VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

07.14. Mirė mokslininkas, miškininkas Vaidotas Antanaitis

Šiandien, eidamas 90-uosius metus, mirė Lietuvos miškininkas, politinis veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, 1990-1992 m. Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministras Vaidotas Antanaitis.

Vaidotas Antanaitis 

Vaidotas Antanaitis gimė 1928 m. rugpjūčio 27 d. Anitavos dvare, Vadoklių valsčiuje, Panevėžio apskrityje.

1935-1940 m. mokėsi Panevėžio 1-ojoje pradinėje mokykloje, 1945-1947 m. - Kauno 9-oje vidurinėje mokykloje. 1947-1949 m. studijavo Vilniaus universitete, 1952 m. baigė Leningrado miškų technikos akademiją. 1954-1957 m. mokėsi Maskvos miškų technikos instituto aspirantūroje, 1966-1969 m. - Lietuvos žemės ūkio akademijos doktorantūroje, žemės ūkio mokslų daktaras.

Buvo aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, 1988-1990 m. - Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1989-1990 m. - TSRS liaudies deputatų suvažiavimo ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos narys. 1990 m. kovo mėnesį Maskvoje per suvažiavimo sesiją paskelbė, kad atkuriama Lietuvos nepriklausomybė. Gavęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimus, vedė neoficialias derybas su TSRS vadovais dėl nepriklausomybės pripažinimo. 1990-1992 m. buvo Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministras, 1992-1993 m. nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje. 1996-1998 m. - Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas. 1997-1998 m. - Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas. Nuo 1997 m. - Lietuvos pilietinės santalkos pirmininkas.

2000 m. apdovanotas Gedimino 3 laipsnio ordinu.

„Šįryt išėjo Vaidotas Antanaitis, pirmasis mūsų miškų ministras, pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje.
Panevėžio mokytojų vaikas. Pokario mokykloje platino antisovietinius atsišaukimus. Tėvus ištrėmus į Sibirą, pats nuo suėmimo slėpėsi Leningrade. Ten baigė miškininkystės studijas. Į Sąjūdį atėjo iš mokslo.
Pamenu Vaidotą, po 1991-ųjų sausio 13-osios per vieną Vyriausybės posėdį rūpestingai dedantį šovinius į revolverio būgną: "gyvas tikrai nepasiduosiu".
2008-aisiais švęsdamas 80-metį kolegoms kalbėjo: "Pilkos yra dienos, pilkas ir nedrąsus yra žmogus, purvina yra mūsų ekonomika, politika, lėkštas visas gyvenimas... Tačiau turiu vilties."
Taip ir mąžta pirmosios Vyriausybės gretos...“ – prisimena Darius Kuolys.

Atgal