VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2011-10-25
Po karo vila perėjo į sovietų kariuomenės rankas, paskui tapo JAV armijos karininkų klubu, o dar vėliau – Berlyno socialdemokratų partijos politinio švietimo centru. 1992 metų sausį – per 50-ąsias Vanzė konferencijos metines – viloje įkurtas muziejus ir Holokausto studijoms skirtų konferencijų centras. Plačiau
2011-10-25
Kaip ir galingosios Lietuvos žlugimo metais, kartojasi, kad svarbiausieji valstybėje postai atitenka ne Lietuvos patriotams, protingiausiems, o tiems, kuriems savas dvarelis svarbesnis už lietuvių tautos, savarankiškos Lietuvos išsaugojimą, kuriems buvo ir yra visai nebesvarbu, kas valdys, kas ir kokia kalba kalbės, o tik ar netrukdys jiems turtėti ir savo galia puikuotis, išlaikyti savo rankose valdžią. Plačiau
2011-10-21
Prieš 20 metų, 1991-ųjų spalio 29 dieną Lietuvos Respublikos vicepremjeras Zigmas Vaišvila Prancūzijoje susitiko su Interpolo (Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos) vadovais. Po savaitės, lapkričio mėn. 4-8 dienomis, Punta del Este (Urugvajuje) vykusioje 60-ojoje Interpolo Generalinės asamblėjos sesijoje mūsų šalies Vyriausybės atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir policijos vardu pateikė prašymą priimti Lietuvą į Interpolo narius, kuris buvo patenkintas: Lietuva pakartotinai tapo Interpolo 158-ąja nare. Įstojusi į šią organizaciją, Lietuva privalėjo įkurti nacionalinį biurą, kuris galėtų užtikrinti sėkmingą policijos bendradarbiavimą su Tarptautine kriminalinės policijos organizacija ir kitų šalių Interpolo nacionaliniais biurais. Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras buvo pradėtas formuoti tuoj pat po įstojimo, oficialiai jis buvo įkurtas 1991 metų lapkričio 30 dieną. Plačiau
2011-10-21
Spalio 8 d. apie 16 val. lenkų kariuomenė forsavo Merkio upę, bet prie Jašiūnų agresoriams smarkiai pasipriešino 1-ojo pėstininkų pulko karininkų J. Vidugirio ir J. Andrašūno vadovaujami batalionai. Bet ilgai neatlaikę keliariopai gausesnio priešo puolimo, lietuviai traukėsi ir spalio 9 d. apie 15-16 val. lenkų daliniai pradėjo veržtis į senąją Lietuvos sostinę Vilnių. Ar lietuviai galėjo atsilaikyti prieš lenkus? Plačiau
2011-10-18
Šiandien, vis aršiau įsiplieskiant diskusijoms apie lenkų tautines mažumas, vis aktyviau ir akiplėšiškiau veikiant Vilniaus, Šalčininkų rajonuose įvairioms vadinamosioms lenkų ar kitokioms partinėms akcijoms, aš netyčia prisiminiau 1990-1991 metus, padėtį šame krašte, atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Plačiau
2011-10-14
Kaip dažnai aš vis svajodavau, Mūsų žemė buvo graži ir dangus.   Ir tarp tėviškės laukų, Augau laisvas ir laimingas Aš žmogus… 1925-1943 m. Plačiau
2011-10-11
Prisiminti šį įvykį paskatino šių metų vidurvasarį spaudoje paskelbta lakoniška žinutė: esą prieš 20 metų Vilniuje demontuotas Vinco Kapsuko paminklas. Kadangi esu vienas iš tų Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio žmonių, pakėlęs ranką prieš minimą V.Lenino bendražygį, čia kelis dešimtmečius žeidusį daugelio vilniečių ir kitų Lietuvos žmonių tautinį orumą, noriu paneigti du ano laikmečio pranešimo netikslumus, nes tai ne restorano atidarymo, dar neseniai akibrokštą senamiesčio dvasiai darančio ,,vamzdžio“ įbetonavimo Neries krantinėje ar panašios datos. Plačiau
2011-10-11
Vokietijos politinė vadovybė, pradėdama karą su Sovietų Sąjunga ir organizuodama užimtų Rytų teritorijų administravimą, siekė įgyvendinti tris funkcionalius uždavinius. Plačiau
2011-10-11
Į tai, kad suabejojau kuriama demokratija Lietuvoje, Rasa, taip pavadinkime ilgakoję blondinę, sureagavo žaibiškai: „Jums tiesiog nepasisekė. Esate storžievis, kad nematote didžiulių Lietuvos pasiekimų“. Ji mano statistikos nenorėjo net girdėti. Plačiau
2011-10-07
Prieš 70 metų, 1941 metų rugsėjo 22 dieną, vokiečių užimtoje Lenkijos teritorijoje buvo pradėti Liublino (populiariai vadinamos Maidaneko) koncentracijos stovyklos statybos darbai. Liublino vardas į Lietuvos istoriją įėjo XVI amžiaus antroje pusėje, kai 1569 metais buvo sudaryta nauja valstybė - Abiejų Tautų Respublika. Unija tapo didele nelaime lietuvių tautai, nes jos išdavoje iš Lietuvos buvo atimtos didelės teritorijos ir dalinai apribotas suverenitetas. XX amžiuje lietuviams vėl teko susieti savo likimą su šiuo Lenkijos miestu: Antrojo pasaulinio karo metais lietuvių policijos batalionų kariams čia teko saugoti vokiečių įsteigtą koncentracijos stovyklą. Tai vienintelis atvejis, kai lietuvių policininkai buvo skiriami stovyklos apsaugai už Lietuvos ribų. Plačiau
2011-10-07
Neseniai peržiūrėjau rusų kino filmą pagal rašytojo A.Solženycino romano „Archipelago gulagas“ vieno skyriaus siužetą. Ten mane sudomino labai įdomi scena. Teisės studijas Maskvos universitete baigusi tarybinio prokuroro duktė pagal paskyrimą pradeda dirbti NKVD kalėjime. Ji jokiu būdu netiki, kad Sovietų Sąjungoje yra politinių kalinių, kad milijonai nekaltų žmonių sėdi Sibiro lageriuose. Kad dešimtys milijonų numirė specialiu Lenino, vėliau J.Stalino potvarkiu, dirbtinai sukėlus badą derlingiausiose žemėse. Plačiau
2011-09-30
Mūsų tarptautinių žodžių žodynas rašo, kad tai buvo germanų gentis, kuri 455 m. užėmė Romą ir sunaikino daug antikinės kultūros paminklų. Manau, kad tai netiesa, kadangiužkariautojai ir plėšikaiturto nenaikina, bet jį grobia. Tikriausiai vandalai grobė brangius katalikų bažnyčių liturginius indus, auksinius votus, paauksuotus paveikslų rėmus ir stogų skardas, o istorijos metraščius rašę katalikų vienuoliai kerštaudami jiems “pripaišė“ kultūros vertybių naikinimą. Šiek tiek daugiau informacijos pateikia vandalais besididžiuojantieji vokiečiai. Plačiau
2011-09-23
Seimo narys Emanuelis Zingeris ir jo brolis rašytojas Markas Zingeris, Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius, rengia spaudai atsiminimų knygą apie savo tėvą žinomą pedagogą, buvusį Kauno m. VIII vidurinės mokyklos direktorių Mykolą Zingerį. „Lietuvos Aidas“ spausdina ištrauką iš knygos. Plačiau
2011-09-20
Istorinių vietų žymėjimas yra viena svarbiausių nacionalinės kultūros užduočių. Ypatinga reikšmė – 1236 m. Saulės mūšiui. Istorinis pirmumas kitų batalijų atžvilgiu bei pasaulinė reikšmė teikia prioritetinę svarbą. Didžioji pergalė Saulės mūšyje – rugsėjo 22-oji Lietuvoje ir Latvijoje įtvirtinta Baltų vienybės diena. Plačiau
2011-09-13
Dabar jau niekam nekyla abejonių, kad prieš dešimt - dvylika tūkstančių metų, nuslinkus ledynams, atšilus klimatui, mūsų protėviai baltai apsigyveno plačiuose žemių plotuose -nuo Oderio, Vyslos iki Uralo, tarp Baltijos iki Dniepro - Pripetės santakos, o ilgus amžius - net ir iki Juodosios jūros. Reiškia, kad jau prieš kelis tūkstančius metų iki mūsų eros mūsų protėviai - pirmieji dabartinių mūsų žemių gyventojai. Plačiau
2011-09-13
Ir iš tikrųjų - pagrindinių Europos fašistinių valstybių pagalba nacionalistinei Ispanijai buvo įspūdinga. Apie draugiškų valstybių pagalbą F. Frankui byloja šie skaičiai. Plačiau
2011-09-10
Tai atsitiko gražią 1931-ųjų gegužės 14 dieną, per Šeštines, kai šventadieniškai apsirengusius ir gerai nusiteikusius, ramiai Laisvės alėja bevaikštinėjančius kauniečius pritrenkė akimirksniu po visą miestą pasklidusi žinia, kad Valstybės teatre vyksta gaisras. Plačiau
2011-09-06
Pradedant nuo XVIII amžiaus Rusija laikė savo pareiga aktyviai kištis į visus europinius konfliktus. Vienintelė valstybė, kuri ideologiniais bei politiniais sumetimais atvirai rėmė Ispanijos Respubliką, ir buvo Rusija, tuometinė Sovietų Sąjunga, nuo 1936 metų rugsėjo mėnesio užmezgusi su ja diplomatinius santykius. Nuo 1936 metų rugsėjo mėnesio pabaigos Rusija nuoširdžiai, nors ne visai oficialiai, Respublikai siuntė žmones ir medžiagas. Plačiau
2011-09-02
Ispanijos šiaurėje esantis baskų kraštas palaikė centrinę respublikonų valdžią, nes ji žadėjo jam regioninę savivaldą. Frankistų šiaurinės armijos vadas generolas E. Mola puolė baskų kraštą. Spaudžiami, baskai atsitraukė prie Gernikos, nedidelio miestelio, vadinamu „baskų kultūros lopšiu“. 1937 metų balandžio 26 dieną atsitiko įvykis, kuris antifašistinės propagandos buvo išpūstas iki globalinės reikšmės: tą pavasarinę dieną vokiečių legiono „Condor“88-osios kovinės grupės aviacijos diviziono kapitono Heinco Tretnerio (Heinz Trettner) vadovaujami lakūnai, 43 lėktuvais (He-111, Me-109 ir Ju-52) palaikydami frankistų puolimą, 50 t fugasinėmis ir padegamosiomis 50 ir 250 kilograminėmis bombomis subombardavo Ispanijos baskų krašto miestą Gerniką (Guernica), esantį netoli baskų sostinės Bilbao. Antskrydyje dalyvavo ir italų lėktuvai. Kulkosvaidžių ugnimi buvo naikinami respublikonų armijos kariai. Tai buvo pirmas atsitikimas Europoje, kai profesionalūs kariškiai šaltakraujiškai aviacijos kiliminio antskrydžio pagalba beveik sunaikino miestelį. Trečiojo Reicho propagandos ministras Josephas Goebbelsas iš karto po to pareiškė, kad vokiečių legiono lėktuvai bombarduojant šį ispanų miestą nedalyvavo. Plačiau