Žymus įvykis nuvilnijęs per Ameriką anuomet, buvo angliakasių streikas, įvykęs 1902 metais, Pensylvanijos valstijoje, JAV. Kaip žinome į šią vietą, buvo atvykę daug kraštiečių iš Lietuvos. Vieni iš jų bėgo nuo Rusiško caro, kiti patikėję melagingais amerikonų agentų pažadais, lengvai prisiraškyti pinigų. Tądien atvykėliai streikavo.

Shenandoah- indėnišku pavadinimu nedidelis miestelis, Pensylvanijos valstijoje, JAV. Per jį teka upė ir supa kalnai. Anuomet atvykėlių lenkų ši vieta buvo vadinama ,,Amerikos Šveicarija“, o lietuvių - Vilniumi. Kad susidaryti tikresnį vaizdą,  minėta vieta yra nutolusi 169 - erių kilometrų atstumu nuo Filadelfijos. Jis įsikūręs antracito anglies regione, miškingoje Pensilvanijos valstijoje. Būtent antracito poreikis ir užsidirbti pinigų užplūdusių žmonių srautas, nuėmė šio miestelio augimą.

Gegužės 11 dieną, pavėluotai bundant gamtai, į Rietavo Oginskių kraštotyros istorijos muziejų, į metinę konferenciją rinkosi Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos nariai. Renginys prasidėjo Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio vardo meno mokyklos moksleivių sveikinimais. Po konferencijos darbotvarkės patvirtinimo, sąjungos pirmininkė Irena Giedraitienė keturiems naujiems organizacijos nariams įteikė nario bilietus ir organizacijos ženkliukus.

Moksliniai tyrimai turi tapti neatskiriama paveldo išsaugojimo, konservavimo ir restauravimo dalimi, jie turi gauti tinkamą finansavimą, kad tvarkant kultūros paveldo objektus nebūtų sunaikinamos išlikusios autentiškos detalės.  

Mažame, vos į saują telpančiame Lietuvos lopinėlyje, kuriame prabėgus šimtmečiams žmonės pradėjo puodus lipdyti, gyveno daug darbščių žmonių. Jų vaikai mieliau mėgo į vaivorykštę spoksoti ir mintyse iš jos visokius dirbinius daryti.

Jau daugiau kaip prieš keturis tūkstantmečius mūsų dabartinės valstybės žemėse buvo susiformavusi Baltų kultūra. Mūsų protėviai baltai buvo sėslūs. Ir tik vėliau, kylant didesniam pavojui iš išorės, baltai vienijosi, rinko valdovus, formavo gynybines struktūras. Taip pradėjo formuotis dar vienas socialinis luomas – karių.

Palangos miestas turi seną istoriją, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1253 metų. Viduramžiais jis plėtėsi kaip žvejų gyvenvietė ir uostas, kurį gavę Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio privilegijas, statė ir plėtojo anglų prekybos bendrovės. 1600 metais buvo suteikta privilegija turgui ir dviem prekymečiams. Veikė muitinė.

Rašytojas Vincas Krėvė 1940 metais nevyko į Maskvą parvežti Stalino saulės. Kodėl istoriku save laikantis Mindaugas Tamošaitis  klaidina Lietuvą, jei ryškiu kairiuoju rašytoju didis Lietuvos rašytojas niekada nebuvo?

Vis garsiau ir nebe pirmi metai kalbama, kad Lietuva - policinė valstybė. Tūlas pilietis, nuo ryto iki vakaro iš bambalio gurkšnojantis „Kobros“ alų, šiai nuomonei gal ir nepritars, bet kiek blaiviau žvelgiantis ir matantis lietuviškos biurokratijos augimą, su tuo nesutikti negali.

Ostrogiškių   Krošinskių  Krošinskių?   Kęstučių – Gediminų Kildinant Ostrogiškius iš Vaidoto, daroma prielaida, kad jis turėjo krikšto vardą Danila. Konradą (netapatus Konradui Tautvilui, Vytauto broliui), kaip Vaidoto sūnų mini J. Tengovskis, jis tai pat nurodo, kad Jurgio palikuonys yra kunigaikščiai Buinickiai. Minimas autorius teigia, kad Vaidotas, kurio krikšto vardas, anot jo, Ivanas, turėjo tik du sūnus: Jurgį Toločką ir Konradą. Jurgio Taločkos ryšio su kunigaikščiu Vaidotu J. Tengovskis neargumentuoja pakankamai įtikinamai, neatskleidė Jurgio Vaidotaičio ir kunigaikščių Buinickių herbų tapatumo. Jurgis Vaidotas, kaip minėta, turėjo Vyčio herbą, o kunigaikščių Buinickių herbas nėra žinomas. Istorikas Janas Tengovskis taip įsivaizduoja Vaidoto palikuonių genealogiją.

Ten, kur siautė maro epidemija, buvo deginami miestai ir kaimai. Ten, kur praėjo komunizmo epidemija, žmonės sugyvulėjo ir sunaikino viską, kas buvo per amžius sukurta. Vietas, kurias palytėjo maras, žmonės atpažindavo iš raudonų skudurų, kuriais būdavo apjuosti kaimai.

Šiemet sukanka 150 metų vienam žymiausių ir didžiausių – 1863-ųjų metų Abiejų Tautų Respublikos (ATR) tautų sukilimui prieš Rusijos imperijos valdžią. Šiai progai atminti Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys šeštadienį, kovo 23 dieną.

Šios eilutės iš Gervėčių krašto dukros, mokytojos Malvinos Miškinienės eilėraščio „Prakeikti laikai“. Moters diena -kovo 8-oji Baltarusijoje yra tradicinė nedarbo diena.

Ištyrę neandertaliečių kaukoles mokslininkai mano, kad jie išnyko, nes turėjo didesnes akis nei šiuolaikinis žmogus ir dėl to didesnė smegenų dalis buvo skirta vaizdinei informacijai apdoroti, bet mažesnė - aukšto lygio mąstymui, praneša BBC.  

Pagal programą "Baltarusijos pilys" šįmet atkūrimo ir restauravimo darbai vyks 22 objektuose, tarp jų - Lydos bei Krėvos pilyse.  

Žinoma faktų, kad Žemaitijoje kolegijos mokiniai prieš 500 metų ėmė ir ne kartą nepakluso sulenkėjusių kunigų nuostatoms, įsiliejo į apylinkių Užgavėnių procesijas, linksmai krykštaudami ir, persirengę žydais, ubagais, vengrais, ožiais ir kitais personažais, parodė savo norą priklausyti tradicinei lietuvių pagoniškų arba prigimtinio lietuvių tikėjimo elitui.

Ąžuolėlis žaliukėlis, / devynšakis devynlapis, / vasilkom pražydo XX a. stebuklu laikoma 1970 m.Baltarusijos „lietuvių salose“  netikėtai atrasti unikalūs lietuvių tautosakos lobiai.

Lietuvos bankas pirmadienį į apyvartą išleido apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį su atminimo ženklu, skirtu pergalingiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) mūšiams atminti.  

 Pažvelgęs į pralėkusius metus, supratau, kad viskas prasidėjo vaikystėje. Gėrio ir grožio daigai, pasodinti mūsų širdelėse, kilo ir pražydo,  kartu jie apsaugojo nuo pražūtingų klystkelių. Regėjau, kaip mano bendraamžiai, susigundę trečiaeilėmis vertybėmis, neįveikdami net mažų barjerų, klumpa. Liūdniausia, kad dalis jų krito "nelygioj kovoj" ir jau kelis dešimtmečius ilsisi kapuose.  Atminties "archyvai", kaip viena iš nuostabių žmogui Dievo duotų dovanų, akimirksniu atgaivina atskirus įvykius, reiškinius, bylojančius apie sutiktus žmones.

2013 metais išleistas pirmasis enciklopedis biografinis žinynas „Klaipėda. Kraštiečiai.“, skirtas miesto 760 m. jubiliejui. Jame pristatomas 1387 žymių, Klaipėdai, jos kraštui ir Lietuvai nusipelniųsių žmonių biografijos. Tai vardai, kuriais uostamiestis gali didžiuotis, kuriuos turi žinoti dabarties ir ateities kartos.