VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

10.17. Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis

Esant dabartinėms tendencijoms,  iki 2100 m. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje šoktelės 1,5-5,1 laipsniu, daugės kritulių, o Baltijos jūros lygis pakils iki 90 cm. Tokie grėsmingi faktai paskelbti ketvirtadienį Raudondvaryje vykusioje tarptautinėje konferencijoje klimato kaitos klausimais.

Šis forumas, kuriame dalyvavo Norvegijos ir Lietuvos ekspertai bei savivaldybių atstovai, užbaigė Norvegijos fondų remiamą tarptautinį projektą „Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu“.

„Klimato kaitos padariniai kasmet sukelia vis daugiau grėsmių, todėl šią problemą reikia spręsti visais lygiais – nuo pasaulio lyderių susitarimų iki konkrečių priemonių savivaldybėse“, - kalbėjo Norvegijos Karalystės ambasados įgaliotoji reikalų patikėtinė Anne Sofie Bjelland.

Konferencijos dalyvius sveikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad dėl klimato kaitos sukeltų liūčių šiemet ypač nukentėjo Lietuvos ūkininkai: laukuose liko nenuimto derliaus, tapo sunku pasėti žiemines kultūras.

Renginio metu

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius gyrė Norvegijos vyriausybės požiūrį sprendžiant klimato kaitos problemas ir pasidžiaugė, kad ir Lietuvoje jau nemažai daroma - vis plačiau panaudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai, ypač vėjas.

Pranešėjų teigimu, naujai kuriama pramonė dažniausiai būna mažai tarši, o šiltnamio efektą labiausiai skatina trys sektoriai: transportas(29,6 proc.), energetika (25,4 proc.), ir žemės ūkis (22,9 proc.).

Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius 80 metų išaugs vidutinis kritulių kiekis (3,7-13,5 proc.), ypač žiemą (iki 27,5 proc.). Žiemos bus šiltesnės, o vasarą padaugės itin karštų dienų. Dėl intensyvių liūčių kils problemų ne tik žemdirbiams, bet ir miestų gyventojams, ypač tų, kuriuose neefektyvios lietaus nuotekų sistemos.

Specialistai ragina ypač didelį dėmesį skirti darniai plėtrai, šilumos taupymui, racionaliam atliekų tvarkymui.

Projektas, kurį įgyvendino Kauno regioninė energetikos agentūra, įgalino 10-ties Lietuvos savivaldybių atstovus lankytis Norvegijoje ir semtis patirties, buvo rengiami mokymai.

Projekto organizatoriai, remdamiesi tarptautine patirtimi, parengė  klimato kaitos švelninimo ir pritaikymo vietos lygmeniu gaires, kurios bus perduotos savivaldybėms.

 

Atgal