VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2020-11-01
Galialaukių mūšis yra gana menkai žinomas dramatiško Lietuvos istorijos laikotarpio epizodas. Nedaug apie jį išliko informacijos istorijos šaltiniuose, nedaug dėmesio jam skyrė ir istorikai.  Plačiau
2020-10-23
Šie metai atmintini, minint vieno žymiausių kunigų, ateitininko, Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjo ir gynėjo, kovotojo dėl lietuvybės Mykolo Jeronimo Krupavičiaus atminimą. Plačiau
2020-10-23
Tačiau pats Vladas Kurmelis (tikr. pavardė Br. Urbonavičius ) tą įvykį savo prisiminimų knygoje “Liaudies keršytojai” 1954 m. (p.138–140) aprašo dar kitaip: –”Nežinomas penkių vežimų karavanas prisiartino.  Plačiau
2020-10-19
Pogrindis “-Maniau rasiąs išgyvenusius Švenčionių žydus nelaimingus ir prislėgtus, juk apie 80% bendruomenės išžudė poligone“ - tęsia toliau pasakojimą Aradas. Nei viena šeima neliko nepaliesta tragedijos.  Plačiau
2020-10-19
Šiemet sukako 760 metų nuo žymios žemaičių pergalės prieš Vokiečių ordiną Durbės mūšyje, kuris įvyko 1260 m. liepos 13 d. Tai – vienas iš trijų didžiųjų Lietuvos laimėtų mūšių (šalia Saulės ir Žalgirio) Plačiau
2020-10-19
Prieš 3 metus, 2017 m., atšventėme liuteronybės (protestantizmo) Vokietijoje bei Prūsijoje 500-ąsiais metines; deja, kukliai. 2018 m. plačiai turiningai, valstybiniu mastu konferencijose, susirinkimuose, spaudoje paminėjome Lietuvos (Didžiosios) nepriklausomybės Vasario 16-osios Aktą ir Mažosios Lietuvos lietuvininkų siekį susijungti su valstybę atkūrusiais  didlietuviais, išreikštą Deklaracija, arba Tilžės Aktu 100-ąsias metines (1918 XI 30). Plačiau
2020-10-17
Kad būtų aiškiau, pravartu pateikti citatų iš 1931 m. Prūsų lietuvių draugijos tarybos kreipimosi  Prūsų lietuvių balsas į lietuvių tautą. Jame rašoma: Dar ne taip seniai tas kraštas < ... >  Plačiau
2020-10-17
Susitikimas su prosovietiniais lietuviais 1943 m. birželio mėn. pabaigoje Aradą ir dar 2 partizanus Čiapajevo būrio vadovybė pasiuntė pasitikti prosovietinių lietuvių diversantų, parašiutais nusileidusių Rytų Baltarusijoje. Plačiau
2020-10-10
Apie Mažąją Lietuvą (vokiškai Klein Litauen, angliškai Lithuania Minor, lenkiškai Mała Litwa, rusiškai Malaja Litva, arba Prūsų Lietuvą (Preussisch-Litauen), jų gyventojus lietuvininkus ir vokiečius parašyta nemažai monografijų, studijų, straipsnių.  Plačiau
2020-10-02
Žydų bendruomenės gyvenimas, institucijos, visuomeninės, kultūrinės religinės organizacijos, savitarpio pagalbos draugijos, kurias jie kūrė mieste metų metais, išardytos ir sunaikintos. Plačiau
2020-09-25
Šiais metais minime žymaus Lietuvos pedagogo, varpininko, knygnešio, publicisto, lietuvybės žadintojo, visuomenės veikėjo Vinco Palukaičio (1855–1932) 165-ąsias gimimo metines. Plačiau
2020-09-25
Byla dėl dalyvavimo žudant Lietuvos partizanus ir taikius gyventojus Dėl 1979 m. knygoje “The Partizan” minimų faktų Aradui 2007 m. Lietuvoje buvo iškelta byla. Plačiau
2020-09-25
1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės, arba Šiaulių, mūšis yra išskirtinis ne tik tuo, kad tai – pirmasis didelis lietuvių laimėtas mūšis. Plačiau
2020-09-23
1960 m. sausio 4 d. 13 val. 55 min. kelyje iš Provanso į Paryžių dideliu greičiu važiavęs automobilis trenkėsi į medį prie Vilbleveno miestelio. Vietoj žuvo 47 metų filosofas egzistencialistasAlbertas Camiu (Albert Camus). Jo švarko kišenėje buvo rastas traukinio bilietas. Paskutinę akimirką filosofas, rašytojas nusprendė grįžti iš Lurmareno į Paryžių.  Plačiau
2020-09-13
Šių 2020-jų  metų Vilniaus  pavasario Knygų mugėje buvo pristatyta  sovietų partizano Icchako Rudnickio/  slapyvardžiu Anatolijaus Kunickis, vėliau  I. Arado,   prisiminimų knyga  „IŠ MIRTIES SLĖNIO Į SIONO KALNĄ”. Kaip rašo spauda, I. Aradas – sovietų diversantas, vėliau Izraelio armijos brigados generolas, ilgametis Yad Vashem  memorialo vadovas, prieš daugelį metų rašytuose prisiminimuose pasakoja apie savo išgyvenimus gimtajame Švenčionių mieste prasidėjus karui su nacistine Vokietija,  prisimindamas kankinio gyvenimą gete ir savo  patirtį karo metu, kaip  būdamas labai jaunas (15-18 m.) paauglys, kovojo prieš vokiečius sovietų partizanų gretose, vertė  vokiškų okupantų ešelonus, naikino priešų ginklus, degino jų sandėlius, žudė  priešo karius ir okupantui talkinusius vietinius kolaborantus.   Plačiau
2020-09-12
Pabaisko mūšį galima apibūdinti ne viena skambia fraze: didžiausias mūšis Lietuvos teritorijoje, „antrasis Žalgiris“, paskutinis kovų su kryžiuočiais mūšis, paskutinis didelis viduramžių Lietuvos mūšis, lemiamas vidaus karo tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio mūšis... Nepaisant šių apibūdinimų, Pabaisko mūšis neranda savo vietos Lietuvos istorijoje ir lietuvių istorinėje atmintyje, „antrajam Žalgiriui“ nė iš tolo nepavyksta patraukti tiek ainių dėmesio, kaip pirmajam. Ir visa tai daugiausia todėl, kad vėlesniems istorikams taip ir liko neaiški šio mūšio prasmė – dėl ko buvo kaunamasi, kas gero ar blogo iš to išėjo... Plačiau
2020-09-04
Prieš 610 metų, 1410 m. liepos 15 d., Prūsijoje įvykęs Žalgirio mūšis neabejotinai yra žymiausias Lietuvos ir Lenkijos viduramžių mūšis. Lemtingas jis buvo ir jį pralaimėjusiam Vokiečių ordinui.  Plačiau
2020-09-04
Potsdamo konferencija – visai Europai žinoma sąvoka. Panašiai, kaip – Versalio sutartis ar Miuncheno suokalbis, o mums – Liublino unija ar Ribentropo-Molotovo paktas. Plačiau
2020-09-04
„Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse“, todėl „brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta“ - rašo vokiečių istorikas Karlas Schlogelis. Plačiau
2020-09-04
Iki šiol mažai žinome apie prancūzų 1920-1923 m. valdytą Klaipėdos kraštą. Atostogaudamas pajūryje perskaičiau teisininko R. Valsionoko knygą „Klaipėdos problema“. Fotografuotinas leidinys. Vilnius, 1989 m. Skaitytojams pateikiu savo pastebėjimus, remdamasis istorikų darbais. Plačiau