iniciatoriai Seimo nariai K. Miškinienė ir V. Mikalauskas.

Siūloma, kad įstatymo pataisa įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos tikslas - finansuoti aplinkosaugos ir kitas priemones, numatytas įstatyme.

Programos lėšos kaupiamos atskiroje valstybės iždo sąskaitoje. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos, vadovaujantis specialiųjų programų finansavimo principais, planuojamos valstybės biudžete.

Programos priemones tvirtina ir programai įgyvendinti skirtas lėšas naudoja Aplinkos ministerija.

Manoma, kad įstatymui įgyvendinti reikės 391,2 tūkst. eurų (130,4 tūkst. eurų kasmet) Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

Šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimo ir populiacijos reguliavimo priemonių finansavimo klausimų.

Atgal