VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2011-09-30
Mūsų tarptautinių žodžių žodynas rašo, kad tai buvo germanų gentis, kuri 455 m. užėmė Romą ir sunaikino daug antikinės kultūros paminklų. Manau, kad tai netiesa, kadangiužkariautojai ir plėšikaiturto nenaikina, bet jį grobia. Tikriausiai vandalai grobė brangius katalikų bažnyčių liturginius indus, auksinius votus, paauksuotus paveikslų rėmus ir stogų skardas, o istorijos metraščius rašę katalikų vienuoliai kerštaudami jiems “pripaišė“ kultūros vertybių naikinimą. Šiek tiek daugiau informacijos pateikia vandalais besididžiuojantieji vokiečiai. Plačiau
2011-09-23
Seimo narys Emanuelis Zingeris ir jo brolis rašytojas Markas Zingeris, Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius, rengia spaudai atsiminimų knygą apie savo tėvą žinomą pedagogą, buvusį Kauno m. VIII vidurinės mokyklos direktorių Mykolą Zingerį. „Lietuvos Aidas“ spausdina ištrauką iš knygos. Plačiau
2011-09-20
Istorinių vietų žymėjimas yra viena svarbiausių nacionalinės kultūros užduočių. Ypatinga reikšmė – 1236 m. Saulės mūšiui. Istorinis pirmumas kitų batalijų atžvilgiu bei pasaulinė reikšmė teikia prioritetinę svarbą. Didžioji pergalė Saulės mūšyje – rugsėjo 22-oji Lietuvoje ir Latvijoje įtvirtinta Baltų vienybės diena. Plačiau
2011-09-13
Dabar jau niekam nekyla abejonių, kad prieš dešimt - dvylika tūkstančių metų, nuslinkus ledynams, atšilus klimatui, mūsų protėviai baltai apsigyveno plačiuose žemių plotuose -nuo Oderio, Vyslos iki Uralo, tarp Baltijos iki Dniepro - Pripetės santakos, o ilgus amžius - net ir iki Juodosios jūros. Reiškia, kad jau prieš kelis tūkstančius metų iki mūsų eros mūsų protėviai - pirmieji dabartinių mūsų žemių gyventojai. Plačiau
2011-09-13
Ir iš tikrųjų - pagrindinių Europos fašistinių valstybių pagalba nacionalistinei Ispanijai buvo įspūdinga. Apie draugiškų valstybių pagalbą F. Frankui byloja šie skaičiai. Plačiau
2011-09-10
Tai atsitiko gražią 1931-ųjų gegužės 14 dieną, per Šeštines, kai šventadieniškai apsirengusius ir gerai nusiteikusius, ramiai Laisvės alėja bevaikštinėjančius kauniečius pritrenkė akimirksniu po visą miestą pasklidusi žinia, kad Valstybės teatre vyksta gaisras. Plačiau
2011-09-06
Pradedant nuo XVIII amžiaus Rusija laikė savo pareiga aktyviai kištis į visus europinius konfliktus. Vienintelė valstybė, kuri ideologiniais bei politiniais sumetimais atvirai rėmė Ispanijos Respubliką, ir buvo Rusija, tuometinė Sovietų Sąjunga, nuo 1936 metų rugsėjo mėnesio užmezgusi su ja diplomatinius santykius. Nuo 1936 metų rugsėjo mėnesio pabaigos Rusija nuoširdžiai, nors ne visai oficialiai, Respublikai siuntė žmones ir medžiagas. Plačiau
2011-09-02
Ispanijos šiaurėje esantis baskų kraštas palaikė centrinę respublikonų valdžią, nes ji žadėjo jam regioninę savivaldą. Frankistų šiaurinės armijos vadas generolas E. Mola puolė baskų kraštą. Spaudžiami, baskai atsitraukė prie Gernikos, nedidelio miestelio, vadinamu „baskų kultūros lopšiu“. 1937 metų balandžio 26 dieną atsitiko įvykis, kuris antifašistinės propagandos buvo išpūstas iki globalinės reikšmės: tą pavasarinę dieną vokiečių legiono „Condor“88-osios kovinės grupės aviacijos diviziono kapitono Heinco Tretnerio (Heinz Trettner) vadovaujami lakūnai, 43 lėktuvais (He-111, Me-109 ir Ju-52) palaikydami frankistų puolimą, 50 t fugasinėmis ir padegamosiomis 50 ir 250 kilograminėmis bombomis subombardavo Ispanijos baskų krašto miestą Gerniką (Guernica), esantį netoli baskų sostinės Bilbao. Antskrydyje dalyvavo ir italų lėktuvai. Kulkosvaidžių ugnimi buvo naikinami respublikonų armijos kariai. Tai buvo pirmas atsitikimas Europoje, kai profesionalūs kariškiai šaltakraujiškai aviacijos kiliminio antskrydžio pagalba beveik sunaikino miestelį. Trečiojo Reicho propagandos ministras Josephas Goebbelsas iš karto po to pareiškė, kad vokiečių legiono lėktuvai bombarduojant šį ispanų miestą nedalyvavo. Plačiau
2011-08-30
1991 m. kovo pabaiga. Nors už lango bando savo galią rodyti pavasaris, bet žmonių širdyse ir veiduose – tarsi būtų rūstus ruduo. Kraujo ir šlykštaus purvo apsuptyje Lietuva nesugeba šypsotis! Plačiau
2011-08-26
1922 metais Donatui Malinauskui tik pradėjus dirbti Lietuvos pasiuntinybėje Prahoje, darbų netrūko. Reikėjo ne tik vykdyti Lietuvos vyriausybės nurodymus, atsakinėti į paklausimus, bet ir išdavinėti vizas kelionėms į Lietuvą, tranzitines vizas. Pastarasis darbas reikalavo ypatingos įžvalgos ir kruopštumo. Teisingumo dėlei reikia pastebėti, kad Lietuvos valstybės kūrimosi pirmaisiais metais dėl tarptautinės komunistų destrukcijos ypač dėmesingai buvo išduodamos vizos vykstantiems į Lietuvą. Plačiau
2011-08-23
Lietuvos likimą 1991 metais formavo ir lėmė du procesai: 1. Artėjantis diplomatinis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas; 2. Mėginimas tam užkirsti kelią Lietuvoje ir visoje Sovietų Sąjungoje. Plačiau
2011-08-05
Mūsų šalies mokslininkai nemažai nuveikė tyrinėdami švietimo raidą Lietuvoje. Tai džiugina. Tačiau jaunosios kartos ugdymui itin svarbu pasiremti savojo švietimo židinio, čia dirbusių daugelio mokytojų kartų palikimu. Deja, daugelio konkrečių mokyklų istoriją dar dengia storokas užmaršties dulkių sluoksnis. Plačiau
2011-07-26
Daugelis mūsų laikraščio skaitytojų tikriausiai jau yra susipažinę su knygos "Sušaudytos dainos" turiniu (Vilnius, 1990 ). Šioje knygoje yra pateiktos Dzūkijos partizanų dainos ir eilės, rašytos net partizanų bunkeriuose. Kiek jose meilės ir ištikimybės Tėvynei Lietuvai! Tačiau partizanai, ryšininkės kūrė dainas, rašė visoje Lietuvoje. Dar ir šiandien pamenu kai kurias dainas, dainuotas Aukštaitijoje, "Žaliojo Velnio" partizanų būriuose. Plačiau
2011-07-22
„Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse, todėl brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta“. Karl Schlogel Plačiau
2011-07-19
Dėkodamas už pareikštą jam pasitikėjimą, naujas ispanų tautos vadas tarė: „Dabar karas yra laimėtas“. F. Franko įtraukė tada dar nelabai reikšmingą ispanišką „Falange“ į nacionalinį savo frontą, nes jis atstovavo visų dešiniųjų sąjungai prieš 1789 ir 1917 metų revoliucijų šmėklas, kurių skirtumų jis nelabai suprato. 1937 metų balandžio 19 dienos dekretu jis suvienijo Ispanijos fašistinę organizaciją „Falanga“ su visomis nacionalistus remiančiomis organizacijomis, paskelbė ją vienintelę nacionalistų zonos partija ir tapo jos vadu. Plačiau
2011-07-19
Partizaninio karo pradžios Lietuvoje turime tikslią datą – 1944 metų liepos 14-oji. Kitą dieną apie tai savo sodriu balsu paskelbė Maskvos radijo diktorius Leviatanas: „Vakar po sunkios nuožmios kovos Raudonoji armija sovietų Lietuvos teritorijoje išvadavo stambų geležinkelio mazgą Pagojis“. Tai Lietuvos „žaliukai“ susikovė su iš Rytų atslenkančia raudonąja banga. Tas „stambus“ geležinkelio mazgas, tai siaurojo geležinkelio stotis netoli Anykščių. Tai datai atminti Pagojuje pastatytas paminklinis akmuo. Plačiau
2011-07-15
Šių metų gegužės 4 dienos valstybės laikraštyje „Lietuvos Aidas“ buvo paskelbtas straipsnis „Šaltoji mirtis Baltijos jūros dugne“, kuriame rašiau, kad po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga trofėjinius vokiečių sviedinius ir bombas su cheminiais užtaisais nuskandino (išbarstė po jūrą) Liepojos uosto ir Danijai priklausančios Bornholmo salos rajonuose. 1995 metais inspekcija nustatė, jog ekologinio pavojaus išbarstyti šaudmenys nekelia, jei tik jų nepajudins, pavyzdžiui, žvejų tralai ar kiti mechaniniai dirgikliai. Plačiau
2011-07-12
Prasidėjo pasaulio visuomenę labai sujaudinęs Ispanijos pilietinis karas, kuriskilo kaip tik tuo momentu, kai visoje Europoje komunistų ir fašistų priešprieša buvo bepasiekianti apogėjų. Karo reikšmė ir apimtis turėjo tarptautinį charakterį. Plačiau
2011-07-08
Prieš 75 metus, 1936 metų liepos 18 dieną, Ispanijoje prasidėjo taip vadinamas pilietinis karas (Guerra Civil Espanola), trukęs beveik 33 mėnesius. Jame kovojo generolo Francisko Franko (Francisco Franco)vadovaujami pučistai (vadinami „nacionales“ - nacionalistai) ir Antrosios Ispanijos respublikos vyriausybė bei ją remiantys partizanai respublikonai (priešų vadinti „rojos“ - raudonieji). Plačiau