VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2011-01-25
Dauguma šiuolaikinių Lietuvos istorikų tebetraktuoja Lietuvos naujausių laikų istoriją marksistinėje šviesoje, t. y. pradėdami ją analizuoti nuo antrinių reiškinių, neįvardindami pirminių - pagrindinių. Tuo pačiu pratęsia okupacijos metu pamėgtą antrinių istorinių procesų perkėlimą į pirmąją vietą, ištrinant pagrindinius, tad ir reziumuojama, kad genocido nebuvo, kad nuomonė tik dalies visuomenės. Argi? Plačiau
2011-01-20
Visam gyvenimui įstrigę ramiai, bet aiškiai pasakyti tėvo žodžiai: „Niekada niekam nelik skolinga, tegu geriau tau kas nors būna skolingas. Niekada nesibiedavok, vis tiek nieko iš nieko negausi veltui”. Mano pasakojimas nėra savigaila, tebūnie jis mažyte skola ir plytele būsimai didelei ateities epopėjai, kurią rašys ir apmąstys kitos kartos. Surašiau mintis, girdėtas iš tėvų, vyresnių likimo draugų ir savo prisiminimų. Plačiau
2011-01-11
1990-ųjų kovo 11-ąją demokratiškai išrinktai Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai priėmus Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą tapome laisvi, nors pavojų būta. Mirties konvulsijų tampoma hidra – atrodo, neįveikiama sovietinė imperija - pajuto gyvybei itin pavojingą smūgį. Įsiūčio suimtos jos tamsiosios jėgos vis tik dar bandė susigrąžinti į savo glėbį tą nepaklusnų „gintaro lašelį“ prie Baltijos. Kaip prisimename, įtampa didėjo nenusakomu greičiu – įskaitant, žinoma, ekonominę blokadą ir 1991-ųjų sausio 8-osios įvykius, - kol pasiekė kulminaciją tragiškąją Sausio 13-ąją. Nuo tų dienų tarsi akimirka prabėgo jau dvidešimt metų. Dabar Sausio 13-ąją minime kaip nugalėtojai – Laisvės gynėjų dieną. Plačiau
2011-01-04
Išaušo sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbata, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, kas turi kokį ginklą, tikriname. Gauname žvalgų postų pranešimus. Jaučiame, kad atomazga bus greitai. Tik ar kruvina. Įstaigų, irgi įsikūrusių šiame pastate, žmonės žiūri į mus su gailesčiu, baime, užuojauta. Plačiau
2011-01-04
„Kaip visuomenėje, prisotintoje Holokausto, geriau pateisinsi didėjantį muziejų, knygų, švietimo programų, filmų skaičių, jei ne žadinant Holokausto neigimo šmėklą“, – klausia Normanas Finkelsteinas savo knygoje „Holokausto industrija“. Nė vienas lietuviams kolektyvinę atsakomybę besistengiantis primesti rašantysis šiam drąsiam mokslininkui nemojuoja holokausto vėzdu – mat, Trečiojo Reicho koncentracijos stovyklose žuvo šio žydų kilmės autoriaus giminių, jo tėvai buvo Varšuvos geto ir koncentracijos stovyklų  kaliniai. Plačiau
2010-12-30
Tauta, nežinanti savo istorijos, negerbianti savo Didvyrių, nemokanti jais didžiuotis, yra menka tauta - pasmerkta išnykimui Frontui praūžus per mūsų žemę, sugrįžęs okupantas skubėjo daryti savo tvarką – šaukė vyrus į frontą, reikalavo iš ūkininkų prievolių. Niekas nenorėjo lieti kraujo už okupantų interesus, kurie trėmė, žudė, trypė kultūrą, visa tai, kas mums buvo brangu ir šventa. Vyrai, frontuose prisirinkę trofėjinių ginklų, ne iš gero gyvenimo, kartodami dainos žodžius, išėjo į mišką. Geriau žūti tarp savų, nei vergaut tarp svetimų, Tai nors kapą tau supils ir aplankys. Plačiau
2010-12-30
2011 m. sausio 1 d. sukaks 60 metų, kai, vietoje likviduoto VDU, buvo įkurti Kauno politechnikos ir Medicinos institutai. Sovietmečiu institutų įkūrimą stengtasi pavaizduoti kaip didžiulę sovietinės valdžios dovaną. 1979 m. išleistos monografijos „Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas“ autorius, tuometinis KPI rektorius M.Martynaitis rašė: „...tai didelė tarybinės valdžios dovana lietuvių tautai. Jį įsteigus, buvo įgyvendinta techniškosios inteligentijos seniai puoselėta svajonė apie aukštąją technikos mokyklą...“ Plačiau
2010-12-07
Maloniai kviečiame Jus 2010 m. gruodžio 15 d. (trečiadienį) į vienos didžiausių partizaninio karo puolamųjų operacijų Lietuvoje 65-ųjų metinių paminėjimo iškilmes Merkinėje (Varėnos r.) Plačiau
Jaunieji Baisogalos šauliai – rekonstruoto mūšio su bermontininkais dalyviai
Mūšio pabaiga. Lietuviai laimėjo, užėmė malūną
2010-11-30
Ankstų sekmadienio rytą 22 jaunieji Baisogalos šauliai susirinko gimnazijos kieme. Iš čia jie su tikybos mokytoja Giedre Nakutiene bei gimnazijos direktoriumi Alfredu Jasiūnu išvyko į Radviliškį dalyvauti inscenizuotame mūšyje su bermontininkais. Plačiau
2010-11-24
Pradžioje patogiau aptarti paprastesnį reiškinį, kuris pastaraisiais šimtmečiais buvo vadinamas „gimininiu turtu”. Pagal chrestomatinį apibrėžimą „gimininis turtas” visada yra nekilnojamas turtas, kurį pirmutinis šio turto savininkas įsigijo kaip žemės nuosavybę. Kitaip tarus, žemės nuosavybė visiems pirmojo jos savininko palikuonims - išskyrus jį patį - tampa „gimininiu turtu”. Šiam turtui valdyti tiek carinėje Rusijoje, tiek ir prieškarinėje Lietuvoje galiojo specialūs įstatymai. Plačiau
Molotovas susitinka su Hitleriu:  balansavimas ant karo slenksčio ir iliuzijos
SSRS vyriausybės vadovą V. M. Molotovą pasitiko Trečiojo Reicho užsienio reikalų ministras J. von Ribbentropas. Tarp jų vertėjas G. Hilgeris
2010-11-18
Prieš 70 metų, 1940 metų lapkričio 13 dieną, Sovietų Sąjungos liaudies komisarų tarybos pirmininkas ir užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Michailovičius Molotovas (tikroji pavardė Skriabinas) atvyko su oficialiu trijų dienų vizitu į Berlyną deryboms su Vokietijos kancleriu Adolfu Hitleriu (Adolf Hitler) ir užsienio reikalų ministru Joachimu von Ribbentropu (Ulrich Friedrich Wilhelm Joachim von Ribbentrop), tačiau derybas sužlugdė. Vokiečiai vengiančiai kalbėjo apie savo planus Sovietų Sąjungos atžvilgiu, o V. M. Molotovas išreiškė abejones dėl Vokietijos galimybių užkariauti Angliją. Dr. Petras Stankeras Plačiau
2010-11-12
Pranešimas, skaitytas konferencijoje – diskusijoje „Tautiškumo problemos dabartinėje Lietuvoje" 2010 m. rugsėjo 18 d. Palangoje Plačiau
2010-11-12
SSRS okupuotoje Lietuvoje susiklosčius palankiam politiniam nestabilumui, spontaniškai gimsta organizuotas Tautos atgimimo sąjūdis. Jo atsiradimas, veiklos pradžia siejama su 1989 metų pavasariu, su tautiškai sąmoningais, Tėvynę mylinčiais, jos valstybinį paveldą gerbiančiais lietuviais – intelektualais. Jų iššūkį parėmė nuo okupacinio rėžimo nukentėję, dauguma kitų neabejingų savo Tėvynės likimu. Buvo siektas tikslas – nusikratyti okupantais, pasiskelbti nepriklausomais. 1990 metais kovo mėn. 11 dieną nepriklausomybė buvo atkurta.   Vaclovas Volkus Plačiau
2010-11-09
Korupcija Vokietijoje: pinigai ir politika Veimaro Respublikoje Irena Tumavičiūtė Plačiau
2010-11-06
Vakarų Vokietiojoje leidžiamą žurnalą „Der Spiegel“ iki Atgimimo per Geležinę uždangą buvo galima įvežti tik kontrabanda. Gal dėl vieno kito antikomunistinio straipsnio? Bet jame taip pat buvo gausu žurnalistinių tyrimų apie skandalingus korupcijos atvejus, į kuriuos buvo įsipainioję žinomi Trečiojo Reicho žmonės, kurių likimai po karo susiklostė labai skirtingai: vieni atsidūrė teisiamųjų suole Niurnberge, kiti emigravo, treti ramiai gyveno Vokietijoje, o vienas net tapo pirmuoju Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriu. Irena Tumavičiūtė Plačiau
2010-10-28
Doc. dr. Sigitas Jegelevičius Siekdami keisti Lietuvos įvaizdį Vakaruose, lietuvių diplomatai sutiko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Bulduriuose (Latvija), kur turėjo būti svarstomas Baltijos valstybių ir Lenkijos sąjungos klausimas. Lietuva sutiko įsijungti į šią sąjungą, jeigu Lenkija pripažins Lietuvos ir Rusijos sutartimi nustatytas Lietuvos sienas Rytuose, kitaip tariant - jeigu pripažins Rytų Lietuvą su Vilniumi Lietuvos valstybei. Šioje konferencijoje Latvija ir Estija pareiškė Lietuvai moralinę paramą ginče su Sovietais dėl Vilniaus. Plačiau
2010-10-08
Tam gruodžio viduryje į Kauną iš Varšuvos atsiųstas kapt. Gurko. Vokiečiai jį nukreipė į Vilnių tartis su Lietuvos vyriausybe. Pastarajam nieko kito neliko, kaip važiuoti į Vilnių. Plačiau
2010-10-05
XX amžiaus pirmoji pusė - tai ne tik tautinių valstybių kūrimosi Vidurio ir Vidurio Rytų Europoje laikmetis, bet ir nacionalizmo tiek pozityviąja (tautinio orumo, pasididžiavimo ugdymas, savo kalbos pozicijų visuomenės gyvenime stiprinimas, tautinės kultūros puoselėjimas), tiek ir negatyviąja prasme suvešėjimo laikotarpis. Plačiau