VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

10.20.Brakonieriai žuvis vagia išsijuosę. Kur dingo aplinkosaugininkai? Aūū!

Dainius Ručinskas

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

Jau nuo senų laikų lašiša laikoma viena iš labiausiai vertinamų žuvų mūsų šalies upėse ir Baltijos jūroje. Lašišos kiekvienais metais iš jūros plaukia neršti į upes. Kad pasiektų savo nerštavietes, joms tenka įveikti bent kelis šimtus kilometrų. Tačiau jų kelias nelengvas - Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose jas pasitinka tinklai.

Kaip rašo spauda, prasidėjus lašišų, šlakių migracijai į nerštavietes Lietuvos upėse, trofėjinių lašišų žvejyba į Lietuvą privilioja ne tik būrius mūsų žvejų, bet ir norvegų, latvių, prie Nėries ir kitų upių kursuoja autobusai iš Lenkijos.

Lašišinių žuvų populiacijai atkurti valstybė pastaruosius dešimtmečius investavo milijonus, tačiau žvejai mėgėjai pastebi, kad prie upių pastaraisiais metais įsivyravo savivalė -aplinkosaugininkai reti svečiai, o neetatinių gamtosaugininkų ne tik perpus mažiau, bet jie praktiškai neteko visų turėtų įgaliojimų.

Pripažįstama, kad laukinių lašišų ištekliams atkurti labiausiai trukdo brakonieriai. Todėl lašišinių žuvų migracijos keliams ir nerštavietėms apsaugoti ir buvo pradėta rengti akcija “Lašiša”.

Nors Lietuvoje ji rengiama jau aštuonioliktą kartą, brakonieriai ir toliau kone nevaržomai traukia žuvis ir toliau puotauja juodojoje rinkoje.

Šiemet lašišos į nerštavietes pajudėjo gana anksti -liepos mėnesį, tačiau akcija “Lašiša” skelbiama tik nuo rugsėjo 1 d. ir tęsis iki lapkričio 20 d. Karščiausi akcijos taškai - Baltijos jūros priekrantė, Kuršių marios, Nemuno deltos regionas, Šventosios (pajūrio), Nemuno , Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės upės ir jų intakai bei šalia šių vandens telkinių esantys privažiavimai ir keliai.

Vidaus telkiniuose norintiems sužvejoti karališką žuvį žvejams mėgėjams privalu įsigyti leidimą. Iki spalio 1 d. per vieną žvejybą galima paimti tik vieną sugautą lašišą arba šlakį. Tačiau pažeidimų apstu - brakonierių negąsdina nei baudos, nei žvejybos priemonių ir įrankių konfiskavimas.

Pasak buvusio aplinkos viceministro Lino

Jonausko, brakonieriai bendrauja su žmonėmis, kurie informuoja kaip sekasi gamtosaugininkams. Juk vienai savivaldybei tenka tik po vieną gyvosios gamtos inspektorių. Žinodami šią informaciją brakonieriai ramia širdimi dirba savo darbą. Jo nuomone, brakonieriavimo mastai padidėję bent keletą kartų.

Visuomeninės gamtosauginės asociacijos “Lašišos dienoraštis” prezidentas Kęstutis Klimavičius teigia, kad aplinkosaugininkai apleido upes lašišų ir šlakių neršto laiku gaudami menkus atlyginimus.

“Vilniaus regione dirba tik keli darbuotojai. Kaip jie gali spėti patikrinti žvejus? Sostinėje už kelis šimtus eurų niekas nenori dirbti”,- sako K. Klimavičius.

Tuo tarpu aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, kad konstatuoti, jog žvejybos kontrolė sumažėjo, neužtenka tik fakto, ar aš pamačiau gamtosaugininką prie upės ar ne. Kontrolės tikrai nesumažėjo, be abejo, ją galima tobulinti ir tai yra daroma. Susitinkame su nevyriausybinėmis organizacijomis, deriname bendrus veiksmus, siekiame, kad ir pati visuomenė įsitrauktų į gamtosaugą. Žinia, kad prie kiekvieno vandens telkinio nepastatysime pareigūno, kad jis ten budėtų. Norisi, kad ta kontrolė būtų didesnė, tačiau tai yra susiję su biudžeto ištekliais. Biudžetas aplinkos apsaugos sistemai šiemet buvo sumažintas 5 mln.eurų.

 

Atgal