VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

2012-08-01
Eidama 90-uosius metus, Australijoje, Sidnio mieste, mirė poetė Aldona Veščiūnaitė-Janavičienė, praneša Lietuvos rašytojų sąjunga. Plačiau
2012-08-01
Antradienį Medininkų memoriale ir Vilniaus Antakalnio kapinėse paminėtos 21-osios Medininkų tragedijos metinės. 1991 m. liepos 31-ąją Medininkų pasienio kontrolės poste prie sienos su Baltarusija buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję Lietuvos pareigūnai ir vienas sunkiai sužeistas, kurį medikams pavyko išgelbėti. Plačiau
2012-07-31
2012 m. liepos 28 d. į paskutinę kelionę palydėjome ir Vilniaus Antakalnio kapinėse atsisveikinome su profesoriumi, humanitarinių mokslų habilituotu daktaru, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariu,  Gardino universiteto garbės daktaru  Vytautu Merkiu (1929 05 05–2012 07 25). Vytautas Merkys buvo vienas  kūrybingiausių ir produktyviausių  dviejų amžių sandūros Lietuvos ir Europos istorikų. Didelis jo indėlis ir ugdant jaunąją Lietuvos istorikų kartą. Aukštas yra Lietuvos istorijos piliakalnis. Okupacijų metais (1940-1989) įkopti į jį  sąžiningam  istorikui  buvo labai sunku ir sudėtinga. Reikėjo ne tik daug  dirbti,  bet ir sugebėti kantriai ir sumaniai, savęs ir mokslo neišsižadant, įveikti primestos oficialiosios ideologijos kliūtis. Iš tėvų paveldėtas sąžiningumas, darbštumas, nuoširdus geranoriškumas, valstietiškas sumanumas, studijų metu įgyti  ir vėliau nuolat stiprėjantys mokslinio darbo įgūdžiai, platus mokslininko akiratis kupiškėnui Vytautui Merkiui padėjo tai padaryti. Profesoriaus nuveiktų darbų sąrašas atskleidžia susiliejantį begalinio darbštumo ir talento horizontą. Ryškiai išsiskiria keturios Vytauto Merkio akademinės veiklos kryptys: moksliniai tyrimai, pedagoginis darbas, leidyba ir mokslo vadyba. Visose šiose srityse Vytautas Merkys paliko ryškius ir reikšmingus pėdsakus, tarsi orientacines gaires visai istorikų akademinei bendrijai. Plačiau
2012-07-30
Šią savaitę Vilniuje ir Medininkuose bus paminėtos Medininkų tragedijos metinės. Plačiau
2012-07-26
Eidamas 84-uosius metus liepos 25 dieną Vilniuje mirė žymus istorikas, Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius habilituotas daktaras Vytautas Merkys, patvirtino Lietuvos mokslų akademijoje. Plačiau
2012-07-19
Trečiadienį Jaruzalėje mirė ir vakare buvo palaidotas įtakingiausias pasaulyje ultradoksų rabinas Jozefas Šalomas Eliašivas (Yosef Shalom Elyashiv), kuriam balandį sukako 102 metai. Plačiau
2012-07-13
2012 m. liepos 9 d. eidamas 86-uosius metus po sunkios ligos mirė visuomenės veikėjas, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos narys, folkloro ansamblio „Giedra“ dalyvis, Valančiaus blaivybės sąjūdžio narys, Vinco Kudirkos paminklo statybos fondo aukų rinkėjas, savo tėviškės bei viso krašto gražinimo daugelio iniciatyvų autorius ir vykdytojas.   Šviesios atminties Bronislovas Kiela gimė 1927 m. sausio mėn. 8 d. Gakūnų kaime, Geležių valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Mokėsi Geležių progimnazijoje. Ją baigęs įstojo į Joniškėlio žemės ūkio technikumą. Įgyjęs žemės ūkio darbuotojo specialybę pradėjo dirbti Lygumų MTS vyriausiuoju agronomu. Studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto neakivaizdiniame skyriuje. Su žmona Genovaite, taip pat LŽŪA absolvente, sukūrė gražią šeimą užaugino du sūnus. Įgyjęs aukštojo mokslo kvalifikaciją buvo paskirtas Paveliuonio tarybinio ūkio direktoriumi, Šakių rajone, kur darbavosi 11 metų. Bronislovo sumanumo dėka ūkis tapo pirmaujančiu Šakių rajone. Kaip gerą darbuotoją ir specialistą Bronislovą Kielą pakvietė į Žemės ūkio ministeriją, Augalų apsaugos stoties viršininko pareigoms. Vėliau darbavosi Žemėtvarkos institute, Lietuvos Mokslų Akademijoje - eksperimentinės bazės direktoriumi ir kitur. Plačiau
2012-06-27
Eidamas 74-uosius metus birželio 27-osios naktį mirė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Akto "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" signataras, buvęs Palangos meras Algimantas Vincas Ulba. Plačiau
2012-06-26
  Prieš pat Jonines atsisveikinome su televizijos režisiere ir aktore Aldona Vederaite. Jai teko nelengvas gyvenimo kelias. 1941  m. prieš paskutinį abitūros egzaminą visa Vederų šeima iškeliavo į tremtį. Tėvą, Utenos Šaulių vadą stotyje atskyrė nuo šeimos ir jis pražuvo gulago tamsybėje, o Aldona su jaunesne sesute Danute ir mama atsidūrė Altajuje. Tremtis užgrūdino Aldoną- jai teko būti atrama motinai ir šeimos maitintojai. Plačiau
2012-06-22
Lietuvos Respublikos Seimo Parlamento galerijoje birželio 13 dieną buvo surengtos dvi parodos, skirtos Gedulo ir vilties dienai paminėti. Viena iš jų dailininko Henriko Cipario ,,Lietuvos kančia”. Plačiau
2012-06-14
Penktadienį, minint Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido dieną, bus prisiminta ir pirmoji 1940-ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą auka, anuometinės pasienio policijos pareigūnas Aleksandras Barauskas Plačiau
2012-06-14
Lietuva mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną - prisimenamos ir pagerbiamos masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukos. Plačiau
2012-06-06
Čikagoje birželio 5 dieną mirė JAV lietuvių žurnalistas, Čikagos lietuvių radijo valandėlės "Margutis" ilgametis redaktorius ir laidų vedėjas Petras Petrutis.   Plačiau
2012-06-04
Daugybė tikinčiųjų su baltais gėlių žiedais pirmadienio vidurdienį susirinko Vilniaus arkikatedroje išlydėti į amžinąją ramybę vyskupą emeritą Juozą Tunaitį. 83-ejų vyskupo Juozo Tunaičio žemiškasis gyvenimas užgeso praėjusią savaitę. Plačiau
2012-06-01
  Netekome Vyskupo Juozo Tunaičio. Vyskupas emeritas J. Tunaitis mirė naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, eidamas 84-uosius metus. Plačiau
2012-05-17
Lietuvoje bus perlaidojami mokslo ir kultūros veikėjo, Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo, publicisto, pasipriešinimo okupaciniams režimams ideologo, Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus (po mirties) kavalieriaus Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus palaikai. Plačiau
2012-05-15
Praėjusią savaitę prasidėję renginiai, skirti pagerbti 1972-ųjų gegužės 14 dieną dėl Lietuvos laisvės, protestuojant prieš sovietinį režimą susideginusio jaunuolio Romo Kalantos atminimą, toliau tęsiasi. Daugiausia jų sutelkta į pirmadienį, kai sukako lygiai 40 metų nuo to tragiško įvykio, kuris išsiliejo masinėmis nepaklusnumo sovietų valdžiai demonstracijomis, trukusiomis net kelias dienas. Plačiau