VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

01 27. Rašytojo Kazimiero Barėno (Barausko) gimimo diena

Ona Striškienė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė

Aplankėme rašytojo, vertėjo, žurnalisto Kazimiero Barėno (Barausko) tėvų, brolių Povilo ir Jono kapus, uždegėme žvakes. Rašytojo brolius, jų vaikus teko gerai pažinoti. Kazimiero Barėno nesu mačiusi ir jo kapo aplankyti negalime, nes palaidotas Londone, kur gyveno ir 2006 m. mirė.

Mane su kūrėju sieja ta pati Įstro upė, ramiai savo vandenis laukais plukdanti link Paįstrio ir tolyn. Tie patys takai, keliai, Paįstrio bažnyčia ir kapinės. Kasdien patekanti saulė už Žaliosios girios ir nueinanti vakarop miegoti už Paįstrio miško šalia kapinių. Kaip ir Kazimieras Barėnas regiu tuos pačius laukus, matau darbščius šio krašto žmones, jų darbus, bendravimą.

Kazimiero Barėno (Barausko) tėvų kapas Paįstryje, Panevėžio r. Onos Striškienės foto

Kazimieras Barauskas (emigracijoje tapo Barėnu) gimė 1908 m. sausio 12 d. Stanionių k., Panevėžio aps. Panevėžio gimnaziją baigė 1929 m., studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Studijų metais pasirodė ir pirmasis grožinis kūrinys – apsakymas „Neišbrista dumblynė". Pasirašinėjo B. Kazimieraičio ir kitais slapyvardžiais.1930-1943 m. Dirbo VDU universiteto administracijoje. Uždarius universitetą pradėjo dirbti „Ateities" dienraštyje. 1944 m. emigravo į Vokietiją.

1947 m. apsigyveno Didžiojoje Britanijoje. Beveik dešimtmetį dirbo tekstilės fabrike. Rankos būdavo užimtos, o galvoje dėliojosi mintys, dirbdavo ir priešokiais parašydavo po keletą sakinių. Taip gimė pirmieji žinomi K. Barėno kūriniai, kurie vėliau išspausdinti knygose „Giedra visad grįžta" (1953), jam tada buvo keturiasdešimt penkeri. Paskui išleista knyga „Karališka diena" (1957), kai kurie apsakymai – knygoje „Kilogramas cukraus" (1978). 1949 m. sausio 22 d. įstojo į Lietuvių rašytojų draugiją. Jo dėka „Europos lietuvio" skaitytojai susipažino su Romualdo Lankausko romanu „Tiltas į jūrą" (1963–1964), Jono Avyžiaus romanu „Kaimas kryžkelėje" (1964-1966), Bitės Vilimaitės, Mykolo Karčiausko, Vytautės Žilinskaitės ir kitų kūryba.

Tėvų Barauskų kapas (kairėje), brolio Povilo Barausko šeimos kapas (dešinėje), antroje eilėje viduryje brolio Jono Barausko šeimos kapas Paįstrio kapinėse

Gyvenimas pasikeitė nuo 1957 m., kada K. Barėnas buvo pakviestas redaguoti „Europos lietuvio" ir apsigyveno Londone. Čia pradėjo vadovauti Nidos knygų klubui, išspausdinusiam per šimtą išeivijos rašytojų knygų. Su laikraščio redagavimu ir leidyba susiję beveik trys dešimtmečiai. Jam redaktoriaujant „Europos lietuvis" buvo populiarus laikraštis. Vėliau pasirodė romanas „Tūboto gaidžio metai". Šis romanai įvertintas V. Krėvės premija ir JAV lietuvių bendruomenės kultūros tarybos premija romanas „Beragio ožio metai". K. Barėnas du kartus pelnė Lietuvių rašytojų draugijos premijas (už „Dvidešimt vieną Veroniką" ir „Pačią apatinę pakopą"). Rašytojas Kazimieras  apdovanotas JAV LR Kultūros tarybos premija už knygą „Beragio ožio metai“. 1997 m. apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu. 2005-aisiais išėjo monografija „Kazimieras Barėnas" („Varpai"). Nuo 2002 – LRS narys.

Kovo mėnesį bus 10 metų, kai jis mirė Londone. Didžioji dalis rašytojo archyvų, jo paties ir žmonos Marijos rūpesčiu buvo persiųsti į Panevėžį. Gimtame Stanionių kaime yra išlikusi gimtoji sodyba, ji pažymėta atminimo lenta.

Atgal