VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2020-03-07
  Šiandien Lietuvoje pastebimos dvi tendencijos. Viena - praeities blukinimas, nustūmimas į archyvą. Praeitį siekima  išstumti iš aktyvaus gyvenimo ir atminties, raginama gyventi šia diena, lyg bijant, jog, gręžiodamasi į praeitį, visuomenė pamatys, kaip iš tiesų netoli tenueita į priekį, kaip nedaug kas įgyta, o kiek daug prarasta... Plačiau
2020-03-07
Žymiausia pilies apgula viduramžių Lietuvos istorijoje, be abejo, buvo Pilėnų gynimas 1336 m. vasario 25 d., kuomet kryžiuočiai sunaikino kunigaikščio Margirio ginamą Pilėnų pilį. Po ilgų kovų, priešui įsiveržus į pilį, jos gynėjai savo noru pasirinko mirtį, užuot pasidavę į nelaisvę. Šis dramatiškas epizodas tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu. Plačiau
2020-03-01
Skirsnemunės raida tęsėsi ilgus šimtmečius. Keitėsi tai spartaus augimo, tai sunkūs politinių ir ekonominių nuopuolių metai. Jos ir apylinkių istorija yra glaudžiai  susijusi su kitų pilių  - Raudonės, Veliuonos ir Seredžiaus praeitimi. Nuo seniausių laikų gyvenvietė įsikūrusi Nemuno slėnyje ir ją per didžiuosius Nemuno potvynius apsemdavo.  Plačiau
2020-02-16
Susikūrusi XIII a. viduryje ir gyvavusi 500 metų, kovose su užkariautojais vokiečiais, švedais, rusais apgynusi laisvę, Lietuvos valstybė XVIII a. pabaigoje (1795 m.) po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Plačiau
2020-02-16
1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Plačiau
2020-02-16
„Kiekvienąkart, kai užeina ledynmetis ir vėl atsitraukia... lieka pelkė. Po ją klampoja mamutai ir krokodilai. Bet štai ten už Katedros ir aukštuma. O joje pilis. Pilyje nuo amžių telkiasi piliečiai. Gina ją, kaip savo gyvastį ir garbę...“ Prof. Vytautas Landsbergis, 2012 m. Plačiau
2020-02-16
Vasario 16-osios data yra svarbiausia mūsų valstybės kalendoriuje. Tądien 1918-ais  metais tauta savo atstovų parašais išreiškė tvirtą valią būti nepriklausoma; taip buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas. Didžiosios mūsų šventės dieną mintyse sugrįžtame į tuos laikus, kai sprendėsi valstybės ateitis. Apie tai kalbame šventiniuose renginiuose, o lankydami Vilniuje Signatarų namus širdimi pajuntame laiko ir vietos sakralumą.  Plačiau
2020-02-16
Diena atrištom akim. Tauta iš kapo pakilus. Viešpatie, leisk jai atkimt. Tebūna jos žodžiai kilnūs. Pašauk ją, pašauk atsitiest ir laisvę išskleist – kaip esmę. Štai mes – ir mūsų tik tiek, kiek buvom ir kiek esame. Kiek būsim šioje dienoje sudygę augimui ir brandai, Plačiau
2020-02-10
2020 m. gegužės 15 d. sueina 100 metų, kai Kauno miesto teatro rūmuose buvo atidarytas pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Plačiau
2020-02-10
Rašydamas biografinę apybraižą apie diplomatą ir rašytoją Jurgį Savickį (1890-1952), radote prisiminimų apie žymų lietuvių veikėją iš įvairių žmonių. Tarp jų labai šiltai prisiminė rašytoją modernistą ir vieną geriausių lietuvių diplomatų ir buvęs Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje sekretorius Antanas Liutkus (1906-1970). Šiemet minime jo mirties 50 ąsis metines. Plačiau
2020-01-24
Viduramžių Lietuva kovojo dešimtis mūšių su savo priešais. Ypač daug ir sunkių kautynių būta su kryžiuočiais, bemaž du šimtmečius puldinėjusiais Lietuvą. Mes noriai prisimename žymias pergales, pasiektas Saulės (1236), Durbės (1260), Žalgirio (1410) ir kituose mūšiuose. Plačiau
2020-01-24
Žinia sklido nelauktais telefonu skambučiais, kurie buvo nutraukiami skubiais pranešimais iš įvairių miesto punktų. Nebuvo tylesnio vakaro, kaip tą pavasario šventadienį. Vėlyvas vakaras dideliame mieste, kai žmonės ruošėsi miegui nusileido ant miesto tą dieną nelauktai kaip griaustinis, nepalikdamas laiko ir vietos gailesčiui, skausmui, ašaroms iššaukdamas didelį vieningą netekimo jausmą. Plačiau
2020-01-24
Viekšnių apylinkėse beveik nėra likę gyvų prisiminimų apie garsiuosius profesorius Mykolą, Vaclovą ir Viktorą Biržiškas, bet apie jų tėvą, paprastą gydytoją, dar apstu žmonėse pasakojimų, leidžiančių mums pažinti iš arčiau šią neeilinę asmenybę, gyvenusią ir dirbusią Viekšniuose ir atgulusią amžinam poilsiui jos žemėje. Plačiau
2020-01-24
Ant mano rašomojo stalo guli vertinga knyga, jau tapusi bibliografine retenybe. Tai Juozo Keliuočio  studijos ir straipsniai apie literatūrą ir meną „Meno tragizmas“ (sudarė Rūta Jasionienė). Knygą  prieš 20 metų išleido Lietuvos rašytojų sąjunga. Kodėl ją prisiminiau? Tai, kas joje rašoma, tinka ir mūsų dienoms. Kad skaitytojai pajustų labai individualų ir originalų Juozo Keliuočio mąstymą ir kalbėseną, tekstai pateikti kiek įmanoma autentiški. Plačiau
2020-01-24
Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugoma daugiau nei  270 tūkstančių muziejinių vertybių, kurios kruopščiai prižiūrimos 9-iuose rinkiniuose. Vienas didžiausių ir vertingiausių – archeologijos rinkinys, pradėtas kaupti 1921 metais, kartu su muziejaus įkūrimu. Pirmasis muziejaus direktorius generolas Vladas Nagevičius buvo ne tik karininkas, bet ir archeologas. Būtent jo atlikti archeologiniai tyrinėjimai Vakarų Lietuvoje (Apuolės, Impilties piliakalniuose, Pryšmančių kapinyne) ir sudarė pagrindą Archeologijos rinkiniui.  Plačiau
2020-01-17
1936 m. spalio 15 d. į Kauno geležinkelio stotį atėjo grupė draugų išlydėti Joną Aleksandravičių ( nuo 1952 m. oficialiai pasivadinusį Aisčiu) į pirmą kelionę užsienin. Susirūpinusį Joną ramino poetų autoritetas Kazys Binkis:  Plačiau
2020-01-17
Lietuvos Prezidento, beje, ir "Lietuvos aido" steigėjo, Antano Smetonos asmenybė okupacijos metais buvo be paliovos sąmoningai juodinama ir menkinama Plačiau
2020-01-17
Amžina yra tai, kas išlieka ateinančioms kartoms ir būna jų pripažinta. Brandžiai tautai amžina yra jos kalba, šimtus ir tūkstančius metų perduodama iš kartos į kartą. Tauta, netekusi savo kalbos, netenka savo gyvybės ir garbės. Rusų mokslininkas V.Svytičius savo laiku rašė: „Kalba – tai brasta per laiko upę, ji mus veda į protėvių būstą, bet tenai patekti negali tas, kuriam baugūs gilūs vandenys“. Plačiau
2020-01-17
Tik trumpam, tik sekundėm keliom Apkabinti norėčiau gimtinę, Su jos pievom, su giriom žaliom Ir artojų lūšnelėm šiaudinėm.  Dabar kiekvienas pakeleivis, keliaudamas nuo Daujėnų lik Galinių (Pasvalio r.) Plačiau
2020-01-10
Kristijono Donelaičio kūryba ir asmenybė šiandien visuomenei pateikiama įvairiomis spalvomis ir formomis. Svarbiausia , žinoma, tai poeto kūriniai. Asmenybės kontūrai persikelia į vaizduojamąjį meną, drobes,  grafiką. Nors , deja, autentiško poeto portreto vienareikšmiškai išpopuliarinto iki šios neturime. Viešojoje erdvėje sklaido keliolika versijų. Plačiau