VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2020-01-17
1936 m. spalio 15 d. į Kauno geležinkelio stotį atėjo grupė draugų išlydėti Joną Aleksandravičių ( nuo 1952 m. oficialiai pasivadinusį Aisčiu) į pirmą kelionę užsienin. Susirūpinusį Joną ramino poetų autoritetas Kazys Binkis:  Plačiau
2020-01-17
Lietuvos Prezidento, beje, ir "Lietuvos aido" steigėjo, Antano Smetonos asmenybė okupacijos metais buvo be paliovos sąmoningai juodinama ir menkinama Plačiau
2020-01-17
Amžina yra tai, kas išlieka ateinančioms kartoms ir būna jų pripažinta. Brandžiai tautai amžina yra jos kalba, šimtus ir tūkstančius metų perduodama iš kartos į kartą. Tauta, netekusi savo kalbos, netenka savo gyvybės ir garbės. Rusų mokslininkas V.Svytičius savo laiku rašė: „Kalba – tai brasta per laiko upę, ji mus veda į protėvių būstą, bet tenai patekti negali tas, kuriam baugūs gilūs vandenys“. Plačiau
2020-01-17
Tik trumpam, tik sekundėm keliom Apkabinti norėčiau gimtinę, Su jos pievom, su giriom žaliom Ir artojų lūšnelėm šiaudinėm.  Dabar kiekvienas pakeleivis, keliaudamas nuo Daujėnų lik Galinių (Pasvalio r.) Plačiau
2020-01-10
Kristijono Donelaičio kūryba ir asmenybė šiandien visuomenei pateikiama įvairiomis spalvomis ir formomis. Svarbiausia , žinoma, tai poeto kūriniai. Asmenybės kontūrai persikelia į vaizduojamąjį meną, drobes,  grafiką. Nors , deja, autentiško poeto portreto vienareikšmiškai išpopuliarinto iki šios neturime. Viešojoje erdvėje sklaido keliolika versijų. Plačiau
2020-01-10
1990-ųjų Kovo 11-oji paskelbė: „ VALSTYBĖ YRA!” 1991-ųjų Sausio 13-oji patvirtino: „MES BŪSIME!”. Lietuvos Nepriklausomybės priešai taikė tiesiai į širdį. Buvo šaudoma į laisvą žodį, į lietuvišką kalbą. Lietuva. 1991.01.13 (V., 1991). Plačiau
2020-01-10
Brangioji mūsų Mažoji Lietuva – lietuvių raštijos lopšys. Dėl ateivių – subjaurotas mūsų Tėvynės veidas. Germanizacijos metais jai teko patirti daug pažeminimų, draudimų ir priespaudos. Plačiau
2020-01-03
Sausio 6-ąją sukanka 140 metų nuo Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės gimimo. Šia proga su didele pagarba ir meile prisimename mūsų tautos moterį, palikusią ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Didžiuojamės, kad tokia mažytė mūsų tauta išaugino daug didžių žmonių, jų tarpe švietėją, lietuvybės puoselėtoją, gilaus dvasinio gyvenimo moterį - Kazimierą Kaupaitę, kuri savo pašaukimą surado tarnauti Dievui, teikti pagalbą žmonėms. Plačiau
2019-12-25
1944 metų     Kūčiose Ariogalos apylinkių kaimuose dangus raudonavo nuo gaisrų, žemė nuo kraujo. Dangus raudonavo nuo padegtų pilnų vasarojaus pastatų gaisrų pašvaistėm,  o žemė nuo kovotojų kraujo.   skendo     dūmuose , poškėjo   šūviai. Plačiau
2019-12-23
Prieš 30 metų, 1989 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžioaktyvistaisubūrė Mažosios Lietuvos genocido ir kultūros klausimų komisiją. Jos pagrindu gruodžio 18 d. buvo patvirtinta 31 asmens prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo veikianti visuomeninė Mažosios Lietuvos reikalų Taryba (Taryba). Pirmininku buvau patvirtintas aš - Vytautas Šilas. Nuo  1992 m. Taryba buvo organizacija veikianti prie Lietuvos Respublikos Seimo. 1993m. birželio 23 d. LR Teisingumo ministerija ją įregistravo kaip juridinio asmens statusą turinčią nevyriausybinę organizacija. Plačiau
2019-12-22
Tęsiame pasakojimą apie Svylionis (pradžia ,,Lietuvos aidas“, 2013 05 29, Nr.115) iš išlikusių kažkada gyvenusių (jau senokai anapilin iškeliavusių) jame žmonių atsiminimų. Antai Kazimieras Valacka,  Emilija Subačienė, Bronius Meškelė (jų prisiminimus 1976 m. užrašė Adutiškio vidurinės mokyklos devintokė Danutė Subačiūtė) pasakoja: Plačiau
2019-12-21
Kunigiškių kapinaitėse (Svėdasų seniūnija) buvo paminėti prieš 70 metų Drobčiūnų miške žuvę septyni partizanai. Tai Vaižganto vardo partizanų kuopos vadas Albertas Nakutis-Viesulas, Stasys Gimbutis-Rūkas, Petras Miškinis-Šarūnas, Petras Černius-Tigras, Petras Dilys-Eimutis,  Kazys Palskys-Gintaras, Jonas Meškauskas-Caras. Plačiau
2019-12-13
Kražiai – išskirtinis Žemaitijos miestelis, saugantis didingą mūsų tautos istoriją. Tai viena žymiausių feodalinio laikotarpio Žemaitijos gyvenviečių, senasis administracinis centras. Istoriniuose šaltiniuose Kražiai minimi Lietuvos kovų su Vokiečių ordinu laikotarpiu: 1253 m. kaip Crase karaliaus Mindaugo dokumente, vėliau vokiečių ordino kronikose juos minėjo ir Vytautas Didysis. Apie 1394 metus minima Kražių pilis. Plačiau
2019-12-09
2019-12-07 Jurbarko raj. Viešvilėje vyko pėsčiųjų žygis "Mažoji Lietuva. Karšuvos giria", kurį  organizavo Ekstremalų asociacija.  Viešvilė  miestelis Jurbarko raj. savivaldybės teritorijoje, 12 km į vakarus nuo Smalininkų; seniūnijos ir parapijos centras.  Per miestelį teka Viešvilė, įrengtas tvenkinys (plotas 4 ha). Per Viešvilę eina Klaipėdos–Jurbarko plentas. Plačiau
2019-12-07
Neseniai Vilniuje iškilmingai perlaidoti 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, rasti Gedimino kalne. Kas tie žmonės, kurių apipilti kalkėmis kūnai surištomis už nugaros rankomis daugiau kaip pusantro šimto metų gulėjo šalia Gedimino pilies bokšto, mums daugmaž žinoma. 16 iš 21 buvo bajorai, tarp jų – du kunigai. Bet mirties bausme buvo nuteisti 22 sukilėliai, ir viena kripta senųjų Rasų kapinių koplyčioje liko tuščia. Kas gi tas išsigelbėjęs žmogus, koks jo likimas? Plačiau
2019-12-06
Kalbant apie XX a. pradžios lietuvių sąmoningumą, pirmiausia reikia žinoti specifines to meto aplinkybes: kraštas nuo 1795 m. buvo Rusijos imperijos okupuotas, 1864-1904 m. tebegaliojo spaudos draudimas lotyniškais rašmenimis. Dar neegzistavo lietuvių literatūra, grožinė kūryba, oficiali lietuvių rašomoji kalba. Plačiau
2019-12-01
Šiais metais džiaugėmės Lietuvos išlaisvinimu nuo bolševikų. Praėjo 100 metų. Lietuviai niekada nesusitaikė su vergove. Viena žymiausių kovotojų buvo Emilija Pliaterytė, gimusi grafų Pliaterių šeimoje 1806 11 13. Jos tėvas grafas Františekas Ksaveras užaugo Antazavės dvare, mama – baronaitė Anna – Imbrado dvare. Plačiau
2019-11-22
Istorijos bėgyje atskiriems Lietuvos regionams teko skirtingos istorinės sąlygos, kultūrą - švietimą sąlygojantys įstatymai. Nuo 1386 metų LDK Jogailos ir lietuvių krikšto, jungtuvių su Lenkijos sosto įpėdine Jadvyga ir 1791 m. gegužės 03 d. Žečpospolitos (Abiejų Tautų Respublika) konstitucijos priėmimo, Lietuva per Lenkijos karalystę pasuko prie lotyniškos Europos civilizacijos. Plačiau
2019-11-16
Kaip žinoma, nepalankiai susiklosčius istorinėms aplinkybėms Lietuvoje vėlai, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, sukurta lietuvių raštija. Patekus į lenkų kultūrinę įtaką, tai pačiai raštijai keletą šimtmečių skirtas tik konfesinių poreikių tenkintojos vaidmuo. Po 120 m. trukusios Rusijos okupacijos (iš jų 40 m. – lietuvių spaudos draudimo)  Plačiau
2019-11-15
Dabar visi domimės kelione Dniepru. Gaila, kad Krymas okupuotas, būtų galima priminti ir ten esant lietuviškų pėdsakų. Garsieji Livadijos  rūmai, kuriuose ilsėjosi carai, sovietų vadovai, pastatyti buvusių Lietuvos didikų. Plačiau