VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2011-07-01
Pirmą kartą per 70 metų  Lietuvoje paminėtas 1941 Birželio Sukilimas. Ir paminėtas iškilmingai, Mokslų Akademijos Dižiojoje konferencijų salėje, su žinomų mokslininkų pranešimais, istorinio-dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas“, skirtu įamžinti sukilimo prieš okupaciją ir terorą jubiliejui, demonstravimu, su sukilimo dalyvių prisiminimais ir planų šiam fenomenui įamžinti visuotinu patvirtinimu! Pirmą kartą per 70 metų Sukilimas buvo įvardintas tikruoju savo vardu, o ne holokausto Lietuvoje pradžia, kurią mums įkyriai 20 metų kalė į galvas barzdas Briuselyje besiraunantys ir kompensacijų bereiklauajantys žydai. Šiuokart Sukilimo juodinimas nutilo. Ar dėl to, kad patys buvo sugauti Izraelyje, vykdantys eugeniką savo vaikams? Ar dėl to, kad ES, pagaliau, sulygino sovietinius nusikaltėlius su nacistiniais? Ar dėl to, kad Seimas patvirtino kompensacijų žydams sumą? Ar dėl to, kad buvo „užmiršti“ Mordochėjaus Levi kruvino marksizmo ideologijos vykdytojai Lietuvoje su visu  lietuvių genocido įgyvendintojų 72 pavardžių sąrašu, vadovaujamo Nachnamo Dušanskio ir sėkmingai slepiamo Izraelyje? Plačiau
2011-06-10
Mes, nedaugelis gyvi išlikę Lietuvos laisvės kovotojai, kreipiamės į Jus tų dešimčių tūkstančių taurios dvasios vyrų ir moterų vardu, kurie atsisakė tarnauti sovietų okupantams baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir priešinosi bet kada Lietuvoje regėtai brutaliausiai okupacijai ir kuriems buvo lemta žūti dešimties pokario metų užtrukusioje tautos kovoje su daug kartų galingesniu ir nepaprastai žiauriu priešu bei išgyventi kankinimus ir patirti mirtį tardymo metu arba žūti kaimyninės šalies - Sovietų Sąjungos - gulaguose. Plačiau
2011-06-07
Iki pat Sovietų Sąjungos užpuolimo A. Hitleris nebuvo tvirtai apsisprendęs dėl užimtų Pabaltijo kraštų likimo. Jis svyravo tarp Vokietijos protektorato ir aneksijos. Po sėkmingos karo pradžios 1941 metų liepos 16 dieną A. Hitleris pabrėžė, kad Pabaltijo kraštai, Bialistoko sritis, Krymas, Galicija, Baku, Saratovo sritis ir Kolos pusiasalis turi būti prijungti prie Vokietijos. „Visas Pabaltijys turi tapti reicho dalimi“, - kalbėjo A. Hitleris. Pagal generalinį planą „Ost“, Pabaltijyje germanizuotini tik nordinės rasės žmonės.Buvo numatyta suvokietinti visą estų tautą ir gana nemažai latvių. O lietuviai tam netiko, nes turėjo gana daug slaviško kraujo:rasės atžvilgiu mažiau vertingiems lietuviams buvo numatyta rasti kolonizacijos vietą Rytuose.SS reichsfiurerio H.Himmlerio nuomone, visą lietuvių tautą reikėjo ištremti toli į Rytus – į Vakarų Sibirą. Plačiau
2011-06-07
Beveik prieš 70 metų, 1941 metų liepos 15 dieną, Berlyno universiteto prof. Konradas Meyeris- Hetlingas(Konrad Meyer-Hetling)pateikė SS reichsfiureriui Heinrichui Himmleriui garsiojo Rytų teritorijų kolonizavimo generalinio plano „Ost“ („Rytai“) pirmąjį variantą.Jame buvo numatytas pokarinis Rytų Europos šalių tvarkymas ir ekonominis vystymas. Plačiau
2011-06-07
Santykiai tarp Lietuvos ir Čekoslovakijos formavosi sudėtingomis tarptautinėmis sąlygomis, kai visai Europai buvo iškilusi bolševizmo grėsmė. Kintant tarptautinėm sąlygom, žlungant imperijoms, kito ir pavienių asmenų vertybės. Būtent vertybių kaita pokarinėje Europoje keitė ir ne kai kurių lietuvių nusistovėjusią tautinių vertybių skalę. Knygoje pasigendama išsamesnės analizės, kaip ir kieno pastangų dėka buvo užmegzti santykiai tarp Lietuvos ir Čekoslovakijos, kas vis dėlto lėmė Lietuvos diplomatinio korpuso kaitą Čekoslovakijoje. Plačiau
2011-05-26
Ateitininkijos istorija Lietuvoje jau pradėjusi skaičiuoti antrąjį šimtmetį. XX amžiaus pradžios istoriniai įvykiai sudarė sąlygas atsirasti naujam sąjūdžiui, siekiančiam aukštų idealų. Žinoma, jis kūrėsi ne tuščioje vietą: jau veikė pirmosios lietuvių studentų katalikiškos organizacijos – 1899 m. įsikūrusi Friburgo universitete draugija „Rūta“ ir 1909 m. Liuvene (Belgija) „Lietuva“. Lietuvių jaunimas pradėjo telktis Petrapilio akademijoje, spėjama, kad iniciatorius buvo kunigas Jurgis Matulaitis. 1910 m. vasario 19 d. Liuveno universitete (Belgija) buvo sudaryta pirmoji ateitininkijos sąjungos valdyba: ši data ir tapo oficialia ateitininkijos įkūrimo data. Pirmoji sąjungos konferencija įvyko 1911 m. liepos 15 d. Plačiau
2011-05-17
Dar mokyklos laikais teko girdėti ir, jei neklystu, net skaityti ''Lietuvos poeto'' Kosto Kubilinsko eilėraštį (ar net eilėraščius). Ir mokyklinio ugdymo procese ne vienas jaunuolis gali pajusti palankumą ne tik šio autoriaus minčiai, bet ir jo asmeniui. Tarpukario Lietuvos filosofas ir vienas iš LAF ideologų Antanas Maceina yra rašęs apie tokią toleranciją, kai galima kritikuoti autoriaus mintis, bet neniekinti autoriaus. Teisinga ir graži mintis. Šio straipsnelio autorius vis tik leis sau nusižengti iš šio samprotavimo išplaukiančiai taisyklei, nes būtina suvokti, kad vaikas dažnai ar net visada tokių dalykų neskiria ir gali pradėti herojizuoti patį kuriantį asmenį. Plačiau
2011-05-13
Kovo 19 d. nepaprastame Seimo posėdyje, kuriame dalyvavo visi tautos atstovai, ministerių kabineto nariai, daug diplomatinio korpuso narių, specialiai atvykusių į Lietuvą užsienio žurnalistų, labai daug vietos ir užsienių spaudos atstovų ir visuomenės, Ministerio pirmininko pavaduotojas, susisiekimo ministras inž. Stanišauskis pasakė tokią kalbą: „Gerbiamieji tautos atstovai, kovo 17 dieną, 21 val. Lenkijos vyriausybė pateikė Lietuvos vyriausybei ultimatumą, reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius. Šį ultimatumą Lenkijos pasiuntinys Taline įteikė mūsų pasiuntiniui ten pat. Plačiau
2011-05-06
Gegužės 7 d. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną proga iš naujo pamąstyti ir aptarti Lietuvos tautinį atgimimą, asmenybes, kurios tapo mūsų herojais. Be pasišventimo lietuviško žodžio likimasbūtų buvęs neįmanomas. Pasirodžiusi Dalios Striogaitės sudaryta knyga „Povilas Višinskis. Idėjos ir darbai“ įvairiais aspektais paminidemokratinių pažiūrų politiko P.Višinskio (1875–1906) veiklą, kuri paliko gražių prisiminimo žodžių: „P.Višinskis – ugnies, proto bei žinių pilnas publicistas“ (K.Grinius). Plačiau
2011-05-03
2010 metų gruodžio 1 dieną Jungtinėse Tautose Niujorke vienbalsiai buvo priimta Lietuvos inicijuota rezoliucija dėl jūrose paskandinto cheminio ginklo amunicijos. Tai pirmoji Lietuvos savarankiškai pateikta rezoliucija, priimta Jungtinėse Tautose. Cheminis ginklas po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų buvo laidojamas Atlanto, Indijos, Ramiajame (šiaurinėje ir pietinėje jo dalyse) vandenynuose, Baltijos, Baltojoje, Šiaurės, Tasmanijos, Viduržemio jūrose. Baltijos jūroje po Antrojo pasaulinio karo paskandinta apie 40 tūkstančiai tonų cheminio ginklo, kurio sudėtyje apie 13 tūkstančiai tonų nuodingų medžiagų, amunicijos. Pagrindinį Baltijos jūroje paskandintų chemikalų tyrimą 1994 metais atliko Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (Helsinkio komisija - HELCOM). Komisijos darbo grupės 1995 metais publikuotose išvadose Baltijos jūros regiono šalims buvo rekomenduojama toliau vykdyti cheminių ginklų laidojimo rajonų tyrimus ir nesiimti paskandintų cheminių ginklų iškėlimo ar nukenksminimo darbų. Plačiau
2011-04-27
Bet kuri tauta ir bet kokia šalis turi prisiminti visus, kovojusius už jų nepriklausomybę ir laisvę. Tuo pačiu metu beatodairiškas tokių kovotojų idealizavimas tik trukdo bešališkam jų veiksmų įvertinimui bei objektyviam istorinių įvykių supratimui. Visuomenės ir valstybės atstovai, besiremdami visuotinėmis žmogaus vertybėmis, turėtų aiškiai apibrėžti, kokią istorinę patirtį jie vertina teigiamai, o kokia patirtis yra neigiama ir neturėtų pasikartoti. Akivaizdi kliūtis šiame kelyje yra bandymas sukurti nepriekaištingų tautos didvyrių kultą, kai jo „branduolį“ sudaro realūs žmonės, galėję atlikti labai įvairaus pobūdžio veiksmus. Visuomenė, besiorientuojanti į juos kaip į idealą, automatiškai pradeda ginti jų „šimtu procentų didvyrišką“ atminimą, neatsižvelgdama į realius „didvyrių“ poelgius. Maža to, visuomenė pradeda teigiamai vertinti bet kokius, net ir nusikalstamus žmogiškumo atžvilgiu, „tautos didvyrių“ veiksmus. Plačiau
2011-04-19
Kokį paveikslą artimiausiu laiku nutapys Šarūnas Sauka, niekas nežino. Pasąmonė - tai labirintų visuma, o baimė joje paslėpta giliai. Štai kodėl iki šiol šloviname carą ir imperinės politikos tęsėjus, netapome ir nedovanojame diktatoriams jų tikrųjų atvaizdų. Bijome? Šaipomės iš patriotizmo. O gal vis dėlto Lietuva jau tapo laisva ir nustos švęsti caro „ukazus“? O Šarūnas Sauka ims ir nutapys Lietuvos Prezidentę. Plačiau
2011-04-12
 Lietuvos užsienio politikos ašis visą nepriklausomybės laikotarpį sukosi apie Vilniaus problemą. Tuo kampu į savo kaimynus žvelgė Lietuvos Prezidentas A. Smetona ir vylėsi, kad tokios pozicijos laikosi ne tik ministrai, bet ir ministerijų darbuotojai. Būtent dėl Vilniaus 1930 metais vasario mėnesio pradžioje susikomplikavo santykiai su Estija. Plačiau
2011-04-01
Taip jau susiklostė, kad lietuvių, neturėjusių savo valstybės nei vienoje, nei kitoje Nemuno pusėje, niekas negynė. Todėl lietuviai buvo linkę prisiplakti prie didžiųjų tautų ir atstovauti daugiau jų interesus, nes jų sąmonėje nebuvo likę net Lietuvos valstybingumo atstatymo idėjos likučių. Tik pavieniai asmenys, nepasidavę kosmopolitizmo ir socializmo idėjoms, toliau puoselėjo viltį atkurti Lietuvos valstybę. Tie pavieniai asmenys, susitelkę įvairiose lietuviškose draugijose, su visa tauta kentėję didelius vargus Pirmojo pasaulinio karo metu, vis dėlto tikėjosi atkurti Lietuvos valstybę ir stengėsi išsaugoti ne tik lietuvių gyvybes karo verpetuose, bet ir siekė apsaugoti nuo tolimesnės polonizacijos ir rusifikacijos. Plačiau
2011-03-08
Iš vaikystės dar reikėtų paminėti kasmetinius potvynius. Atsimenu, ir priešais mūsų trobelę buvo giliai į žemę įleisti poliai – kad potvynio ledai nenuneštų trobelės – kartą prisimenu, kaip potvynio vanduo kažkur nuplovė mūsų išvietę. Vanduo pakildavo labai staigiai. Vos spėdavome susirišti patalynę ir visą mantą (kuklaus gyvenimo privalumai!). Prisimenu, kartą vanduo taip greitai pakilo iki mūsų trobelės laiptelių (trobelė buvo pakelta ant aukštų pamatų), kad tėvas, parbėgęs iš darbo, apsiavęs ilgais auliniais žvejų batais, atbrido iki durų ir mane išnešė. Išsiliejusi Tomė bematant užliedavo kaimelį. Potvynio laikotarpiui mus iškeldavo į minėtąjį Gorodoką ir apgyvendindavo mokykloje. Plačiau
2011-03-04
Dar kartą žvilgtelėjęs į „Lietuvos Aido“ straipsnį „Pirmas Lietuvos vardo paminėjimas“ ir žodį „Litva“, vėl dar akyliau žvelgiu į „Europos istorija“ atspausdintą gilios senovės žemėlapį, ant kurio stambiu užrašu nuo Vyslos iki Okos ir Dnepro užrašyta „Baltai“. Įdėmiai išstudijavęs, užverčiu paskutinį „Europa istorija“ knygos 1365 puslapį. Ši knyga apie Europos istoriją sudaryta chronologiškai, remdamasi Bodlėjaus bibliotekos, Mokslų apie žmogų Vienos instituto, Oksfordo, Harvardo universitetų bei kitų mokslo institucijų šaltiniais. Tai - akademinė knyga, pagrįsta tikrais įvykiais ir faktais, prie kurių dirbo daugybė garsiausių ir įvairių mokslo sričių mokslininkų. Užverčiu ir „Baltų menas“, „Lietuvių kilmė“ bei „Tautos kilmė“ mokslines knygas. Plačiau
2011-02-25
Pirmą kartą Lietuva – Litva minima Kvėdlinburgo analuose, pasakojančiuose apie arkivyskupo ir vienuolio Bruno Bonifacijaus žūtį su savo 18 palydovų nuo pagonių rankų 1009 metais. Viduriniais amžiais ją vadino Litva, kartais – Lectowia, Lettowia, Lethovia, ir dažnai lotyniškai – Litvania, o Litvos monetose kalė tik „LITVA“. Plačiau
2011-02-25
Lietuvos karinės oro pajėgos, tęsdamos prieškarinės Lietuvos karo aviacijos tradicijas, pamini kovo 12-ąją. Tą dieną, 1919 metais, Aviacijos kuopa buvo išskirta iš Elektroninio bataliono ir pavadinta Aviacijos dalimi. Tą pačią dieną Aviacijos dalies viršininkas išleido įsakymą Nr.1. Taip kovo 12-oji tapo Lietuvos karo aviacijos įkūrimo diena. 1920 m. rugsėjo 1 d. Aviacijos dalis buvo pervadinta Aviacijos korpusu, rugsėjo 22 d. – Oro laivynu, o po kiek laiko – Karo aviacija, o lakūnai – karo lakūnais. Karo aviacija su tokiu pavadinimu ir užbaigė savo dienas 1940 m. spalio 28 d., kai okupacinės sovietų valdžios įsakymu buvo išformuota. Plačiau