In memoriam
05.07. Vlada Brazauskytė – Šveikauskienė (1928-10-17 – 2018-04-18)
Lietuvos mokytojų literatų ,,Spindulio“ draugijos narė Vlada Brazauskytė – Šveikauskienė išėjo amžinybėn. Liko poezija – jos gyvenimo meilė.
Vlada Brazauskytė - Šveikauskienė
Liūdime kartu su dukromis Loreta ir Vida, vaikaičiais Donata ir Robertu, provaikaičiu Luku, kuriuos Ji labai mylėjo.
Lietuvos mokytojų literatų ,,Spindulio“ draugija
Mano biografija kasdien vis liūdnėja, nes jau daug kas praeity: moksleiviškos, studentiškos dienos, darbai įvairių Lietuvos miestų mokyklose... Užaugo dukterys, auga anūkai, keičiasi buvusių mokinių veidai. Jau išleista mano poezijos knyga ,,Kai nebuvo tavęs“(1996 m.).
Kadangi gyvenimas – amžinas laukimas, aš vis dar laukiu jos – ateities. Bet vieną ypatingą dieną, kai galbūt bus atrasta nauja, graži, didelė dar neapgyvendinta žemė, manęs neliks tarp gyvųjų. O gal ir tavęs? Kaip suprasti? Kaip susitaikyti su tuo žinojimu – manęs nebebus... Visi šauks: ,,Toks gamtos dėsnis, toks...“. Bet nieks nesvarstys, kokia prasmė buvo Būti. Ar kad nuo amžinai besitęsiančio gyvenimo gavai tik mikroskopinio dydžio gyvenimą?
Deja, mes pralaimime visagaliam Laikui... Ir beviltiškas susitaikymas su Esamybe mums grąžina realiatyvią ramybę. Ir ačiū už tai!
Atgal
.jpg)
(1).png)
