VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2019-11-09
Užrašyta iš eterio Čia Nepriklausomos Lietuvos radijas. Dabar be 11 minučių 11 valanda. Prie mikrofono Vidas Linkevičius. Ką tik kalbėjau su Vilniaus įgulos vado pavaduotoju, papulkininkiu Lebedevu. Sovietų Sąjungoje paskelbta karinė padėtis, ką ketina daryti kariškiai Lietuvoje? Kokie yra įsakymai, nurodymai? Lebedevas: „Kol kas nėra jokių įsakymų, jokių nurodymų. Kai kuriuose rajonuose paskelbta karinė padėtis.“ Plačiau
2019-11-09
Visoms „vanagaitėms“ ir šiaip plėšrioms „paukštukėms“ reikia skaityti ir „Amžino įšalo žemėje“, ir kitas panašias knygas, kurių yra daug. Ir Marytės Kontrimaitės eilėraštyje,  ir Dalios Grinkevičiūtės apybraižose „Lietuviai prie Laptevų jūros“, ir Antaninos Garmutės prisiminimuose „Ešelonai“, ir kituose autorių Napalio Kitkausko, Vytauto Jakilaičio, Antano Abromaičio, Paulinos Motiečienės, Simono Norbuto, latvio Ojaro Mednio tekstuose yra parašyta, kas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje  sovietų valdžiai atėjus 1941 metais... Plačiau
2019-11-09
Visi keliai veda į Romą. Taip sakydavo ne tik senovės romėnai. Mūsų laikais Romoje ieškome šventų dalykų. Išpopuliarėjo piligriminės kelionės į šventą Romos miestą. Spalio mėn. pradžioje su žmona Birute ir dukra Laura, vadovaujami kun., dr. Simo Maksvyčio, lankėmės Romoje ir Vatikane. Plačiau
2019-11-09
Sovietinė spauda pompastiškai rašydavo, kad į Baltarusijos miškus ginklų atsinešti ėjusią Marytės Melnikaitės septynių partizanų grupę, 1943 m. liepos 8 d. prie Apvardų ežero, Gaidės miškelyje apsupo gausios policijos pajėgos su vokiečių kariuomene. Plačiau
2019-10-30
Šį spalį sukako 120 metų, kai Krakėse gimė Klaipėdos krašto atvadavimo 1923 metais dalyvis Ignas Tomašickas ir Lietuvos kariuomenės savanoris, karo lakūnas Juozas Liutkus. Plačiau
2019-10-29
Prieš devynerius metus, 2010 metų spalio 29 d. anapilin iškeliavo unikali asmenybė – Kazys Varnelis (1917–2010). Talentingas dailininkas, Čikagos meno instituto profesorius, tikras Lietuvos patriotas ir aistringas kolekcininkas. Iš Žemaitijos kilusį optinio meno meistrą dailininką K. Varnelį sovietų okupacija penkiems dešimtmečiams atskyrė nuo Lietuvos. Grįžęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų kartu su žmona Gabriele jis įsikūrė Vilniuje, kur buvo atidaryti jo vardo namai-muziejus. Čia menininkas gyveno iki pat savo mirties. Plačiau
2019-10-26
Tarpukariu jūros reikšmė valstybei taip pat vertinta. Buvo įkurta Lietuvos jūros draugija. 1925 m. vasarą Lietuvos jūros draugija turėjo skyrius Šilutėje, Kretingoje, Dotnuvoje, Šiauliuose ir Kaune, o Klaipėdos skyriuje jau buvo net 190 narių. Plačiau
2019-10-26
Retas šiandien viešnagę Palangos kurorte įsivaizduoja be pasivaikščiojimų ant tilto į jūrą. Daugelis žino istoriją, kad būtent su šiuo statiniu yra susijusi ambicinga Palangos grafo Juozapo Tiškevičiaus svajonė kurortą paversti patraukliu ir funkcionaliu uostamiesčiu, kurio infrastruktūra pasitarnautų ir vasarotojų susisiekimui, ir padėtų vystyti tarptautinius prekybos ryšius. Plačiau
2019-10-26
Spalio 19-ją Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje buvo švenčiamos ketvirtojo Lietuvos kardinolo Sigito Tamkevičiaus Padėkos šv. Mišios. Pirmasis Lietuvių kilmės kardinolas buvo XVI amžiuje gyvenusio reformatoriaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Mikalojaus Radvilo Juodojo sūnus, atsivertęs į katalikų tikėjimą - Jurgis Radvila. Kardinolo titulą jam suteikė tuometinis popiežius Grigalius XIII. Įdomu pažymėti, kad Jurgio Radvilo žodis nulėmė Merkelio Giedraičio paskyrimą Žemaičių vyskupu, besirūpinusiu žmonių švietimu, lietuvių kalbos vartojimu bažnyčiose, lietuvių kunigų rengimu, lietuviškų knygų leidyba. Plačiau
2019-10-26
Užsimojus prieš viską, kas vokiška, imta naikinti net vandenų vardus keičiant juos į išgalvotus fantasmagoriškus: antai, upės Rominta-Rominta virto Krasnaja, Gilija-Gilge – Matrosovka, Eimenis- Eymenis – Uljanovka,  Arga-Arge – Zlaja, o Ameita-Omet – Železnodorožnaja. Plačiau
2019-10-26
Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į  žemėlapius įrašyti  vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai liudijo, kad tuos vardus suteikę žmonės nebuvo germanai, o juo labiau, slavai. Plačiau
2019-10-26
 Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. 16 d. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Plačiau
2019-10-26
160-osioms tarptautinės esperanto kalbos kūrėjo gimimo metinėms  Prieš 160 metų gimė tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas, didis mąstytojas ir humanistas, garsiausias pasaulio litvakas Liudvikas Lazaris Zamenhofas. Jungtinių Tautų organizacija švietimo, mokslo ir kultūros klausimais UNESCO du kartus jį buvo įtraukusi į minėtinų žymiausių pasaulio žmonių sąrašą – 1959 m., kuomet buvo pažymimos  Liudviko Zamenhofo 100-osios gimimo metinės, ir 2017 m., kuomet buvo pažymimos jo mirties 100-osios metinės. Plačiau
2019-10-18
Visoje Lietuvoje buvo paplitę garsūs Šveicarijos sūrininkai. Didžioji jų dalis gyveno Klaipėdos krašte. 1925 m. iš 24 Šveicarijos piliečių, gyvenusių Klaipėdos krašte, 20 turėjo sūrines, pienines, nuomavosi pienines, buvo sūrininkais, turėjo melžėjo ar vyresniojo melžėjo kvalifikaciją. Didžiulė sūrininkų giminė buvo atvykusi iš Reichenbacho, Berno kantone. Viena garsiausia buvo Linderių šeima. Plačiau
2019-10-18
Laikas – pati didžiausia brangenybė, tačiau tekėdamas jis keičia aplinką, žmones, kaip didžiulė šluota išvalo prisiminimus. Laikas atima žmones, kurie buvo brangūs, mylimi, svarbūs.... Užnemunėje, Vilkaviškio rajone, Kybartų seniūnijoje yra labai sena gyvenvietė, įsikūrusi vos 3 km nuo Širvintos ir Šeimenos santakos ir Žaliosios gyvenvietės – tai Šūklių kaimas. Laiko dulkės baigia užkloti prisiminimus apie tai, kad šios vietos buvo kunigo, visuomenininko Antano Vebeliūno tėviškė. Plačiau
2019-10-09
Daugel kraujo prasiliejo ten: ne vienas gudas, kursai iš pasalų muša, ne vienas lenkas, kursai ne taip narsus, kaip save giria, ne vienas kryžiuotis, kuris piktesnis negu patsai apie save mano, paguldė tenai savo galvą… Plačiau
2019-10-09
Prisiminus prieškaryje vykusią Tautos šventę, skatinusią Lietuvos žmonių širdyse patriotizmą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo vadovybė surengė tokios pačios krypties pažintinę ekskursiją, aplankant kai kuriuos Dzūkijos krašto kampelius. Plačiau
2019-10-08
Poetės atgaila ir prašymas, kad Dievas jai atleistų už klaidas ir nusikaltimą Tėvynei, subtiliai išsakyti eilėraštyje „Tolimas sapnas“. Alvito mūrinė raudonų plytų bažnyčia, kur vaikystės ir ankstyvos jaunystės metais dažnai lankydavosi Salomėja, buvo statyta 1840 m. Čia ji pakrikštyta, 1912 m. birželio mėnesį – pirmoji šventa Eucharistija. Plačiau
2019-10-08
Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią. J. V. Gėtė. “Faustas”   O Viešpatie, grįžtu aš pas Tave Tamsioj nakty paklydus. Priglausk kaip dukrą vėl mane, Skaudžias žaizdas išgydęs. Plačiau
2019-10-08
Spalio 5 dieną, prasidėjus didžiausiai JAV lietuvių bendruomenės šventei, jau 33-ią kartą vykstančioms Los Andželo lietuvių dienoms, atidengta menininkės Jolitos Vaitkutės kurta meno kūrinį, vaizduojantį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, švietėją ir kultūros veikėją Mykolą Biržišką. Milžiniškas paveikslas puoš lietuviams ypatingą Los Andželo vietą. Plačiau