In memoriam
03 03. Paminėtos Lietuvos laisvės armijos įkūrėjo ir vado brigados generolo Kazio Veverskio 70 – sios žūties metinės
Lietuvos laisvės armijos sąjungos pirmininkė Irena Montvydaitė Giedraitienė
Vasario mėn. 12 d. Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos organizaciją, bendradarbiaudama su LK Kauno karininkų ramove, paminėjo Lietuvos laisvės armijos įkūrėjo ir vado Kazio Veverskio 70 žūties metines.
Kazys Veverskis
Vienas iš Lietuvos ginkluoto partizaninio pasipriešinimo pradininkų, Lietuvos laisvės armijos (LLA) įkūrėjas ir vadas Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrityje, Jurbarko rajone, Kalvių kaime, ūkininkų Stasio ir Uršulės šeimoje pirmasis vaikas. Vėliau iki dešimties vaikų išaugusios, šeimos narys. Visa gausi šeima paaukota Tėvynės labui. Iš septynių brolių trys: Kazys, Pranas, Aleksas sujungė savo likimus su Lietuvos laisvės armija. Trys seserys: Natalija, Domicelė, Aldona ir brolis Stasys praleido jaunystės dienas sovietų lageriuose. Bronius, Albinas ir septyniolikmetis Vytukas žuvo partizanaudami Jurbarko rajono teritorijoje.
Prie paminklo renginio dalyviai. Renginio akimirkų nuotraukos Loretos Kalnikaitės ir Jono Ivaškevičiaus
Kai 1940 metais Sovietinė armija įžengė į Lietuvą, Lietuva neteko savo armijos ir nepriklausomybės, kūrėsi įvairios pasipriešinimo okupacijai organizacijos. Antrasis pasaulinis karas, tremtys, grėsmė Lietuvių tautos išlikimui, tai paveikė ir Kazį Veverskį. Studijuodamas teisės mokslus Vilniuje 1941 m.- vokiečių okupacijos metais nusprendė įkurti nesavanaudišką, disciplinuotą pasipriešinimo okupacijoms organizaciją – Lietuvos laisvės armiją (LLA). Pirmiausiai sukūrė programą, po to prasidėjo realus Lietuvos laisvės armijos formavimas. 1941 m. gruodžio 13 d., dvylika jaunų karininkų vadovaujamų Kazio Veverskio Gedimino pilyje priėmė priesaiką ir įkūrė šią organizaciją. Nuo pat įkūrimo dienos buvo slapta, politinė, karinė, organizacija- Lietuvos kariuomenės teisių perėmėja, su tikslu ginkluotu būdu atgauti Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau tapo ginkluoto partizaninio karo pradininkė, palikusi ryškų pėdsaką pokario rezistencijoje, padėjusi pagrindus 1949 m. Vasario 16 – sios įkurtam Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiui. Į sąjūdžio tarybos prezidiumą buvo išrinkti keturi Lietuvos armijos kariai. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis – Vytautas priesaiką Lietuvos laisvės armijoje buvo priėmęs 1945 m. balandžio 23 d.
Prieš padedant gėles prie paminklo K.Veverskiui
Kazys Veverskis žuvo nuo okupanto tarnų 1944 m. gruodžio 28, vežant į Kauną pogrindžio spaudą, per Nevėžio upės tiltą, ties Raudondvariu. 2011 m. tiltui suteiktas generolo Kazio Veverskio vardas.
Džiugu, kad po pusšimčio metų tylėjimo, mes galime pagerbti savo tautos didvyrius. Lietuviai visais laikais gerbė kovotojus dėl Tautos nepriklausomybės, kai ir nepasisekdavo laimėti kovų. Jie visi buvo savanoriai, jie bus minimi ilgus amžius. Lietuvos laisvės armijos kariai, partizaniniame kare, aukojo savo gyvybes, vardan laisvos tautos.
2015 m. vasario 12 – sios rytą, prie Kauno rajono savivaldybės naujai pastatyto paminklo, Lietuvos laisvės armijos įkūrėjo ir vado brigados generolo žūties vietoje, ties Raudondvariu, prie buvusio senojo tilto, kauniečiai ir svečiai, minėjimo renginio dalyviai rinkosi pagerbti savo tautos didvyrį. Pagerbti buvusio kraštiečio atvyko LPKTS Jurbarko filialo nariai ir Jurbarko Petro Paulaičio šaulių 1-sios kopos atstovai, vadovaujami atsargos majoro Algirdo Genio. LPKTS Šilalės filialo pirmininkė Teresė Ūksienė, LPKTS valdybos narė Loreta Kalnikaitė ir Antanas Rašinskas, Palangos šaulių 6 – osios kuopos atstovai su Žemaičių apygardos vado sūnumi, kuopos šauliu, LLA sąjungos nariu Algirdu Montvydu, Plungės LKKSS skyriaus pirmininkas Romas Petrikas su sąjungos nariais, Kauno rajono savivaldybės vicemeras Petras Mikelionis, kapitonas Kęstutis Čekavičius su Lietuvos kariuomenės mokyklos atstovais. Prie paminklo pražydo gėlių puokštės, vėjas plaikstė žvakių liepsneles, plevėsavo organizacijų vėliavos.
Minėjimo dalyviai nuvyko į Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią. Šv. Mišias už brigados generolą Kazį Veverskį aukojo kunigas Vilius Sikorskas.
Palangos šaulių 6-osios kuopos atstovai
Brg. gen. Kazio Veverskio žūties 70 –čio skirtas minėjimas tęsėsi Kauno įgulos karininkų ramovėje. Dalyviai, eidami į salę, susipažino su nuotraukų stendais. Iš nuotraukų žvelgė dvi dešimtys jaunų Lietuvos Laisvės armijos vadų, paaukojusių gyvybes dėl Tėvynės. Kituose stenduose susipažino su atkurtos Lietuvos laisvės armijos gyvenimo veiklos ir darbų akimirkomis.
Minėjimo dalyvius pasveikino ir renginį vedė Kauno karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus specialistas, atsargos majoras Gediminas Riautas. Sveikino Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studenčių styginių kvartetas - Eglė Ramuckytė, Indrė Andrikonytė, Gabrielė Zaneuskaitė, Gintarė Kaminskaitė, atliekant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokinė Jonė Barbora Laukaitytė, koncertmeisterė Goda Stalnionytė. Mokytoja Ilona Klusaitė - 1944 m. Lietuvos laisvės armijos organizacijos kario, partizaniniame kare buvusio Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizano Miko Kluso dukra.
K.Veverskio pagerbimas Karininkų ramovėje
Su Kazio Veverskio gyvenimu ir veikla supažindino istorikas, knygos „Lietuvos laisvės armija“ autorius Kęstutis Kasparas. Minėjimo dalyvius pasveikino LR Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Prisiminimais pasidalijo buvęs Lietuvos armijos karys, Laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys. Jis prisiminė kad organizacija buvo labai slapta, nežinojome nei kas vadai, nauji nariai buvo priimami pagal rekomendacijas. Gal todėl vokiečių okupacijos metais ši organizacija ir išsilaikė nesunaikinta. LR Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys papasakojo apie planavimą įamžinti Kazio Veverskio atminimą Kretingoje, nes K.Veverskis mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje. Architektė Violeta Beigienė papasakojo apie darbus, statant paminklą Kazio Veverskio žūties vietoje. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys Algirdas Petrusevičius pasveikino dalyvius ir palinkėjo nepamiršti tautos istorijos. Renginyje dalyvavo 1942 – 1945 m. Lietuvos laisvės armijos organizacijos pareigūno, Kazio Veverskio asmens sargybinio, partizaniniame kare Šiaurės - Rytų Lietuvoje „Tigro“ rinktinės įkūrėjo Leono Vilučio sūnus Kęstutis Vilutis. Lietuvos karininko, partizaniniame kare Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono vado Jono Semeškos sūnus Alvydas Semaška, Dimisijos kapitonas Danielius Štaras Kauno skyriaus Vietinės rinktinės vadas ir rinktinės nariai. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovai. LR Seimo nariai Arimantas Dumčius, Rytis Kupčinskas ir daugel kitų garbingų dalyvių. Garbingiems renginio dalyviams LLA sąjungos pirmininkė Irena Montvydaitė Giedraitienė įteikinėjo jos vadovaujamos organizacijos išleistas knygas – I ir II dalį „LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS KOVOS ŽEMAITIJOJE“.
K.Veverskio 70-mečio žūties minėjimo dalyviai
Užbaigiant minėjimo renginį, patriotines dainas atliko Kauno šaulių organizacijos mišrus choras „Trimitas“, vadovas Vincas Kursa. Pasibaigus minėjimui skirstytis neskubėjome, džiaugėmės, kad galime susitikti, pakalbėti, pabendrauti, bendražygių, bendraminčių tarpe, prie kareiviškos košės ir arbatos puodelio.
Lietuvos laisvės armijos įkūrėjo ir vado, brigados generolo Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus Kazio Veverskio įamžinimas:
1994 m. žūties vietoje, kairiajame Nevėžio upės šlaite buvo pastatytas ąžuolinis koplytstulpis.
2006 m. Panemunėje jo vardu pavadinta nauja gatvė, Kazio Veverskio vardu ir viena Veliuonos gatvių, netoli Veliuonos mokyklos pastatytas paminklinis akmuo.
2011 m. gegužės 15 d., LLKS štabo ir LLA sąjungos prašymu, Lietuvos vyriausybės nutarimu Raudondvario tiltui per Nevėžio upę suteiktas Kazio Veverskio vardo tiltas.
2014 m. gegužės 16 d Lietuvos kariuomenės vado įsakymu Lietuvos kariuomenės mokyklos Kazlų Rūdos poligonui suteiktas brigados generolo Kazio Veverskio vardas.
Giedant Tautišką giesmę
2014 m. spalio 9 d. Lietuvos kariuomenės mokyklos brigados generolo Kazio Veverskio poligone iškilmingai atidengta lenta, skirta Lietuvos laisvės armijos kūrėjui atminti.
2014 m. spalio 30 d. Kauno rajono savivaldybės iniciatyva ties buvusiu senuoju tiltu per Nevėžio upę, žūties vietoje, iškilo iš juodo metalo kalavijo formos su virš jo kylančia laisvės Paukšte, paminklas.
Atgal
.jpg)
(1).png)
