VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

06.02. Mirė žymus Lietuvos matematikas, mokslininkas, vadovėlių autorius ir visuomenininkas Alfonsas Pranciškus Matuliauskas

 

A. Matuliauskas aktyviai rėmė nepriklausomą lietuvišką spaudą – buvo nuolatinis Lietuvos prezidento Antano Smetonos 1917 m. rugsėjo 6 d. įkurto valstybės laikraščio “Lietuvos aidas” skaitytojas ir prenumeratorius nuo pirmojo atkurto laikraščio numerio (1990 m. gegužės 8 d.) iki savo mirties.

Alfonsas Pranciškus Matuliauskas

Alfonsas Pranciškus Matuliauskas (1931 05 08 – 2020 05 23) gimė Smilgiuose, Kupiškio rajone. Po matematikos studijų Vilniaus universitete 1950–1955 m. jame dėstė iki 1995 m. A. Matuliausko gyvenimas buvo pašvęstas Universitetui ir Lietuvai, jos studentams, moksleiviams ir visuomeninei veiklai.

A. Matuliausko parašytas ir išleistas universitetinis “Algebros” vadovėlis (1985 m.) laikomas vienu geriausiu mokomuoju aukštosios matematikos leidiniu Lietuvoje, naudotas paruošti beveik tris dešimtis matematikų kartų.

Pirmuosiuose moksliniuose darbuose A. Matuliauskas nagrinėjo baigtinių grupių neredukuojamus įvaizdžius. Mokslų kandidato (daktaro) disertacija, parašyta vadovaujant profesoriui Jonui Kubiliui, buvo apginta 1974 metais. Docento vardas jam suteiktas 1985 metais. Disertacijoje ir vėlesniuose tyrimuose buvo gvildenamos algebrinių skaičių problemos. Tirdamas realųjį kvadratinių skaičių kūną, jis išvedė ir pritaikė išskirtinio tikslumo artutinę Hecke‘s funkcijos lygtį, patikslino šios funkcijos nulių skaičiaus įverčius bei idealiųjų pirminių skaičių pasiskirstymo signatūrinės erdvės srityse dėsnius.

Jis buvo nepakeičiamas algebros, algebrinių skaičių teorijos ir kitų artimų matematikos disciplinų dėstytojas. Parašė ir išleido universitetinį Algebros vadovėlį (1985), pasirinktinių kursų medžiagą (Algebrinių skaičių teorija, 1976; Kvadratiniai skaičių kūnai, 1978).

Negailėdamas savęs, A. Matuliauskas darbavosi Lietuvos moksleivių ir švietimo labui – vadovavo Lietuvos jaunųjų matematikų neakivaizdinei mokyklai (1980–1990), kartu su doc. dr. Elena Neniškyte parengė užduočių knygeles (Mokyklinės matematikos užduotys, 1987; Mokyklinės matematikos uždaviniai, 1989). Išleido populiariosios matematikos knygų (Vektoriai ir matricos, 1980; Tiesinės transformacijos, 1987), vertė mokomąsias knygeles moksleiviams, rašė straipsnius lietuviškosioms enciklopedijoms.

A. Matuliauskas aktyviai prisidėjo prie pilietiškumo ir valstybingumo ugdymo – nuo pat 1992 metų daugiau nei dešimtmetį buvo LR savivaldybių tarybų, LR Seimo ir LR Prezidento Senamiesčio apygardos dviejų apylinkių rinkimų komisijos pirmininkas bei narys.

“Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto bendruomenė neteko savo KOLEGOS, iškilaus pedagogo, mokslininko ir nuoširdaus bendradarbio. Nutrūko gyvenimas, kuris visas buvo pašvęstas Universitetui ir Lietuvai, jos studentams ir moksleiviams. Liūdime kartu su jo šeimos nariais ir artimaisiais. Liko Velionio darbai, jo paskaitų aidas, išsakytos ir užrašytos mintys. Mums visada stigs šilto nuoširdaus žmogiško bendravimo su Juo.”– rašo Vilniaus universiteto Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros profesorius Eugenijus Manstavičius.

Alfonsas Pranciškus Matuliauskas palaidotas Vilniaus „Verkių“ kapinėse prie Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios, greta savo žmonos, aukso medaliu apdovanotos Lietuvos matematikės Marijos Teresės Matuliauskienės, bei žymaus Vilniaus Šnipiškių (Šiaudinės) priemiesčio inovatoriaus ir amatininko – Juozo Valento Steponaičio.

Atgal