VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2011-08-30
1991 m. kovo pabaiga. Nors už lango bando savo galią rodyti pavasaris, bet žmonių širdyse ir veiduose – tarsi būtų rūstus ruduo. Kraujo ir šlykštaus purvo apsuptyje Lietuva nesugeba šypsotis! Plačiau
2011-08-26
1922 metais Donatui Malinauskui tik pradėjus dirbti Lietuvos pasiuntinybėje Prahoje, darbų netrūko. Reikėjo ne tik vykdyti Lietuvos vyriausybės nurodymus, atsakinėti į paklausimus, bet ir išdavinėti vizas kelionėms į Lietuvą, tranzitines vizas. Pastarasis darbas reikalavo ypatingos įžvalgos ir kruopštumo. Teisingumo dėlei reikia pastebėti, kad Lietuvos valstybės kūrimosi pirmaisiais metais dėl tarptautinės komunistų destrukcijos ypač dėmesingai buvo išduodamos vizos vykstantiems į Lietuvą. Plačiau
2011-08-23
Lietuvos likimą 1991 metais formavo ir lėmė du procesai: 1. Artėjantis diplomatinis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas; 2. Mėginimas tam užkirsti kelią Lietuvoje ir visoje Sovietų Sąjungoje. Plačiau
2011-08-05
Mūsų šalies mokslininkai nemažai nuveikė tyrinėdami švietimo raidą Lietuvoje. Tai džiugina. Tačiau jaunosios kartos ugdymui itin svarbu pasiremti savojo švietimo židinio, čia dirbusių daugelio mokytojų kartų palikimu. Deja, daugelio konkrečių mokyklų istoriją dar dengia storokas užmaršties dulkių sluoksnis. Plačiau
2011-07-26
Daugelis mūsų laikraščio skaitytojų tikriausiai jau yra susipažinę su knygos "Sušaudytos dainos" turiniu (Vilnius, 1990 ). Šioje knygoje yra pateiktos Dzūkijos partizanų dainos ir eilės, rašytos net partizanų bunkeriuose. Kiek jose meilės ir ištikimybės Tėvynei Lietuvai! Tačiau partizanai, ryšininkės kūrė dainas, rašė visoje Lietuvoje. Dar ir šiandien pamenu kai kurias dainas, dainuotas Aukštaitijoje, "Žaliojo Velnio" partizanų būriuose. Plačiau
2011-07-22
„Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse, todėl brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta“. Karl Schlogel Plačiau
2011-07-19
Dėkodamas už pareikštą jam pasitikėjimą, naujas ispanų tautos vadas tarė: „Dabar karas yra laimėtas“. F. Franko įtraukė tada dar nelabai reikšmingą ispanišką „Falange“ į nacionalinį savo frontą, nes jis atstovavo visų dešiniųjų sąjungai prieš 1789 ir 1917 metų revoliucijų šmėklas, kurių skirtumų jis nelabai suprato. 1937 metų balandžio 19 dienos dekretu jis suvienijo Ispanijos fašistinę organizaciją „Falanga“ su visomis nacionalistus remiančiomis organizacijomis, paskelbė ją vienintelę nacionalistų zonos partija ir tapo jos vadu. Plačiau
2011-07-19
Partizaninio karo pradžios Lietuvoje turime tikslią datą – 1944 metų liepos 14-oji. Kitą dieną apie tai savo sodriu balsu paskelbė Maskvos radijo diktorius Leviatanas: „Vakar po sunkios nuožmios kovos Raudonoji armija sovietų Lietuvos teritorijoje išvadavo stambų geležinkelio mazgą Pagojis“. Tai Lietuvos „žaliukai“ susikovė su iš Rytų atslenkančia raudonąja banga. Tas „stambus“ geležinkelio mazgas, tai siaurojo geležinkelio stotis netoli Anykščių. Tai datai atminti Pagojuje pastatytas paminklinis akmuo. Plačiau
2011-07-15
Šių metų gegužės 4 dienos valstybės laikraštyje „Lietuvos Aidas“ buvo paskelbtas straipsnis „Šaltoji mirtis Baltijos jūros dugne“, kuriame rašiau, kad po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga trofėjinius vokiečių sviedinius ir bombas su cheminiais užtaisais nuskandino (išbarstė po jūrą) Liepojos uosto ir Danijai priklausančios Bornholmo salos rajonuose. 1995 metais inspekcija nustatė, jog ekologinio pavojaus išbarstyti šaudmenys nekelia, jei tik jų nepajudins, pavyzdžiui, žvejų tralai ar kiti mechaniniai dirgikliai. Plačiau
2011-07-12
Prasidėjo pasaulio visuomenę labai sujaudinęs Ispanijos pilietinis karas, kuriskilo kaip tik tuo momentu, kai visoje Europoje komunistų ir fašistų priešprieša buvo bepasiekianti apogėjų. Karo reikšmė ir apimtis turėjo tarptautinį charakterį. Plačiau
2011-07-08
Prieš 75 metus, 1936 metų liepos 18 dieną, Ispanijoje prasidėjo taip vadinamas pilietinis karas (Guerra Civil Espanola), trukęs beveik 33 mėnesius. Jame kovojo generolo Francisko Franko (Francisco Franco)vadovaujami pučistai (vadinami „nacionales“ - nacionalistai) ir Antrosios Ispanijos respublikos vyriausybė bei ją remiantys partizanai respublikonai (priešų vadinti „rojos“ - raudonieji). Plačiau
2011-07-01
Pirmą kartą per 70 metų  Lietuvoje paminėtas 1941 Birželio Sukilimas. Ir paminėtas iškilmingai, Mokslų Akademijos Dižiojoje konferencijų salėje, su žinomų mokslininkų pranešimais, istorinio-dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas“, skirtu įamžinti sukilimo prieš okupaciją ir terorą jubiliejui, demonstravimu, su sukilimo dalyvių prisiminimais ir planų šiam fenomenui įamžinti visuotinu patvirtinimu! Pirmą kartą per 70 metų Sukilimas buvo įvardintas tikruoju savo vardu, o ne holokausto Lietuvoje pradžia, kurią mums įkyriai 20 metų kalė į galvas barzdas Briuselyje besiraunantys ir kompensacijų bereiklauajantys žydai. Šiuokart Sukilimo juodinimas nutilo. Ar dėl to, kad patys buvo sugauti Izraelyje, vykdantys eugeniką savo vaikams? Ar dėl to, kad ES, pagaliau, sulygino sovietinius nusikaltėlius su nacistiniais? Ar dėl to, kad Seimas patvirtino kompensacijų žydams sumą? Ar dėl to, kad buvo „užmiršti“ Mordochėjaus Levi kruvino marksizmo ideologijos vykdytojai Lietuvoje su visu  lietuvių genocido įgyvendintojų 72 pavardžių sąrašu, vadovaujamo Nachnamo Dušanskio ir sėkmingai slepiamo Izraelyje? Plačiau
2011-06-10
Mes, nedaugelis gyvi išlikę Lietuvos laisvės kovotojai, kreipiamės į Jus tų dešimčių tūkstančių taurios dvasios vyrų ir moterų vardu, kurie atsisakė tarnauti sovietų okupantams baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir priešinosi bet kada Lietuvoje regėtai brutaliausiai okupacijai ir kuriems buvo lemta žūti dešimties pokario metų užtrukusioje tautos kovoje su daug kartų galingesniu ir nepaprastai žiauriu priešu bei išgyventi kankinimus ir patirti mirtį tardymo metu arba žūti kaimyninės šalies - Sovietų Sąjungos - gulaguose. Plačiau
2011-06-07
Iki pat Sovietų Sąjungos užpuolimo A. Hitleris nebuvo tvirtai apsisprendęs dėl užimtų Pabaltijo kraštų likimo. Jis svyravo tarp Vokietijos protektorato ir aneksijos. Po sėkmingos karo pradžios 1941 metų liepos 16 dieną A. Hitleris pabrėžė, kad Pabaltijo kraštai, Bialistoko sritis, Krymas, Galicija, Baku, Saratovo sritis ir Kolos pusiasalis turi būti prijungti prie Vokietijos. „Visas Pabaltijys turi tapti reicho dalimi“, - kalbėjo A. Hitleris. Pagal generalinį planą „Ost“, Pabaltijyje germanizuotini tik nordinės rasės žmonės.Buvo numatyta suvokietinti visą estų tautą ir gana nemažai latvių. O lietuviai tam netiko, nes turėjo gana daug slaviško kraujo:rasės atžvilgiu mažiau vertingiems lietuviams buvo numatyta rasti kolonizacijos vietą Rytuose.SS reichsfiurerio H.Himmlerio nuomone, visą lietuvių tautą reikėjo ištremti toli į Rytus – į Vakarų Sibirą. Plačiau
2011-06-07
Beveik prieš 70 metų, 1941 metų liepos 15 dieną, Berlyno universiteto prof. Konradas Meyeris- Hetlingas(Konrad Meyer-Hetling)pateikė SS reichsfiureriui Heinrichui Himmleriui garsiojo Rytų teritorijų kolonizavimo generalinio plano „Ost“ („Rytai“) pirmąjį variantą.Jame buvo numatytas pokarinis Rytų Europos šalių tvarkymas ir ekonominis vystymas. Plačiau
2011-06-07
Santykiai tarp Lietuvos ir Čekoslovakijos formavosi sudėtingomis tarptautinėmis sąlygomis, kai visai Europai buvo iškilusi bolševizmo grėsmė. Kintant tarptautinėm sąlygom, žlungant imperijoms, kito ir pavienių asmenų vertybės. Būtent vertybių kaita pokarinėje Europoje keitė ir ne kai kurių lietuvių nusistovėjusią tautinių vertybių skalę. Knygoje pasigendama išsamesnės analizės, kaip ir kieno pastangų dėka buvo užmegzti santykiai tarp Lietuvos ir Čekoslovakijos, kas vis dėlto lėmė Lietuvos diplomatinio korpuso kaitą Čekoslovakijoje. Plačiau
2011-05-26
Ateitininkijos istorija Lietuvoje jau pradėjusi skaičiuoti antrąjį šimtmetį. XX amžiaus pradžios istoriniai įvykiai sudarė sąlygas atsirasti naujam sąjūdžiui, siekiančiam aukštų idealų. Žinoma, jis kūrėsi ne tuščioje vietą: jau veikė pirmosios lietuvių studentų katalikiškos organizacijos – 1899 m. įsikūrusi Friburgo universitete draugija „Rūta“ ir 1909 m. Liuvene (Belgija) „Lietuva“. Lietuvių jaunimas pradėjo telktis Petrapilio akademijoje, spėjama, kad iniciatorius buvo kunigas Jurgis Matulaitis. 1910 m. vasario 19 d. Liuveno universitete (Belgija) buvo sudaryta pirmoji ateitininkijos sąjungos valdyba: ši data ir tapo oficialia ateitininkijos įkūrimo data. Pirmoji sąjungos konferencija įvyko 1911 m. liepos 15 d. Plačiau
2011-05-17
Dar mokyklos laikais teko girdėti ir, jei neklystu, net skaityti ''Lietuvos poeto'' Kosto Kubilinsko eilėraštį (ar net eilėraščius). Ir mokyklinio ugdymo procese ne vienas jaunuolis gali pajusti palankumą ne tik šio autoriaus minčiai, bet ir jo asmeniui. Tarpukario Lietuvos filosofas ir vienas iš LAF ideologų Antanas Maceina yra rašęs apie tokią toleranciją, kai galima kritikuoti autoriaus mintis, bet neniekinti autoriaus. Teisinga ir graži mintis. Šio straipsnelio autorius vis tik leis sau nusižengti iš šio samprotavimo išplaukiančiai taisyklei, nes būtina suvokti, kad vaikas dažnai ar net visada tokių dalykų neskiria ir gali pradėti herojizuoti patį kuriantį asmenį. Plačiau
2011-05-13
Kovo 19 d. nepaprastame Seimo posėdyje, kuriame dalyvavo visi tautos atstovai, ministerių kabineto nariai, daug diplomatinio korpuso narių, specialiai atvykusių į Lietuvą užsienio žurnalistų, labai daug vietos ir užsienių spaudos atstovų ir visuomenės, Ministerio pirmininko pavaduotojas, susisiekimo ministras inž. Stanišauskis pasakė tokią kalbą: „Gerbiamieji tautos atstovai, kovo 17 dieną, 21 val. Lenkijos vyriausybė pateikė Lietuvos vyriausybei ultimatumą, reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius. Šį ultimatumą Lenkijos pasiuntinys Taline įteikė mūsų pasiuntiniui ten pat. Plačiau