VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2012-05-29
  Alovės bažnyčios pastatymo data oficialiai minima 1802 metais, tačiau, anot įrašų mirties metrikose, buvo pastatyta 1797m.. Bažnyčią pastatė kunigaikštis Jokūbas Kęstutis – Gediminas, o ją pašventino kunigas Kazimieras Stanislovas Patynskis 1797 05 11. Bažnyčios fundariui atminti, po jo mirties buvo įrengta atminimo lenta, iki sovietmečio buvusi Alovės bažnyčioje. Lentoje buvo įrašas lenkų kalba: Plačiau
2012-05-25
  2008 metais prof. R. Lopata teigė, „tai paradoksas, bandome tai užmiršti, bet ciniškai juokauju – dabartinė Lietuva tapo įmanoma dėl kelių dalykų. Pirma, tai Molotovo-Ribentropo paktas, antra - mūsų prisidėjimas išnaikinant didelę dalį žydų, mūsų piliečių, taip pat - tai, kad 1944-1948 m. iš Vilnijos deportuoti lenkai. Štai ir tapo Lietuva, čia LTSR“. Tai vis dėlto, kokią valstybę mes atkūrėm 1990 metais. Plačiau
2012-05-22
  Ar žinome, kad Aldona ne tik skambus vardas, bet ir Lietuvos istorijos vingiuose įsirėžęs personažas. Šaltiniai pažymi ne baltiškąją, bet slaviškąją vardo kilmę. Tad vardo reikšmė verčiant iš graikų kalbos reikštų ,,palankumas, maloningumas‘‘. Būtent, mano pažįstamoms Aldonoms ir yra būdingos šios savybės. Vienas iš italų kompozitoriaus A. Ponchielli operos „Lietuviai“ veikiačiųjų asmenų, yra lietuvių kunigaikštytė Aldona. Pastarasis scenos kūrinys buvo sukurtas pagal Adomo Mickevičiaus istorinę poemą „Konradas Valenrodas“. Scenos kūrinį, atspindintį lietuvių didvyriškumą karuose su kryžiuočiais matė net Milano „La Scala“ teatras. Jos premjera įvyko 1874 m. A. Mickevičiaus poemos pratarmėje išdėstytas požiūris į lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę yra aktualus ir šiuo metu. Jo manymu, Lietuvos valstybės iškilimą lėmė lietuvių karingumas,  tačiau sunykimą - kultūrinis atsilikimas. Plačiau
2012-05-18
  Medininkų pilis kaip ir prieš šimtmečius tebestovi artimose Vilniaus prieigose. Ką mums byloja Medininkai ir jų aplinka? Atgimęs pilies kuoras atveria praeities pajautą. Akivaizdoje nuo Vilniaus žirgo dienos kelio atstumu nusidriekusi gynybinių pilių grandinė. Architektas restauratorius Napoleonas Kitkauskas apžvelgęs XIII-XIV a. Vilniaus pilis, kurios buvo valdovo domeno branduolys, įžvelgė aplink jį buvus net dviejų pilių grandinių. Pirmoje gretoje – Trakų, Maišiagalos, Nemenčinės, Rokantiškių, Medininkų pilys. Plačiau
2012-05-15
Lietuvos atmintinų dienų sąraše yra įrašyta ir gegužės 15-oji- Steigiamojo Seimo susirinkimo diena. Plačiau
2012-05-11
Jau praėjo daugiau kaip 67 metai nuo II-ojo Pasaulinio karo pabaigos. Patirtos kovų akimirkos pasilieka manyje amžinai. Teko ilgą kelią nueiti nuo Leningrado, per Kuršo apsupimą ir Vokietijoje, nuo Dunojaus iki Elbės upės ir pagaliau sulaukti karo pabaigos kažkur Vokietijos pamiškėje. Buvau laimingas, nors teko išgyventi daugybę pavojų - ir vos nepraradau gyvybes karui pasibaigus.  Plačiau
2012-05-08
Danų humanistas Age Meyeris Benedictsenas gimė 1866m. Kopenhagoje. Jo tėvas Johanas Philipas Ferdinandas Meyeris, kilęs iš Šiaurės Vokietijos, Šlėzvig-Holšteino, buvo stambus komersantas, motina -Anna Maria Benedictsen, kilusi iš Islandijos, buvo Kopenhagos Karališkojo teatro aktorė. Plačiau
2012-05-08
„Jeigu nemalonumas gali įvykti, jis įvyksta“ Prieš 75 metus, 1937 metų gegužės 6 dieną, leisdamasis Niudžersio valstijoje karinėje bazėje Leikherste (Lakehurst) (JAV) užsidegė ir nukrito per Atlanto vandenyną iš nacionalsocialistinio Trečiojo Reicho atskriejęs vokiečių dirižablis „HINDENBURGAS“ (LZ-129). Šios nelaimės metu žuvo 35 (13 keleivių ir 22 įgulos nariai) iš 97 (36 keleivių ir 22 įgulos narių) skridusių žmonių bei 1 ant žemės buvęs žmogus. Plačiau
2012-04-24
Neišsipildė generolo A. Harriso svajonė, kad naikinamieji antskrydžiai pasės nesantaikos grūdą tarp nacionalsocialistinės vadovybės ir visuomenės. Žiūrint į mylimo miesto griuvėsius, į gimtųjų namų degėsius, į žuvusių ir sudegusių kaimynų palaikus, augo neapykantos jausmas ir noras kovoti iki paskutiniųjų. Vokiečių priešlėktuvinės gynybos naikintuvų lakūnų priesaikos tekstas turėjo šiuos žodžius: „Įsipareigojame kiekvienos misijos metu sunaikinti bent vieną priešo bombonešį taranuojant jį, jeigu pasibaigs amunicija“. Buvo siūlomi du būdai: tupimas ant B-17 sparno ir jo nulaužimas nuosavu svoriu arba bombonešio galinio vairo sunaikinimas propeleriaus pagalba. Plačiau
2012-04-20
„Ką be darytų kiti, mūsų vyriausybė niekados niekšiškai nepuls ant moterų ir kitų civilių tiktai tam, kad juos terorizuotu“ Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas A.N. Čemberlenas Per Antrąjį pasaulinį karą visoje Europoje bombarduojant miestus ir miestelius žuvo milijonai niekuo kaltų civilių. Prieš 70 metų, 1942 naktį iš kovo 28 į 29-ąją anglų karališkoji aviacija įvykdė pirmą kiliminį oro antskrydį ant didelio vokiečių miesto Liubeko. Kaip aplamai civilizuotai Europai gimė barbariška idėja –įtakuoti karo eigą ir baigtį nekaltų moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių žudynėmis? Plačiau
2012-04-10
Netrukus „Dora-Mitelbau“tapo savarankiška koncentracijos stovykla su 30 filialų. Šios stovyklos komendantas tapo netgi gamyklos direktoriaus pavaduotoju darbo klausimais. Čia dirbo apie 60 000 žmonių iš 21 Europos valstybės: daugiausia čia buvo prancūzų, rusų ir lenkų bei vokiečių. Prie raketų „V-2“gamybos galėjo dirbti ir lietuviai, nes jų Buchenvalde kalėjo 130, iš jų 120 žuvo. Kaliniai gyveno trijuose tamsiose ir drėgnose, neatitinkančiose sanitarinių normų talpose, todėl mirtingumas buvo didelis. Ginklavimosi ministro A. Speerio nurodymu žemės paviršiuje buvo įrengta koncentracijos stovykla ir kalinių gyvenimas tapo lengvesnis. 1944 metų rugpjūčio pabaigoje A. Hitleris įsakė pradėti Londono bombardavimus raketomis „V-2“iš mobiliųjų starto aikštelių Belgijoje. Pirmą kartą „Velnio cigaras“–taip pavadinta raketa „V-2“- buvo paleista į Angliją 1944 metų rugsėjo 8 dienos vakare. Tos pačios dienos ryte raketa „V-2“buvo iššauta Paryžiaus link. Iš viso vokiečiai paleido į Angliją ir Belgiją 4320 tokių raketų: paskutinioji pakilo į dangų 1945 metų kovo 27 dieną. Londone sprogusios 1403 raketos „V-2“užmušė 2754 ir sužeidė 6532 žmones. Dar daugiau raketų paskutiniais karo mėnesiais buvo paleista į Belgiją –vien Antverpenui jų teko 1214. Plačiau
2012-04-06
Iš Atlanto iškeltos ir bibliografine retenybe laikomos lietuvių tautosakininko, žodynininko Antano Juškos knygos muziejininkai nesitiki sulaukti. Plačiau
2012-04-03
Simbolių galią žmonija suprato jau seniai – daug seniau nei atsirado pirmosios valstybės. Pirmykščiuose kultuose jau buvo naudojami daiktai, kurie buvo sudvasinami, suteikiant jiems privilegijuoto visuomenės nario statusą arba pritaikant bendravimui su bekūnėmis dvasiomis (dievybėmis) ar gamtos galiomis. Ir stabai, ir fetišai buvo uoliai saugomi, jų naudojimas – reglamentuojamas, o jiems padaryta „skriauda“ buvo laikoma nusikaltimu, už kurį būdavo skiriama griežta bausmė. Plačiau
2012-03-30
Čekoslovakų laikraštis „Narodni politika“ 1932 08 19 informavo savo skaitytojus, kad Donato Malinausko vizitas į Prahą nesietinas su politika. Plačiau
2012-03-20
Prieš 70 metų prasidėjo modernių raketų amžius, žengtas pirmas žingsnis link Mėnulio, Marso, Veneros, Jupiterio, Saturno... 1942 metų kovo 23 dieną iš vokiečių poligono Peenemiundėje pirmą kartą buvo paleista bandomoji raketa A-4 (V-2 arba Fau-2) (Vernerio von Brauno konstrukcija). Raketa nukrito 1 km atstumu nuo starto vietos. Tų pačių metų rugpjūčio 2 dieną Vokietijoje priimtas sprendimas pradėti serijinę lėktuvų-sviedinių „V-1“ (Fau-1) gamybą (Paulio Schmidto konstrukcija). O po dviejų mėnesių, spalio 3 dieną, Peenemiundėje pirmą kartą sėkmingai startavo patobulinta raketa A-4. Raketa skrido 296 sekundes 300 metrų/sek. greičiu ir pasiekė 84,42 km aukštį, o nuskriejusi 190 km nukrito į jūrą ir sprogo už 4 km nuo taikinio. Pasiektas skridimo aukštis užfiksuotas Guinnesso rekordų knygoje. Šį skrydį galima laikyti pirmuoju žmogaus prisilietimu prie kosmoso. Plačiau
2012-03-16
Alytiškis kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas paskutinius keletą metų visus džiugina savo naujomis knygomis. Dalis knygų pasirodė ne tik jo, kaip leidėjo, iniciatyva, bet ir jo parengtos. Apie 1941 metų įvykius – tai jau antroji, tiksliau sakant, - trečioji autorinė jo knyga, nes apie 1941 metų Birželio sukilimą pasirodė net dvi versijos (2009 ir 2011 m.), antroji išleista kiek papildyta. Susipažinus su G. Lučinsko išleistų knygų sąrašu akivaizdu, kad dominuoja karo tema. Apie Antrojo pasaulinio karo įvykius pastaruoju metu pasirodo vis daugiau knygų. Tokį susidomėjimą galima laikyti tam tikru fenomenu. Taip teigia ir Viktoras Suvorovas. Atrodytų, kam šiandien gali būti įdomus tas karas, jau tiek metų praėjo, žmones užgulę įvairūs kiti rūpesčiai, problemos. Tačiau susidomėjimas ne tik neblėsta, bet ir kyla. Plačiau
2012-03-16
Mūsų tautos šventovė Lietuva prieš 22 metus atkūrė Nepriklausomybę. Ir dar – kas itin svarbu visam pasauliui - tas drąsus žingsnis sugriovė, atrodo, amžiams sukurtą imperiją - TSRS. Kas galėjo pagalvoti apie tokį stebuklą? (Beje, prieš keletą metų viename Varšuvos parke ant pastato sienos mačiau užrašą didelėmis raudonomis raidėmis: „Rossija – imperija na kolenach“ („Rusija – imperija ant kelių“). Tik gaila, kad ir iš ten kartais padvelkia imperiniu sindromu.) Plačiau
2012-03-13
Svarbiausia XX amžiaus Lietuvos idėja ir gyvenimo variklis – nacionalinės valstybės sukūrimas ir įtvirtinimas. Lietuvių tauta visais laikais siekė būti savo krašto šeimininke. Po ilgų priespaudos metų ir sunkių kovų 1918-1920 m. Lietuva atkūrė ir įtvirtino nepriklausomybę. Tarpukariu Europoje įsitvirtino totalitarinės diktatūros. Sovietų Sąjunga, remdamasi Ribentropo-Molotovo paktu, 1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo. Nepriklausomybė buvo prarasta, bet kova dėl jos niekada nesiliovė. Plačiau
2012-03-09
Pašaliečiams atrodo, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai stulbinamai prasti ir pavojingai blogėja, rašo įtakingas britų žurnalas "The Economist". Jis taip pat užsimena, kad Lenkija kišasi į šį rudenį Lietuvoje vyksiančius Seimo rinkimus. Plačiau