VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Gamta

10 31. Baigti tvarkyti Karoliniškių kraštovaizdžio ir Juozapinės draustiniai

Sostinėje baigtas tvarkyti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis, taip pat baigiamas tvarkyti ir pritaikomas lankymui Juozapinės valstybinis geomorfologinis draustinis, kuriame fiksuota aukščiausia Lietuvos vieta, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritorija apima 162 ha Vilniaus miesto plotą. Draustinis driekiasi miškinguose Neries slėnio šlaituose, priešais Vingio parką. Turistinių trasų sistemą sudaro įvairaus ilgio pėsčiųjų maršrutai (Raguvų dugno takas, Kalvų keterų takas, Miško pakraščio takas).

Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje naujai įrengta įvairi rekreacinė infrastruktūra. Įrengti pėsčiųjų takai, lygumų slidžių trasos, apžvalgos aikštelė, atnaujinti dviračių takai, pastatyti informaciniai stendai ir kryptys.

Vilniečiai turės progą geriau pažinti įspūdingas Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio vietas - Plikakalnio atodangą, Neries salas ties Žvėrynu, atsivėrusias regyklas į Vilniaus centrą. Pastatyti informaciniai stendai, dviračių stovai, įrengtos atokvėpio vietos, renginių vieta su laužaviete, suolai lankytojams. Visa rekreacinė infrastruktūra perduota valdyti Vilniaus savivaldybei.

Juozapinės valstybiniame geomorfologiniame draustinyje, kuris išsidėstęs Pietryčių Lietuvoje, Medininkų aukštumoje, pastatytas apžvalgos bokštas, sukurta skulptūrinė kompozicija ir įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės bei mažosios architektūros elementai - informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai. Lankytojai, atvykę pamatyti aukščiausią Lietuvos vietą, ras turizmui pritaikytą teritoriją.

Paskutinysis ledynas, prieš 10-15 tūkst. metų uždengęs visą Lietuvą, neįveikė Medininkų aukštumos. Nėra šioje aukštumoje nė vieno ežero, tekantis vanduo seniai juos nudrenavo, išardė krantus. Liko tik slėniai, raguvos ir raguvėlės, o tarp jų kalvos - lėkštašlaitės arba keterėtos. Siekiant išsaugoti Ašmenos aukštumai būdingą senojo reljefo moreninio masyvo fragmentą su Juozapinės kalnu, buvo įkurtas Juozapinės geomorfologinis draustinis.

Aukščiausia Lietuvos vieta - Aukštojo kalnas, esanti šiame draustinyje. Kalvos aukštis siekia 293,84 m virš Baltijos jūros lygio. Visai šalia šios kalvos dunkso Juozapinės kalnas (292,83 m), anksčiau laikytas aukščiausiu Lietuvos teritorijos tašku, tačiau žymios skulptorės Dalios Matulaitės sukurtas paminklas pastatytas ant Aukštojo kalno aukščiausio Lietuvos taško pažymėjimui.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, pagrindinis šių draustinių tvarkymo darbų tikslas - sumažinti chaotiško draustinio lankymo įtaką saugomai teritorijai. Siekiama sudaryti sąlygas pažintiniais tikslais lankytis kraštovaizdžio draustiniuose, skatinti gyventojus tinkamai naudotis išskirtinės vertės turtu - valstybės gamtiniais ištekliais.

Atgal