VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

In memoriam

2015-11-03
Lietuviško kaimo, viensėdijų, bažnytkaimių valstiečiai sudarę daugiau 80 proc. Lietuvos gyventojų šimtmečiais buvo suaugę su gimtosios žemės darbais, rūpesčiais, papročiais ir tradicijomis Plačiau
2015-11-03
Lapkričio 2 d. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Antakalnio memoriale tylos minute pagerbė žuvusiųjų Lietuvos laisvės gynėjų atminimą. Plačiau
2015-10-31
Kasmet ateina laikas, kada atmintis ir jausmai sutelkia mus prie artimųjų, prie protėvių atminimo. Vėlinės gyvenimo virsmų atodangoje – tai mes esantieji ir mes buvusieji, kurie amžinybės akivaizdoje priglundame prie tautos amžių. Plačiau
2015-10-27
Artėjant Vėlinėms – susikaupimo, apmąstymų, rimties ir išėjusiųjų prisiminimų laikui, Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į paskaitų ciklą apie mirtį, kurio metu susipažinsime su Vėlinių tradicijomis ir papročiais. Plačiau
2015-10-27
Prisimenant Benediktą Strišką dažnai įvardijama – nusipelnęs žemės ūkio darbuotojas, Panevėžio rajono Paįstrio kraštiečių klubo įkūrėjas Plačiau
2015-10-13
Vilniaus Kairėnų kapinėse 2015 m. rugsėjo 10 d. prie istoriko Vytauto Kancevičiaus ir  jo žmonos Lilijos kapo susirinko   giminės, buvę draugai, bendradarbiai. Plačiau
2015-10-08
Lietuvos kultūra neteko dar vieno legendinio žmogaus. Ketvirtadienį Vilniuje mirė aktorė ir režisierė Galina Dauguvietytė. Ji ėjo 89-uosius metus. Plačiau
2015-09-15
Rugsėjo 18 d. 14 val. prie Saidės upelio, Saidės pažintiniame take (Stirnių km., Trakų raj.) bus atidengtas tautodailininko Sauliaus Lampicko sukurtas koplytstulpis skirtas prieš metus mirusio gamtininko prof. Ričardo Kazlausko (1927 09 14 – 2014 09 06) atminimui. Neries regioninio parko direkcijos sumanymą pastatyti šį koplytstulpį visokeriopai parėmė ir apmokėjo Trakų miškų urėdija. Plačiau
2015-09-08
Siekdama 2016 metais deramai paminėti Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, Lietuvos premjero, gydytojo Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines, Vyriausybė posėdyje patvirtino šių metinių minėjimo planą. Plačiau
2015-09-02
Baigdamas 80-uosius metus, 2015 m. rugpjūčio 18 d. Marijampolės apskr. Kazlų Rūdos seniūnijos Višakio Rūdos parapijos kapinėse šalia tėvų amžino poilsio atgulė lituanistas, didelis lietuvių humanitarinės literatūros žinovas ir puoselėtojas, buvęs ilgametis Vilniaus universiteto Filosofijos katedros dėstytojas Ipolitas Ledas. Plačiau
2015-08-29
„Šlovinga protėvių žemelė Lietuva/ Graži šalis, svetimšalių ji geidžiama.../Karų niokota... okupantų ji apiplėšta.../Bet išdidi... neklūpanti – laisva.../Mums ji vienintelė senolė Lietuva!/Te meile jai liepsnos širdis mana... tava.../Kaip akį saugokim ir ginkim ją,/ Dar šimtmečius gyvuos ir bus laisva,/Senolė mūsų Lietuva.“ Plačiau
2015-08-21
Plačiau
2015-08-08
Saulėtą 2015 m. rugpjūčio 3-osios dieną prie Panerių memorialo susirinko kelios dešimtys Vilniaus romų ir jų bičiulių, kad paminėtų Tarptautinę romų holokausto aukų atminimo dieną. Čia iš akmenų romų vaikai sudėliojo „romų ratą“ ir papuošė jį gėlių puokšte. Plačiau
2015-07-31
Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Respublikos (LR) kariuomenės kapelionas, partizanas, politinis kalinys, tikinčiųjų teisių gynėjas, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ autorius, LR Aukščiausiosios Tarybos (AT) Atkuriamojo Seimo deputatas monsinjoras Alfonsas Svarinskas mirė 2014 m. liepos 17 d. Pirmųjų jo mirties metinių paminėjimas prasidėjo 2015 m. liepos 17 d. Vilniuje Plačiau
2015-07-16
Sekmadienį, 2015 m. liepos 12 d., amžinybėn išėjo iškilus Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius, žodžių darybos ir etimologijos tyrėjas, lietuvių kalbos gynėjas Vincas Urbutis. Plačiau
2015-07-14
Šiandien, liepos 14 d. "Aušros" muziejaus Chaimo Frenkelio viloje vyks vieno žymiausių pastarųjų dešimtmečių Šiaulių miesto žydų bendruomenės narių - Leibos Lipšico (1925-2002) 90-ųjų gimimo metinių minėjimas. Plačiau
2015-07-11
Apie Lietuvos pasiuntinį Tarptautinės teisės mokslų daktarą, ilgiausiai tarnavusį Tėvynės diplomatijoje kalba jo pačio knygos, Respublikos užsienio ministerijos archyvai ir mokslininkai, tyrę jo veiklą. Tikėtina, kad šią vasarą apie dr. A. Geručio nuopelnus Lietuvos diplomatijai spaudoje bus kalbama ne vieną kartą. Plačiau