Ketvirtadienį Lenkijos mieste Kelcuose buvo pagerbtas čia 1946 metų liepos 4-ąją surengtų žydų žudynių aukų atminimas.

Palangoje įamžintas Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio atminimas - žymaus, kurortą itin mėgusio poeto vardu pavadintas medinis tiltelis per Rąžę, netoli J. Basanavičiaus gatvės. Dar šią vasarą tiltelį turėtų papuošti ir informacinė lentelė.  

Birželio 14-osios ir vėlesnės tremtys ilgam įsirėžė į lietuvio sąmonę ir kasmet pakviečia nušluostyti dulkes nuo naujausios Lietuvos istorijos puslapių. Pradžioje raudonojo Kremliaus sandėris su Hitleriu, o vėliau laimėtas karas parengė kelią Stalinui įsitvirtinti okupuotose šalyse ir iš esmės keisti žmonių gyvenimus. Po Spalio revoliucijos Rusijoje pradėta prievartinė komunizmo statyba tapo kraupios socialinės inžinerijos eksperimentu su gyvais žmonėmis, sukūrė Gulagą ir sunaikino milijonus, o kitus pasmerkė vergiškai egzistencijai.

1941 m. birželio 14 d., 3 val. ryto, Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų. Pagrindinis pirmojo trėmimo tikslas buvo akivaizdus: pašalinti iš Lietuvos gyventojus, pasižyminčius aktyvia tautine savimone. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, bet labiausiai nukentėjo inteligentija. (Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf.)

Gyvoje atmintyje dar neišblėso laikas, kai praėjusio amžiaus viduryje lietuviai buvo vežami į Sibirą vergauti. Sibiro miškų kirtavietėms, aukso kasykloms, sovietinės pramonės monstrų statyboms jie buvo užsakomi kaip vergai - gyvuliniais ešelonais atgabenti tremtiniai buvo paliekami visiškai specialiųjų komendantūrų ir gamyklų direktorių savivalei.  

Eidamas septyniasdešimtuosius metus, Vilniuje gegužės 16-ąją netikėtai mirė poetas Vytautas Skripka. Lietuvos kūrėjų bendriją vėl ištiko skaudi netektis, rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos nekrologe.

Eidamas 78-uosius metus balandžio 26 dieną mirė VI Seimo narys Romualdas Ignas Bloškys.

Balandžio 17 d.į paskutinę kelionę buvo lydima viena žymiausių XX a. politikos žvaigždžių Margaret Thatcher. 12 val. Londono Šv. Pauliaus katedroje daugiau kaip 2000  įtakingiausių pasaulio politikų stovėdami pasitiko karstą, apdengtą Jungtinės Karalystės vėliava.

Ponios Margaret Thatcher laidotuvių dieną, balandžio 17-ąją, 12 val., vilniečiai kviečiami atvykti prie Miško brolių rūmų adresu Totorių 9/Labdarių 10 pagerbti didžiosio politikės atminimą.

…Gal vilkai grauš kur mūsų kaulus, O gal salvės lydės mus į kapus?... Iš partizanų dainos

Izraelio Vilniaus ir Vilnijos žydų bendruomenės nariai, dalyvaujantys penktajame "Gyvųjų marše", Paneriuose pagerbė Holokausto aukų atminimą.  

Gyvenimo kelias kiekvienam žmogui Kūrėjo ir gamtos yra duotas skirtingas. Vieni juo plaukia linksmi ir laimingi, kiti – eina gyvenimo keliu kovodami, vaikšto „peilio ašmenimis“, bet jo gyvenimas yra turtingesnis ir prasmingesnis. Jis išlieka Žmogumi! Ką turi gero – dalinasi su kitais. Toks buvo ir poetas Aleksejus Kutkinas.

Tik kai poetas miršta, pajunti, ko netekai ir kaip svarbu buvo jį turėti, klausytis poeto. "Šiandien su prisikėlimo viltimi paleidžiam Marcelijų Martinaitį, atiduodam žemei, tikėdami, kad per tą pačią prisikėlimo tikrovę jis kažin kaip tęs savo buvimą kartu su mumis, su savo mylimaisiais ir visais, kuriems jis kalbėjo", - palydėdamas Amžinybėn poetą Marcelijų Martinaitį sakė kunigas Julius Sasnauskas.  

Kovo 26-ąją Anapilin išėjo garsus choreografas, Lietuvos ir Kauno dainų ir šokių švenčių baletmeisteris, renginių režisierius Kazys Motuza.

Eidamas 81-uosius metus mirė architektas Vytautas Staškus. Jo vadovaujamas Miesto statybos projektavimo institutas suprojektavo nemažą dalį Vilniaus.  

Eidamas 88-uosius metus mirė Lietuvos rankinio tėvu vadinamas Janis Grinbergas.

Eidamas 100-uosius metus, mirė dimisijos pulkininkas leitenantas Antanas Navaitis.