VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

In memoriam

08 08. Hirošimoje paminėtos pirmojo pasaulyje atominio bombardavimo 69-osios metinės

Dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį paminėjo atominio bombardavimo Hirošimos mieste 69-ąsias metines, kai Japonijoje jaučiamas didelis nusistatymas prieš atominę energetiką.

Senyvo amžiaus žmonės, likę gyvi per šį bombardavimą, aukų artimieji, vyriausybės pareigūnai ir svečiai iš užsienio dalyvavo kasmetinėje ceremonijoje Hirošimos taikos memorialiniame parke, prisimindami prieš beveik septynis dešimtmečius išaušusį rytą, kai JAV lėktuvai numetė atominę bombą ant šio vakarų Japonijos miesto.

Sugaudus šventyklos varpui susirinkusieji nulenkė galvas tylos minutei. Varpas suskambėjo 8 val. 15 min. vietos laiku – tiksliai tą minutę, kai numesta atominė bomba akimirksniu pražudė Hirošimoje dešimtis tūkstančių gyvybių.

Hirošimos meras Kazumi Matsui paragino žmones įsiklausyti į tos tragedijos liudininkų žodžius, sakydamas kalbą per ceremoniją, kurioje taip pat dalyvavo premjeras Shinzo Abe ir JAV ambasadorė Japonijoje Caroline Kennedy.

„Vandens!“ Balsai nuo mirties slenksčio tebėra giliai įstrigę berniuko, kuris tuomet buvo 15-metis moksleivis, atmintyje “, – sakė meras, cituodamas vieno tragedijos liudininko prisiminimus.

„Tie maldaujantys šauksmai buvo jaunesnių moksleivių, – pridūrė jis, atpasakodamas šiurpius to įvykių liudininko matytus vaizdus. – Jie buvo smarkiai apdegę; jų veidai – groteskiškai sutinę, antakių ir blakstienų nebelikę, mokyklinės uniformos virtusios skarmalais.“

Meras pažymėjo, kad daugelis išgyvenusiųjų jautė didelę kaltę, kad liko gyvi per tą ataką.

Tačiau „žmonės, kurie anksčiau retai kalbėdavo apie praeitį dėl savo kraupių prisiminimų, dabar, būdami senyvo amžiaus, pradeda atsiverti“, sakė K. Matsui.

Amerikos bombonešis B-29, jo įgulos pavadintas „Enola Gay“, numetė atominę bombą 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kurios sprogimas pavertė Hirošimą branduoliniu pragaru, nusinešusiu apie 140 tūkst. žmonių gyvybių.

Trys dienos po atominio sprogimo Hirošimoje, 1945 metų rugpjūčio 9 dieną, amerikiečiai ant pietinio Japonijos Nagasakio miesto numetė antrą atominę bombą, dėl kurios žuvo dar 80 tūkst. gyventojų.

Pošešių dienų, rugpjūčio 15-ąją, Japonijos imperatorius Hirohito paskelbė besąlygišką Japonijos kapituliaciją, kuria baigėsi Antrasis pasaulinis karas.

Nuo to laiko Japonija oficialiai yra pacifistinė valstybė; ji tapo viena artimiausių JAV sąjungininkių, jos teritorijoje yra dislokuota daugiau kaip 40 tūkst. JAV karių.

Sąjungininkai argumentavo, kad atominiai bombardavimai padėjo greičiau užbaigti karą, nes paspartino Japonijos kapituliaciją ir leido išvengti vėliau tais metais suplanuotos sausumos pajėgų invazijos, per kurią tikriausiai būtų žuvę dar milijonai žmonių.

Praeitą savaitgalį JAV žiniasklaida pranešė, kad mirė paskutinis „Enola Gay“ įgulos narys Theodore`as Van Kirkas, kuriam buvo 93 metai.

Buvo pranešta, kad Th. Van Kirko laidotuvės vyks rugpjūčio 5 dieną jo gimtajame Nortumberlando mieste Pensilvanijos valstijoje – kai Japonijoje minimos Hirošimos bombardavimo metinės.

Nusistatymas prieš atominę energetiką Japonijoje smarkiai padidėjo, kai prieš trejus metus smarkus žemės drebėjimas sukėlė didžiulį cunamį, nusinešusį apie 19 tūkst. žmonių gyvybių, taip pat sugadinusį Fukušimos 1-osios branduolinės jėgainės reaktorių aušinimo sistemas.

Nei vieno iš tų žmonių žūtis nebuvo tiesiogiai susieta su branduoline krizes, bet išsilydžius kelių reaktorių šerdims, radioaktyvūs teršalai pasklido didelėje teritorijoje. Ši branduolinė avarija, kuri buvo didžiausia nuo 1986 metais įvykusios Černobylio katastrofos, privertė evakuoti tūkstančius gyventojų.

Nors šalies visuomenė griežtai nepritaria atominei energetikai, Japonijos branduolinės programos priežiūros agentūra praeitą mėnesį pranešė, kad du reaktoriai yra pakankamai saugūs, kad juos būtų galima vėl įjungti.

Tas sprendimas buvo labai svarbus planams vėl įjungti branduolines elektrines, kurios buvo išjungtos po Fukušimos katastrofos. Tačiau tokio žingsnio priešininkai kaltino agentūrą, kad ji esanti įtakingų atominės pramonės veikėjų marionetė.

Daugelis atominių bombardavimų veteranų, žinomų kaip „hibakušai“, yra nusistatę tiek prieš karinį, tiek prieš taikų branduolinių technologijų naudojimą, primindami, jog per sprogimą Hirošimoje akimirksniu žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o vėliau daug daugiau gyvybių nusinešė spindulinė liga ir su šia ataka susiję susirgimų vėžiu atvejai.

Atgal