VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

05 10. K. Daukšys: „Černobylio katastrofa įpareigoja atsakingai elgtis su pasauliu, kuriame gyvename“

Balandžio pabaigoje pasaulis minėjo 30-ąsias Černobylio katastrofos metines. Didžiausia branduolinė avarija istorijoje paveikė milijonus žmonių tuometinėje Sovietų Sąjungoje ir už jos ribų. Specialistai iki šiol nesutaria dėl nukentėjusiųjų skaičiaus, o visuomenė nuogąstauja dėl tebeveikiančių jėgainių saugumo.

Ką turime žinoti, ko negalime pamiršti ir ką turime daryti, galvodami apie Černobylio katastrofos pasekmes ir branduolinių jėgainių ateitį? Apie tai penktadienį Seime spaudos konferencijoje kalbėjo Japonijos visuomeninės organizacijos „Gensuikyo“ vykdomasis direktorius Hiroshi Takakusaka, labdaros fondo „Mūsų krantas“ viceprezidentas Gediminas Rimdeika, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys Ričardas Sargūnas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.

Seimo narys K. Daukšys prisiminė, kaip prabėgus kelioms dienoms po Černobylio nelaimės, televizija rodė gatvėmis vaikštančius atsipalaidavusius, laimingus žmones, žydėjo kaštonai, buvo geras oras, niekas blogo nenujautė, nors tuo metu pro Lietuvą skverbėsi radiacijos debesys.

„Tai nepateisinamas valdžios poelgis neinformuoti visuomenės apie įvykusią tragediją. Antras dalykas – dauguma žmonių, kurie gavo nurodymą likviduoti Černobylio katastrofos pasekmes, nežinojo, kur keliauja. Niekas jų neklausė, ar nori, ar gali, ar sutinka. Jų auka gelbėjo kitų milijonų žmonių sveikatą. Didelė pagarba tiems tūkstančiams Lietuvos vyrų, kurie aukojo savo sveikatą vardan likusių artimųjų namuose. Ši didžiulė žmonių auka mums yra ir turi būti vilties, atsakomybės už save, vienas kitą, už mūsų visų Žemę, simbolis. Černobylio katastrofa turi mus įpareigoti atsakingai priimti visus technologinius sprendimus, atsakingai elgtis su pasauliu, kuriame gyvename“, - kalbėjo K. Daukšys.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas R. Sargūnas kėlė klausimą, ar atominė energetika gali būti saugi, ar žmonija gali ramiai gyventi šalia veikiančių branduolinių jėgainių. „Reikia keisti požiūrį, kad atominė jėgainė – pigus, saugus energijos šaltinis. Turime mokytis iš praeities klaidų“, - akcentavo R. Sargūnas. 

Labdaros fondo „Mūsų krantas“ viceprezidentas Gediminas Rimdeika teigė, kad šiandien reikia diskutuoti apie taikią energiją, o jos poreikiai vis didėja.

„Svarbu rasti protingą kelią, kad atomas tikrai būtų taikus ir tarnautų žmonijai, bet netaptų katastrofų priežastimi. Įvykus Černobylio katastrofai neturėjome jokios patirties ir niekas jos negalėjo suteikti, išskyrus Japoniją. Radome kontaktus, šių svečių iš Japonijos dėka įgijome žinių, kurias galėjome pritaikyti gydant černobyliečius. Neatsitiktinai tęsiame šį bendradarbiavimą“, - spaudos konferencijoje kalbėjo neseniai 10 metų veiklos sukaktį minėjusio labdaros fondo viceprezidentas G. Rimdeika.

G. Rimdeika taip pat apgailestavo, jog prieš 6 metus Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu panaikintas padalinys, kuris rūpinosi černobyliečių sveikata.

Svečias iš Japonijos, visuomeninės organizacijos prieš atomines jėgaines vykdomasis direktorius Hiroshi Takakusaka akcentavo, kad pasaulis turi atsižvelgti į praeities klaidas ir siekti jų nebekartoti. Pasak jo, geriausia apsauga nuo branduolinių nelaimių – atsisakyti branduolinių jėgainių, o jas pakeisti saugia, alternatyvia energija.

Atgal