In memoriam

01 10. In memoriam

Petras Juodelė

Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas,

Lietuvos Švento Kazimiero ordino garbės kancleris

Muzikei Elonai Ylinei

Yra žemė pasaulyje ir dangus,

Yra skausmas, saulė ir malda.

Yra meilė, galinga kaip jūra,

Vylinga, kaip pavasario potvynis.

Meilė ir malda žmogų lydi per gyvenimą, įrašydamos į artimųjų širdis atminimo gaidas, surežisuotas laiko – likimo valdovo. Bet šalia jų budi ir paskutinis žemės atodūsis, paskutinis gyvenimo žodis - mirties paslaptis, nubrėžianti ženklą po žmogaus nueito kelio ribos.

Muzikė Elona Ylienė

Kokį gi gyvenimo kelią nuėjo mūsų mylima šviesios atminties Elona Ylienė?

Gimė ji 1931 m. vasario 2 d. Šiauliuose, visuomenės gerbiamoje tarnautojų šeimoje. Augdama brolio Liutauro ir seserų Vidos ir Violetos aplinkoje, ji buvo visų mylima ir globojama.

Mokėsi Šiaulių 2-joje mergaičių gimnazijoje ir muzikos mokykloje dėstytojo Jono Byros solinio dainavimo klasėje. Nuo pat vaikystės pasižymėjo ryškiu muzikalumu. Muzikos mokyklą baigė 1952 m. dėst. Jokūbo Dargio dainavimo klasėje.

1955-60 m. studijavo chorinį dirigavimą Vilniaus konservatorijoje (dabar Muzikos ir teatro akademija). Jos specialybės dėstytojas buvo docentas Antanas Budriūnas.

Dar tebesimokydama Šiauliuose, vadovavo daugeliui chorų ir vokalinių ansamblių: Medicinos mokyklos mergaičių chorui, miesto geležinkeliečių mišriam chorui, Ryšių klubo mišriam chorui, kurį paruošė 1955 metų respublikinei dainų šventei.

Vėliau, dirbdama Šiaulių pedagoginės mokyklos mokytoja, vadovavo ir

mokyklos vokaliniam ansambliui.

1964-1969 metais, kartu su muziku Klemensu Griauzde vadovavo Vilniaus inžinierinio statybos instituto akademiniam liaudies chorui „Gabija“.

Visuose muzikiniuose kolektyvuose, kur dirbo choro dirigentė Elona, buvo pasiekta žymių meninių rezultatų. Ji paliko ryškų pėdsaką Lietuvos, ypač Šiaulių miesto, chorinės kultūros ugdyme.

Nuo 1959-ųjų iki išėjimo į užtarnautą poilsį Elona dirbo dėstytoja Vilniaus J.Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, kur išugdė kelias dešimtis gerai paruoštų chorvedžių. Mokykloje ji pasižymėjo kaip kūrybinga dėstytoja metodininkė, parengusi nemažai metodinių darbų respublikiniams metodiniams skaitymams ir chorvedžių konferencijoms, parašė knygą „Muzikinio mokymo ir auklėjimo bendrojo lavinimo mokykloje metodika“. Dėstytoja didelį dėmesį skyrė savo auklėtinių asmenybės ugdymui, už ką buvo moksleivių gerbiama ir mylima.

Pagarbą ir dėmesį ji užsitarnavo ir dėstytojų tarpe. Ne kartą buvo renkama mokyklos profsąjungos pirmininke. Už kūrybinę veiklą ne kartą buvo atžymėta ministerijos garbės raštais ir mokyklos vadovybės padėkomis.

Bet žmogus, pasiekęs savo gyvenimo ribą, Viešpaties valia išeina į amžinybę, palikdamas nepamirštamą atmintį. Tą patvirtiname šiandien ir mes, tavo artimieji, prie tavo kapo nulenkdami galvas šviesiai asmenybei ir ištardami maldos žodžius: „Amžintąjį atilsį suteik jai, Viešpatie...“ Ir tarsi jaučiame tavo dvasios aidą gyvajam pasauliui:

Neverkite prie mano kapo,

Manoji dvasia čia –

Skarotų pušų šlamėjime,

Balto balandžio skrydyje

Virš Vilniaus ir Šiaulių.

Aš išlieku atmintyje: sesers,

Vaikų, anūkų,

Tėvynės meilės viltyje.

-Ateikite prie mano kapo,

Aš gyva Jūsų atminty

Ir maldoje.

Vilnius, Antakalnio kapinės, 2012 01 07