VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2011-12-09
Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijos pakraštyje yra vienkiemis, pavadintas Sendvariu. Išgirdus tokį pavadinimą, kyla mintis, kad bus kalbama apie kažkokį dvarą ir dar seną. Realybėje iš to „dvaro“ telikusi nedidelė, bebaigianti į žemę susmegti troba. Net ir iš kaimynystėje gyvenančiųjų mažai kas žino, kad tai vieno iš prieškario žurnalisto, antinacinio pasipriešinimo dalyvio Jono Virbicko gimtinė. Plačiau
2011-12-02
  Jei ne lenkų šovinizmas ir kvailas pasipūtimas, ne inkvizicinio pobūdžio lenkinimo politika ir noras vėl paversti Lietuvą savo provincija, jei ne jos įvykdyta Rytų Lietuvos okupacija, jei ir ne Vakarų valstybių imperializmas,Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, nebūtų likęs vienintelis išlikimo garantas - bolševikinės Rusijos išlikimas;jei ne lenkų Rytų Lietuvos okupacija, Lietuva būtų tapusi Lenkijos bendražyge, būtų buvę galima sudaryti gan tvirtą Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir kitų Rytų ir Centrinės Europos valstybių sąjungą,tuomet nebūtų buvę ir Molotovo - Ribentropo pakto ir slaptojo Hitlerio-Stalino suokalbio,o kartu ir pačiai Lenkijai nebūtų reikėję pakelti tiek karo ir okupacijų baisybių. Plačiau
2011-11-29
Reichsfiureris SS H. Himmleris 1943 metų spalio 4 dieną savo kalboje Poznanėje perspėjo aukštus SS karininkus, „kas pasisavins bent vieną markę – mirs“. Jis buvo kategoriškai prieš stovyklų administracijos tarnautojų savavališkus pasityčiojimus iš kalinių, kadangi tai prilygino korupcijai - kaip vienam iš rimčiausių nusikaltimų. Į SS aukščiausiojo teismo pirmininko klausimą, kaip reikia kvalifikuoti žydų šaudymus be įsakymo, H. Himmleris atsakė: 1) politiniais motyvais ir atvejais, kai tai susiję su reikiamos tvarkos palaikymu, atlikęs tokius veiksmus, baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas; 2) jei taip atsitinka dėl savanaudiškų tikslų, o taip pat sadistiniais ar seksualiniais motyvais, būtina atlikti teisminį tyrimą. Plačiau
2011-11-25
  Jiems buvo labai sunku. Jie mokėjo prišaukti ir cunamius, ir ciklonus, ir tornado. Šiandiena jau nekyla abejonių, kad tai gali sukelti žmonės ritualinių apeigų metu. Plačiau
2011-11-25
  Lietuvos kalėjimų 1941 metų registracinėse knygose yra nuorodų, kad į Liublino (Maidaneko) karo belaisvių stovyklą pirmieji pavieniai kaliniai buvo išsiųsti 1941 metų rudenį. Metų pabaigoje į Liublino stovyklą pradėta siųsti Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo kalinius. Lietuvos generalinės srities nacionalsocialistinė administracija į Vokietijos koncentracijos stovyklas, jeigu neįskaičiuosime žydų tautybės Lietuvos gyventojų, siuntė nedaug mūsų šalies žmonių. Istorikas A. Bubnys savo knygoje rašo, kad Maidaneke buvo kalinama vienas tūkstantis lietuvių, žuvusiųjų skaičius nežinomas. Stovyklų dokumentuose kaliniai buvo pažymimi arba pagal tautybę, arba pagal paskutinę vietą, iš kur jie buvo atvežti. Daugelis išvežtųjų iš Lietuvos į darbus pateko į koncentracijos stovyklas. Dauguma jų buvo lenkų tautybės, todėl sunku išaiškinti, ar jie Lietuvos, ar Lenkijos piliečiai. Istoriniuose tyrinėjimuose Vokietijos koncentracijos stovyklose kalinti Sovietų Sąjungos piliečiai tautybėmis neskirstomi. Plačiau
2011-11-25
  Jei ne lenkų šovinizmas ir kvailas jų pasipūtimas, ne inkvizicinio pobūdžio lenkinimo politika ir noras vėl paversti Lietuvą savo provincija, jei ne jos įvykdyta Rytų Lietuvos okupacija, jei ir ne Vakarų valstybių imperializmas, Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, 1919 - 1938 m. nebūtų likęs vienintelis išlikimo garantas - bolševikinės Rusijos išlikimas; jei ne lenkų Rytų Lietuvos okupacija, Lietuva būtų tapusi Lenkijos bendražyge, būtų buvę galima sudaryti gan tvirtą Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir kitų Rytų ir Centrinės Europos valstybių sąjungą, tuomet nebūtų buvę ir Molotovo - Ribentropo pakto ir slaptojo Hitlerio-Stalino suokalbio, o kartu ir pačiai Lenkijai nebūtų reikėję pakelti tiek karo ir okupacijų baisybių. Plačiau
2011-11-22
Drąsioji, darbščioji lietuvių tauta ne kartą buvo atsidūrusi ant žūties ribos, praradusi nepriklausomą valstybingumą tik dėl savo valdančiųjų išdavysčių, egoizmo ir kvailumo. Plačiau
2011-11-22
Netrukus stojo prieš SS ir policijos teismą Berlyne, tačiau 1943 metų vasaryje išteisintas. Po to K. O. Kochas dirbo administracinį darbą, susijusį su pašto siuntų apsauga. 1944 metų rugpjūtyje vėl buvo gestapo suimtas: jam pateikti kaltinimai dėl korupcijos, dokumentų klastojimo, sukčiavimo, išeikvojimo, dėl grasinimo kai kuriems Trečiojo Reicho funkcionieriams bei piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, pasireiškusiu per dideliu žiaurumu su sovietiniais karo belaisviais, vykdant komendanto pareigas Buchenvalde. Plačiau
2011-11-15
Taip nutiko, kad likimas mane suvedė su vienu garbingiausių mūsų tautos sūnų Vytautu Žemkalniu. Šis žmogus, karininkas, dalyvavo daugelyje kovų už mūsų visų laisvę. Ne tik dalyvavo kovose, bet ir smulkiai šias kovas, pergales ir pralaimėjimus aprašė. Jo pasakojimai - tai neįkainuojamas lobis mūsų kariams, praeities tyrinėtojams, mūsų istorikams. Žemiau pateikiu Vytauto Žemkalnio pasakojimą apie tai, kaip buvo kovojama prie Seinų 1920 metais. Pasakojimas perrašytas iš rankraščio. Plačiau
2011-11-15
1963 metų lapkričio mėnesio 22 dieną per pietus Dalase, Teksaso valstijoje (JAV) nuaidėjęs šūvis ir televizijos kadruose sukniumbantis JAV Prezidentas Džonas Ficdžeraldas Kenedis (U.S. President Mr. John Fitzgerald Kennedy) užminė didžiausią XX amžiaus mįslę, kas jį nušovė, tačiau ne mažesnė mįslė gali būti klausimas, kaip JAV Prezidentas buvo nušautas. Plačiau
2011-11-04
Prieš 90 metų, 1921 metų lapkričio 7-10 dienomis, Italijoje įkuriama Nacionalinė fašistų partija ir Benito Mussolini paskelbiamas „duče“ – fašistų partijos vadovu. Dvidešimtojo amžiaus pradžiojeprasidėjęs fašistinis judėjimas sudrebino ne tik Italiją. Jis turėjo lemiamos įtakos Europos ir viso pasaulio raidai. XX amžiaus pirmoje pusėję iškilę komunistiniai, fašistiniai ir nacistiniai judėjimai sukėlė Antrąjį pasaulinį karą, kurio metu buvo įvykdyti masiniai nusikaltimai žmogui ir žmonijai. Plačiau
2011-10-25
Pirmoji sovietinė okupacija, karas ir vokiečių okupacija sutrikdė šalies politinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Belieka stebėtis, kad tais rūsčiaisiais metais Dzūkijoje buvo įkurta mokytojų seminarija, kuri papildė Lietuvoje retėjančias mokytojų gretas. Plačiau
2011-10-25
Po karo vila perėjo į sovietų kariuomenės rankas, paskui tapo JAV armijos karininkų klubu, o dar vėliau – Berlyno socialdemokratų partijos politinio švietimo centru. 1992 metų sausį – per 50-ąsias Vanzė konferencijos metines – viloje įkurtas muziejus ir Holokausto studijoms skirtų konferencijų centras. Plačiau
2011-10-25
Kaip ir galingosios Lietuvos žlugimo metais, kartojasi, kad svarbiausieji valstybėje postai atitenka ne Lietuvos patriotams, protingiausiems, o tiems, kuriems savas dvarelis svarbesnis už lietuvių tautos, savarankiškos Lietuvos išsaugojimą, kuriems buvo ir yra visai nebesvarbu, kas valdys, kas ir kokia kalba kalbės, o tik ar netrukdys jiems turtėti ir savo galia puikuotis, išlaikyti savo rankose valdžią. Plačiau
2011-10-21
Prieš 20 metų, 1991-ųjų spalio 29 dieną Lietuvos Respublikos vicepremjeras Zigmas Vaišvila Prancūzijoje susitiko su Interpolo (Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos) vadovais. Po savaitės, lapkričio mėn. 4-8 dienomis, Punta del Este (Urugvajuje) vykusioje 60-ojoje Interpolo Generalinės asamblėjos sesijoje mūsų šalies Vyriausybės atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir policijos vardu pateikė prašymą priimti Lietuvą į Interpolo narius, kuris buvo patenkintas: Lietuva pakartotinai tapo Interpolo 158-ąja nare. Įstojusi į šią organizaciją, Lietuva privalėjo įkurti nacionalinį biurą, kuris galėtų užtikrinti sėkmingą policijos bendradarbiavimą su Tarptautine kriminalinės policijos organizacija ir kitų šalių Interpolo nacionaliniais biurais. Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras buvo pradėtas formuoti tuoj pat po įstojimo, oficialiai jis buvo įkurtas 1991 metų lapkričio 30 dieną. Plačiau
2011-10-21
Spalio 8 d. apie 16 val. lenkų kariuomenė forsavo Merkio upę, bet prie Jašiūnų agresoriams smarkiai pasipriešino 1-ojo pėstininkų pulko karininkų J. Vidugirio ir J. Andrašūno vadovaujami batalionai. Bet ilgai neatlaikę keliariopai gausesnio priešo puolimo, lietuviai traukėsi ir spalio 9 d. apie 15-16 val. lenkų daliniai pradėjo veržtis į senąją Lietuvos sostinę Vilnių. Ar lietuviai galėjo atsilaikyti prieš lenkus? Plačiau
2011-10-18
Šiandien, vis aršiau įsiplieskiant diskusijoms apie lenkų tautines mažumas, vis aktyviau ir akiplėšiškiau veikiant Vilniaus, Šalčininkų rajonuose įvairioms vadinamosioms lenkų ar kitokioms partinėms akcijoms, aš netyčia prisiminiau 1990-1991 metus, padėtį šame krašte, atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Plačiau
2011-10-14
Kaip dažnai aš vis svajodavau, Mūsų žemė buvo graži ir dangus.   Ir tarp tėviškės laukų, Augau laisvas ir laimingas Aš žmogus… 1925-1943 m. Plačiau
2011-10-11
Prisiminti šį įvykį paskatino šių metų vidurvasarį spaudoje paskelbta lakoniška žinutė: esą prieš 20 metų Vilniuje demontuotas Vinco Kapsuko paminklas. Kadangi esu vienas iš tų Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio žmonių, pakėlęs ranką prieš minimą V.Lenino bendražygį, čia kelis dešimtmečius žeidusį daugelio vilniečių ir kitų Lietuvos žmonių tautinį orumą, noriu paneigti du ano laikmečio pranešimo netikslumus, nes tai ne restorano atidarymo, dar neseniai akibrokštą senamiesčio dvasiai darančio ,,vamzdžio“ įbetonavimo Neries krantinėje ar panašios datos. Plačiau
2011-10-11
Vokietijos politinė vadovybė, pradėdama karą su Sovietų Sąjunga ir organizuodama užimtų Rytų teritorijų administravimą, siekė įgyvendinti tris funkcionalius uždavinius. Plačiau