VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

03 13. Paminėtas Tarasas Ševčenka

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Jau 24-ti metai, kai prie ukrainiečių poeto, dailininko, rašytojo, mąstytojo, didžiojo Ukrainos nepriklausomybės ir laisvės pranašo Taraso Ševčenkos (1814 03 09–1861 03 10) paminklinės lentos Vilniaus universitete, Istorijos fakultete renkasi ukrainiečiai ir kiti, kam brangi ši įstabi asmenybė. Apie T. Ševčenkai skirtus ankstesnių metų renginius rašyta „Lietuvos Aide“ (2005. Kovo 26. Nr. 70. P. 8; 2006. Kovo 14. Nr. 59. P. 9; 2011. Rugsėjo 7.  Nr. 199, 200, 201. P. 1, 5). T. Ševčenkos gerbėjai renkasi paminėti jo gimimo ar mirties dieną.

Į Taraso Ševčenkos 151-ųjų mirties metinių paminėjimą Vilniuje kovo 10 d. (šeštadienį) susirinkusi grupelė, pakviesta, kaip įprastai, veikliosios Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkės Natalijos Šertvytienės. Nepaisant lietaus, susirinkusieji padėti gėlių išklausė N. Šertvytienės pateiktų keletą labai svarbių T. Ševčenkos – ukrainiečių tautos vienytojo – gyvenimo faktų, o jos pastebėjimas, kad ateiti prie paminklinės lentos ir dar tokiu oru – tai išbandymas, savęs patikrinimas: „Kas aš esu? Kiek man svarbus Ševčenka?“ – vertė ne vieną susimąstyti... Taraso Ševčenkos poeziją skaitė Orestas Pankivas, Valentina Kukinienė ir Jaroslavas Pocholčyšin. Kaip įprasta – sugiedotas Taraso Ševčenkos „Testamentas“.

Grupelė T. Ševčenkos gerbėjų prie paminklinės lentos ant Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto sienos. Priekyje su gėlėmis stovi Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkė Natalija Šertvytienė. Nuotraukos iš asmeninio dr. A.Vasiliauskienės archyvo

T. Ševčenkai skirtas renginys, kurį vedė šio, kaip ir daugelio ankstesnių metų, renginio organizatorė Natalija Šertvytienė, buvo tęsiamas Tautinių bendrijų namuose. Renginyje dalyvavo Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenko, kultūros atašė Olena Masneva, ukrainiečiai, kitų tautinių bendrijų atstovai, būrelis lietuvių: Alfredas Guščius, dr. Aldona Kačerauskienė, Teresė Kriščiūnienė, prof. Jonas Kievišas ir šio straipsnio autorė.

Kasmet T. Ševčenkos gyvenimas ir veikla atskleidžiamas kokiu tai nauju aspektu. Šiame pagerbime T. Ševčenka apžvelgiamas kaip dalininkas, įvairiašakė jo kūryba.

Ambasadorius Valerijus Žovtenko kalbėjo apie Taraso Ševčenkos svarbą kiekvienam ukrainiečiui, tautai, valstybei. Pažymėjo, kad iš naujo peržiūrima T. Ševčenkos kūryba, nes iki šiol jis buvo daugiau žinomas sovietiniu požiūriu. Kalbėjo, kad bus kuriamas naujas filmas.

Buvo rodoma filmo „Mano Ševčenka“ I-oji dalis (yra 3 dalys), skirta jo vaikystei, gyvenimo periodui Vilniuje ir trumpam gyvenimo Peterburge periodui. Filme apie T. Ševčenką pasakojo Jurijus Makarovas – žurnalistas, publicistas, vienas garsių Ukrainoje intelektualų. Du metus televizijos grupė rinko medžiagą šiam filmui, jis buvo rodomas ne vienoje Ukrainos televizijos programoje.

Po filmo apie T. Ševčenkos dailės mokytoją, dailės pedagogą, įtakojusį XIX a. lietuvių dailės raidą Vilniuje Joną Rustemą (1762–1835) pasakojo Marija Danilienė.

Tautinių bendrijų namų salėje T. Ševčenkos pagerbimo metu. Pirmoje eilėje iš kairės: kun. Irinėjus (Bohdanas Valiavka) OSBM, Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenko, kultūros atašė Olena Masneva

Natalija Šertvytienė apžvelgė T. Ševčenkos – dailininko veiklą, akcentavo jo darbų reikšmę. T. Ševčenka yra nutapęs per 1000 darbų, tačiau išsaugota tik per 800. Ne viskas dar išanalizuota, paveikslai išbarstyti, daug likę darbo tyrinėjimas. Be to, visiškai neanalizuota susirašinėjimo svarba: daug žmonių dalyvavo jo išlaisvinime iš tremties...

Prelegentė aiškino, kodėl T. Ševčenka netapo itin žymiu dalininku – jam buvo svarbiau poezija. Be to, kalėjime ir tremtyje jam buvo uždrausta ir rašyti, ir tapyti. Vėliau T. Ševčenka išgarsėjo, kai buvo pakviestas į archeografinę ekspediciją prie Aralo jūros – tad jo darbai čia tapo žinomi. Jis pirmasis pradėjo piešti kazachus ir jų vargingą buitį, skurdžią gamtą.

T. Ševčenka iliustravo savo poemas, daug dėmesio skyrė Ukrainos valstiečių gyvenimui, tapė peizažus, paliko daug portretų – todėl N.Šertvytienė T. Ševčenką laiko įvairios tematikos dailės pradininku, vienu oforto pradininkų Ukrainoje.

N. Šertvytienei apžvelgus T. Ševčenkos – dailininko – kūrybą, ekrane buvo rodomi jo tapybos darbai. T. Ševčenkos tapybą lydėjo jo žodžiais skambančios melodijos, skaitoma poezija.

Užbaigdama renginį Natalija Šertvytienė kalbėjo: „Pasaulinė Taraso Ševčenkos šlovė sumokėta didele kaina. Jis pragyveno tik 47 metus, iš kurių beveik 25 metus buvo baudžiauninkas, 10 metų išbuvo kalėjime ir tremtyje, o likusį laiką buvo nuolat stebimas policijos – tad didelėje įtampoje“. Ji perskaitė T. Ševčenkos mintis iš prof. Ivano Dziuba 2005 m. Kijeve išleistos 702 puslapių knygos „Tarasas Ševčenka“ (p. 467), kurie itin tinka šiam Gavėnios laikotarpiui: „Dabar meldžiuosi ir dėkoju už begalinę Dievo meilę ir man atsiųstus išbandymus. Jie nuskaidrino ir išgydė mano suvargusią širdį. Jie nuėmė šydą, pro kurį aš žvelgiau į žmones ir patį save. Jie išmokė mane taip mylėti priešą, kaip to neišmokys jokia mokykla, tik sunki išbandymų mokykla ir besitęsianti savianalizė. Aš dabar jaučiuosi jei ne subrandintu, tai nepriekaištingu krikščioniu: kaip auksas iš ugnies, kaip išpraustas naujagimis. Aš dabar išeinu iš niūrios skaistyklos, kad pradėčiau naują dvasingą šviesų gyvenimą. Ir tai aš vadinu tikrąją laime“.

Atgal