VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2020-04-03
Reokupavę Lietuvą 1944 m., sovietiniai okupantai ir vietiniai jų talkininkai kraujuojančioje Lietuvos žemėje tęsė genocidą. Aktyviausius žmones įkalindavo ir siųsdavo į koncentracijos stovyklas, o jų šeimų narius gyvuliniuose vagonuose deportuodavo į tolimus SSRS rajonus. Plačiau
2020-04-03
Lietuvos šiaurėje, Latvijos pasienyje, abipus Švėtės upelio (Lielupės kairysis intakas) įsikūręs Žagarės miestelis. Dabartinės Žagarės vietoje iki XIX a. pabaigos buvo du savarankiški miesteliai: kairiajame Švėtės upelio krante išsidėsčiusi Senoji, o dešiniajame Naujoji Žagarė. Istoriniuose šaltiniuose Žagarė buvo vadinama Sagera pirmą kartą paminėta 1198 m. (anksčiau nei Rygos miestas). Čia stovėjo viena svarbiausių žiemgalių genties pilių – Raktės pilis. XIII a. pabaigoje  vyko žiemgalių sukilimas, kurio metu Sagera kalavijuočių buvo sugriauta, tačiau 1473 m vėl minima. Plačiau
2020-03-21
Žymiausių viduramžių Lietuvos pergalių sąrašas mūsų istorinėje sąmonėje formavosi kiek chaotiškai ir nėra nuoseklus. Jis tik iš dalies atspindi realią mūšių reikšmę. Didžiulį simbolinį krūvį turintis Žalgirio mūšis, kiek mažesnį – Durbės mūšis, iš tiesų buvo didžiausios lietuvių pergalės karų su kryžiuočiais epochoje. Tačiau trečiajam pagal dydį ir, galbūt, pagal reikšmę mūšiui, 1279 m. kovo 5 d. įvykusiam Padauguvyje, prie Aizkrauklės, dabartinėje Latvijos teritorijoje, pasisekė mažiau. Jį žino tik labiau istorija besidomintys lietuviai, o ir mokslinėje istoriografijoje jis lieka nepakankamai pažintas ir įvertintas. Plačiau
2020-03-19
Lietuvos nepriklausomybės kovų istorija Radviliškio krašte pradėta tyrinėti nuo 1996 m. rudens, kai pirmųjų žuvusių už Lietuvos laisvę savanorių Jono Jaramino ir Gracijono Sakalausko giminės paminėjo 77-ąsias jų žuvimo metines. 1997 m. sėdėjome jaukiuose Stasio ir Joanos Laumakių namuose Miglovaros gatvėje. Plačiau
2020-03-14
Knygos rankraštį J. Basanavičius kukliai pavadino Medega D-ro Jurgio Sauerveino biografijai. Baigė rašyti Vilniuje 1921 metais (neišspausdintas).  Plačiau
2020-03-08
Po 30 metų įdomu pavartyti dienoraštį, prisiminti, kaip prasidėjo istoriniai 1990 – ieji, Arklio metai. O prasidėjo jie visuotiniu atšilimu: ir gamtoje, ir politikoje. Naujuosius metus sutikome beveik be sniego. Vasario, kovo mėnesiais beveik kasdien buvo pliusinė temperatūra. O politikoje – visiškas atodrėkis. Visi jautėme Nepriklausomybės apyaušrį. Brėško ne tik prie Baltijos, bet ir virš Kremliaus, kurio vadovai jau nebegalėjo suvaldyti „perestroikos“. Sausio 11 dieną į Lietuvą atvykęs Sovietų Sąjungos vadovas jau nebesugebėjo sugauti Lietuvos komunistų spiečiaus. Kaip ir nebedrįso suteikti „internacionalinės pagalbos“ Rumunijos stalinistiniam diktatoriui N. Čaušesku, kuris Naujųjų metų išvakarėse buvo nuteistas ir sušaudytas su žmona. Vasario 7 d. Lietuvos TSR AT neteisėta paskelbia 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos stojimo į TSRS deklaraciją. Visuomenė džiūgauja, tarytum numetusi okupantų atvežtas grandines. Sausio 9 dieną Katedros aikštėje Sąjūdis surengia masinį mitingą Laisvei ir Nepriklausomybei remti. Žmonės nesitraukia nuo radijo aparatų ir televizorių, susidomėję seka Lietuvos ir pasaulio įvykius. Plačiau
2020-03-07
Prieš 500 metų Reformacijos dvasia apšvietė daugelį amžių tautinę priespaudą kentusią Prūsiją. Paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštis gediminaitis Albrechtas Brandenburgietis 1544 metais buvo Karaliaučiaus Albertinos universiteto įkūrimo iniciatorius. Jo pakviesti iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės į Karaliaučių pasitraukė Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis ir Martynas Mažvydas, vėliau tapę Mažosios Lietuvos raštijos ir kultūros pirmeiviais. Plačiau
2020-03-07
Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista  dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Plačiau
2020-03-07
  Šiandien Lietuvoje pastebimos dvi tendencijos. Viena - praeities blukinimas, nustūmimas į archyvą. Praeitį siekima  išstumti iš aktyvaus gyvenimo ir atminties, raginama gyventi šia diena, lyg bijant, jog, gręžiodamasi į praeitį, visuomenė pamatys, kaip iš tiesų netoli tenueita į priekį, kaip nedaug kas įgyta, o kiek daug prarasta... Plačiau
2020-03-07
Žymiausia pilies apgula viduramžių Lietuvos istorijoje, be abejo, buvo Pilėnų gynimas 1336 m. vasario 25 d., kuomet kryžiuočiai sunaikino kunigaikščio Margirio ginamą Pilėnų pilį. Po ilgų kovų, priešui įsiveržus į pilį, jos gynėjai savo noru pasirinko mirtį, užuot pasidavę į nelaisvę. Šis dramatiškas epizodas tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu. Plačiau
2020-03-01
Skirsnemunės raida tęsėsi ilgus šimtmečius. Keitėsi tai spartaus augimo, tai sunkūs politinių ir ekonominių nuopuolių metai. Jos ir apylinkių istorija yra glaudžiai  susijusi su kitų pilių  - Raudonės, Veliuonos ir Seredžiaus praeitimi. Nuo seniausių laikų gyvenvietė įsikūrusi Nemuno slėnyje ir ją per didžiuosius Nemuno potvynius apsemdavo.  Plačiau
2020-02-16
Susikūrusi XIII a. viduryje ir gyvavusi 500 metų, kovose su užkariautojais vokiečiais, švedais, rusais apgynusi laisvę, Lietuvos valstybė XVIII a. pabaigoje (1795 m.) po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Plačiau
2020-02-16
1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Plačiau
2020-02-16
„Kiekvienąkart, kai užeina ledynmetis ir vėl atsitraukia... lieka pelkė. Po ją klampoja mamutai ir krokodilai. Bet štai ten už Katedros ir aukštuma. O joje pilis. Pilyje nuo amžių telkiasi piliečiai. Gina ją, kaip savo gyvastį ir garbę...“ Prof. Vytautas Landsbergis, 2012 m. Plačiau
2020-02-16
Vasario 16-osios data yra svarbiausia mūsų valstybės kalendoriuje. Tądien 1918-ais  metais tauta savo atstovų parašais išreiškė tvirtą valią būti nepriklausoma; taip buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas. Didžiosios mūsų šventės dieną mintyse sugrįžtame į tuos laikus, kai sprendėsi valstybės ateitis. Apie tai kalbame šventiniuose renginiuose, o lankydami Vilniuje Signatarų namus širdimi pajuntame laiko ir vietos sakralumą.  Plačiau
2020-02-16
Diena atrištom akim. Tauta iš kapo pakilus. Viešpatie, leisk jai atkimt. Tebūna jos žodžiai kilnūs. Pašauk ją, pašauk atsitiest ir laisvę išskleist – kaip esmę. Štai mes – ir mūsų tik tiek, kiek buvom ir kiek esame. Kiek būsim šioje dienoje sudygę augimui ir brandai, Plačiau
2020-02-10
2020 m. gegužės 15 d. sueina 100 metų, kai Kauno miesto teatro rūmuose buvo atidarytas pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Plačiau
2020-02-10
Rašydamas biografinę apybraižą apie diplomatą ir rašytoją Jurgį Savickį (1890-1952), radote prisiminimų apie žymų lietuvių veikėją iš įvairių žmonių. Tarp jų labai šiltai prisiminė rašytoją modernistą ir vieną geriausių lietuvių diplomatų ir buvęs Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje sekretorius Antanas Liutkus (1906-1970). Šiemet minime jo mirties 50 ąsis metines. Plačiau
2020-01-24
Viduramžių Lietuva kovojo dešimtis mūšių su savo priešais. Ypač daug ir sunkių kautynių būta su kryžiuočiais, bemaž du šimtmečius puldinėjusiais Lietuvą. Mes noriai prisimename žymias pergales, pasiektas Saulės (1236), Durbės (1260), Žalgirio (1410) ir kituose mūšiuose. Plačiau