VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

In memoriam

09 02. Gyvenimas - saldžiai karti simfonija

Gintvilė Switters

Dangus paslaptingas tarsi Siksto koplyčia: plunksniniai debesys apjuosia dangaus kupolą ir virpa,raudoni gaisai paliečia magišką kosminę drobę ir išplėšia mažo kambarėlio vaizdą. Kambaryje budistinėje pozoje sustingusi moteris: ji kartoja mantrą. Viskas susilieja į šventyklos vaizdą. Kvapnūs smilkalai paįvairina mistišką būtį. „Zaza“ japoniškai reiškia „zen“ – vadinasi - meditacija sėdint. Taip rašo dhr.Suzuki „Inleiding tot het zen boeddizme“ Moteris buvo gerai susipažinusi su įvairiom religinėm budizmo srovėm.

Kambaryje – Dalai Lamos portretas, daugybė knygų ir kompaktinių plokštelių – pasaulio muzikos, tarp jų Chris Hinze – olandų kilmės kompozitoriaus, kūrusio meditacinę muziką: „Tibet impressions“. Paslaptingoji maldininkė žinojo savo lemtį. Ji atsisakė medikų pagalbos ir nusprendė ramiai išeiti iš gyvenimo.  Kambaryje kvepėjo baltos lelijos ir orchidėjos, dar labiau pabrėždamos rimtą ceremoniją. Visur, kur pasirodydavo Minka – buvo šventė. Gėlių girliandos puošė sakralinį kambarėlį. Graži kaip Leonardo da Vinči angelas: alebastrinio baltumo oda, kaip žuvėdros sparnai išlenkti antakiai, žydros akys, kurių verdenėje  gali paskandinti džiaugsmą arba sielvartą,  kaip ugnis liepsnojantys raudoni garbanoti plaukai darė ją charizmatišką. Deja, ir jos baisi liga neaplenkė. Visa jos esybė švietė rimtį ir susikaupimą, tačiau nusilpęs kūnas kovojo su mirtimi. Anapus lango girdėjosi juokas, muzika, girtų kaimynų šūkaliojimai. Ji išliko rami ir  išdidi savo vienatvėje, pasiekusi „zen“ būseną. Paskutinė vėžio stadija: įnirtingo skausmo konvulsijos degina kūną. Jaunystėje išmokti „agni“ jogos pratimai padeda suvaldyti skausmo šuorus. Mika mėgo fiestas, o jos  skardus juokas drebindavo kavinės langus. Nors ir būdama labai graži, nepatyrė didelės meilės. Nenorėdama būti žaisliuku vyrų rankose, džiaugėsi moterų draugyste. Gyveno ir dirbo Leeuwardene kartu su drauge dalindamasi džiaugsmą ir gyvenimo smūgius. Bet nuo šiolei tai yra tabu...

Nenorėdama patekti į priešmirtinės slaugos namus, pasirinko išdidžią mirtį: nieko nevalgė, gėrė žolelių arbatą ir meditavo.

Vaikystėje mergaitė lankė katalikų mokyklą ir eidavo sekmadieniais į bažnyčią. Tas nepaprastas žinių troškimas nubloškė ją į Indiją. Nuo tada pradėjo domėtis Rytų menais ir filosofija, medituoti ir šokti. Nesuvaldomas gyvenimo geismas, saldus euforinės būsenos pojūtis viliodavo į muzikos koncertus ir išvykas. Minka buvo linksma, atviro būdo ir, nežiūrint jos gyvenimo būdo – altruistė. Ji buvo kviečiama į įvairius pasibuvimus: mokėjo groti gitara, turėjo gražų balsą.  Vieno žymaus Frieslandijos  trubadūro koncerto metu ji pasakė: už mano patrakusį būdą  likimas gali nubausti...

Paskutiniais gyvenimo mėnesiais ji visus apdovanojo. Toks buvo jos noras. Didžiausias skausmas buvo jos partnerei, o Minka buvo rami ir tyliai geso savo meditacijos kambarėlyje.

Vieną ankstyvą rytą jos gyvenimo draugė rado ją sustingusią „zen“būsenoje.

Per jos kremavimą dalyvavo 200 žmonių. Ji buvo šviesios sielos žmogus, tikintis reinkarnacija. Grojo žymios grupės „Cold play“ daina „Fix you“: „Lights wil gide you home“.

Šviesos lydės į Dievo namus. Tą šviesos kelią praėjo su savo sielos draugu  Ernst Langhout – žymiu Frieslandijos trubadūru. Ernst pažinojo šią dailią moterį: ji lankėsi jo koncertuose, nes mėgo balades faizų kalba. Jis išmokė ją medituoti. Jie valandų valandas kalbėdavosi apie muziką, meną, naujas parodas ir budizmą. Jos mirtis pribloškė jautrios sielos muzikantą: įsipylė saldžiai kartaus bierburgo „Zwarte weduwe“ („Juodoji našlė“) ir nusipurtė. Skruostu riedėjo ašaros... vėliau akyse suspindo nepaprasta šviesa – pasirodė  vizija: mergina raudonai garbanotais plaukais švytėjo erdvėje...

Kvapnūs smilkalai

Atgal