VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2012-02-24
1385 m. Krėvos ketinimo sutartimi LDK valdovas Jogaila susitarė su Lenkijos karalystės atstovais krikštytis, apkrikštyti lietuvius, vesti Lenkijos karūnos paveldėtoją karalaitę Jadvygą, apmokėti 200 tūkstančių auksinių jos sužadėtiniui Vilhelmui už sužadėtuvių sulaužymą. Tos personalinės unijos metu LDK turėjo tapti Lenkijos karalystės vasaline kunigaikštyste. 200 tūkstančių Jogaila sumokėjo, o mes, likę lietuviai, mokame iki šių dienų. Plačiau
2012-02-17
Prieš 60 metų 1948 metų žiema buvo švelni kaip šįmet. Sausio 22 d. dar nebuvo sniego. Kauno rajono Arlaviškių kaimas, išsidėstęs pagal Nemuną, laidojo stribų nušautus Kazį Striganavičių ir Joną Karpavičių, mūsų pradinės mokyklos draugų tėvus. Mes, nedideli vaikai, stovėjome prie dėdės Kazio karsto ir nepagarbiai šnibždėjomės: ten kur į smilkinį įėjo kulka, atsirado kraujo lašas, raudonas kaip uoga. Mums buvo nesuprantama, kas čia atsitiko: dėdė Kazys prieš dvi dienas buvo gyvas ir aistringai ginčijosi su mūsų troboje kortuojančiais diedais, kurie sakė, kad bolševikai – banditai ir kad netrukus amerikonai pradės naują karą ir šiuos išgins iš Lietuvos. Kazys buvo prorusiškas ir komunistuojantis, taigi atrodytų, kad žuvo nuo savųjų. Plačiau
2012-02-13
Artėja nepaprastai brangi ir reikšminga lietuvių tautai Vasario 16-oji. Tą 1918 metų dieną buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė, padėti mūsų šalies valstybingumo pamatai, ant kurių mūsų tauta ėmė kurti gražų ekonominį, kultūrinį, tikėjimu paremtą gyvenimą. Tačiau jį trikdė priverstinės nepriklausomybės kovos su puldinėjusiais mūsų šalį bolševikais, bermontininkais, lenkais. Plačiau
2012-02-13
Deja, Vincas, prieš 10 metų suskambinęs „Varpu“, Nesulaukė 20-ojo amžiaus, Nes negailestinga giltinė nuslopino jo kvėpavimą, Bet Jonas ir Vilhelmas, visais būdais, Jau kopė Lietuvon, svajodami apie jos nepriklausomybę, valstybingumą. Plačiau
2012-01-20
„Visa tai suglaudus, man paaiškėjo ir kiekvienam lietuviui turėjo būti aišku, kad Tėvynei rengiamas galas, o jos gynėjams 1918 – 1920 metų savanoriams skerdynės tokios, kokios įvyko Rusijoj. Atsižvelgdami į tai, kas pasakyta, ir į šimtus kitų faktų faktelių, kariai negalėjo to pakęsti. Vyr. ltn. Pyragius atėjo pas mane ir užklausė mano nuomonės apie reikalą nuversti valdžią, kuri nereiškia jų rinkusiųjų valios. Aš jam atsakiau: „Jonai, čia svarbus dalykas, reika rimtai apsvarstyti. Aš iš principo esu nusistatęs prieš bet kokius perversmus, nes jie gali įeiti madon Lietuvoje taip, kaip Meksikoje. O tada tai būtų pražūtis mūsų valstybei, o gal ir tautai. Be to, įspėju jus: nesiduokit partijoms apmulkinti, nes tada pasiaukojimas kilniai idėjai ir rizikavimas savo ir daugelio kitų Lietuvos sūnų gyvybėmis nueitų niekais“. (Lietuvių tauta. T.4.V.1998. 309). Plačiau
2012-01-17
Lietuvos istorijos padangėj karalienės Morta pasirodo kaip Aušrinė žvaigždė. Iš XIII amžiaus šaltinių regisi didingas lietuvės moters paveikslas – asmenybė, kuria atsiveria tautos moters tauriausi bruožai: žavesio kupinos jausmų akimirkos, gražus mūsų praeities momentas. 2012 m. sausio mėn. pradžioje, artėjant karalienės Mortos vardadieniui (sausio 19 d.), buvo pristatytas rašytojo Jono Užurkos sukurtas istorinis romanas „Karalienė Morta - meilė ir karūnos žavesys“. Tuo metu Vilniaus rotušėje buvo pristatytas dailininkės Laimos Tubelytės - Kriukelienės paveikslai aktualia istorine tematika.   Plačiau
2012-01-13
Viešuose pasisakymuose nacionalsocializmo lyderiai atvirai apeliavo į masių žemiausius instinktus ir ksenofobiją. Tuo tarpu oficialiuose rašytiniuose dokumentuose laikėsi priimtų diplomatinėje praktikoje taisyklių. Buvo uždrausta oficialiuose dokumentuose naudoti terminus, semantiškai surištais su „kriminalizuotais“ veiksmais. Plačiau
2012-01-10
Aižėjant sovietų imperijai, jos komunistiniai vadai griebėsi vadinamos „perestroikos“ – pertvarkos, kurios turinyje buvo kompartijos pažadai duoti valdomoms tautoms daugiau demokratijos, viešumo. Vos tik atleidus kontrolės varžtus, prasiveržė realios laisvės, viešumo, tautų nepriklausomo gyvenimo siekis. Pirmosios jų buvo okupuotos Baltijos šalys, kurių priešakyje pasirodė lietuviai. Nugalėję baimę, atvėrė širdis, slopintą tautos atmintį, skelbė tiesą apie okupantų ir tautos išdavikų nusikaltimus. Kiekvienas Lietuvos miestas, miestelis, kaimas liudijo kruvinų piktadarių pėdsakus – smurtą, trėmimus, nuo tautos akių slepiamas kapines. Plačiau
2012-01-10
Po kelių dienų, kalbėdamas su chorvatų gynybos ministru, fiureris grižo prie medicininės terminologijos, aiškindamas jam: „Jeigu kuri nors šalis toleruoja pas save bent vieną žydų šeimą, anksčiau ar vėliau ji tampa bakterinio užkrato židiniu. Kai mūsų kontinente išnyks žydai, nieks ir niekados nesugriaus europinių tautų vienybės. Tuomet ne taip svarbu, kur bus išsiųsti žydai – į Sibirą ar į Madagaskarą“. Plačiau
2012-01-06
Prieš 70 metų, 1942 metų sausio 20 dieną, Berlyno priemiestyje Wansee įvyko Vokietijos Vyriausiosios reicho saugumo valdybos (RSHA) organizuota slapta konferencija, kurioje buvo priimta programa, pavadinta „Galutinis žydų klausimo sprendimas“ (Endlosung der judenfrage). Pasitarime buvo priimtas nutarimas išvežti visus Europos žydus į koncentracijos stovyklas Rytuose, kur su jais būtų „elgiamasi atitinkamai“. Plačiau
2011-12-30
Kuo artimesnis mums laikas, tuo daugiau įvykių vertinimo nesutapimų, darosi vis sudėtingiau (ypatingai moksleiviams) klausimą suprasti. Kiekvienas autorius rašo pagal savo įsitikinimus, partiniu ar asmeniniu požiūriu, buvusią konjunktūrą ir savaip interpretuoja įvykusį faktą. Remtis vien literatūra nėra tikra, nes yra temų, apie kurias beveik kiek autorių, tiek nuomonių. Plačiau
2011-12-27
Ginčai Seime, neramumai, keliami kairiųjų jėgų, gandai, skleidžiami ypač katalikiškųjų organizacijų, krikščionių demokratų (pergyvenančių, kad neteko daugumos Trečiame Seime), kad Lietuvą gali prisijungti Lenkija ar valdžia gali atitekti bolševikams, daug ką vertė pritarti sklindančiam tarsi vieninteliam sprendimui, kad visa valdžia turi būti perduota buvusiam Prezidentui Antanui Smetonai, sugebėjusiam suburti Tautą pačiais sunkiausiais laikais. Plačiau
2011-12-20
„Šimtas dvylika karalių“ Juo labiau stiprėjo Lietuva, juo dažniau girdėjosi pasakymai, kad, girdi, „ne dėl tokios Lietuvos kovojom“, ne tokią ją įsivaizdavome. Ir iš dalies jie buvo teisūs, nes visa demokratija, apie kurią tiek daug buvo svajota lenkų, rusų engimo metais, pasireiškė daugiausia tik teise dalyvauti partijų rinkimuose į vietos tarybas ar Seimą. Bet išrinktieji atrodė, kad rūpinasi tik savo ar savo partijos, o ne savo rinkėjų, valstybės reikalais. Daugelis „išrinktųjų“ svarbiausiu lyg laikė apginti jei ne savo, tai savo partijos pozicijas, laikydamas tai ir savo garbės reikalu. Beje, tai buvo būdinga jau ir Steigiamajame Seime. Apie to Seimo narius žinomas lietuvių tautos veikėjas Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas straipsnyje „Šimtas dvylika karalių“ (tiek buvo to Seimo narių) rašė: „Steigiamojo Seimo narių kalbose tiek daug arogancijos, demagogijos, savo pareigų svarbos supratimo ir daugelis jaučiasi tokiais išdidžiais, galingais, tikrais Lietuvos valdovais“. Plačiau
2011-12-16
  Dažnai iš televizijos ekranų girdime ir spaudoje bei internete skaitome, kad Lietuvoje laisvės kovotojai (partizanai) atsirado 1944 metų rudenį, sovietų okupantams pradėjus mobilizuoti vyrus į Raudonąją armiją. Tai neatitinka tiesos, nes pirmieji partizanų būriai buvo susiorganizavę 1940–1944 m. iš Lietuvių aktyvistų fronto, Lietuvos Laisvės Armijos ir kitų pogrindžio organizacijų. Plačiau
2011-12-09
Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijos pakraštyje yra vienkiemis, pavadintas Sendvariu. Išgirdus tokį pavadinimą, kyla mintis, kad bus kalbama apie kažkokį dvarą ir dar seną. Realybėje iš to „dvaro“ telikusi nedidelė, bebaigianti į žemę susmegti troba. Net ir iš kaimynystėje gyvenančiųjų mažai kas žino, kad tai vieno iš prieškario žurnalisto, antinacinio pasipriešinimo dalyvio Jono Virbicko gimtinė. Plačiau
2011-12-02
  Jei ne lenkų šovinizmas ir kvailas pasipūtimas, ne inkvizicinio pobūdžio lenkinimo politika ir noras vėl paversti Lietuvą savo provincija, jei ne jos įvykdyta Rytų Lietuvos okupacija, jei ir ne Vakarų valstybių imperializmas,Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, nebūtų likęs vienintelis išlikimo garantas - bolševikinės Rusijos išlikimas;jei ne lenkų Rytų Lietuvos okupacija, Lietuva būtų tapusi Lenkijos bendražyge, būtų buvę galima sudaryti gan tvirtą Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir kitų Rytų ir Centrinės Europos valstybių sąjungą,tuomet nebūtų buvę ir Molotovo - Ribentropo pakto ir slaptojo Hitlerio-Stalino suokalbio,o kartu ir pačiai Lenkijai nebūtų reikėję pakelti tiek karo ir okupacijų baisybių. Plačiau
2011-11-29
Reichsfiureris SS H. Himmleris 1943 metų spalio 4 dieną savo kalboje Poznanėje perspėjo aukštus SS karininkus, „kas pasisavins bent vieną markę – mirs“. Jis buvo kategoriškai prieš stovyklų administracijos tarnautojų savavališkus pasityčiojimus iš kalinių, kadangi tai prilygino korupcijai - kaip vienam iš rimčiausių nusikaltimų. Į SS aukščiausiojo teismo pirmininko klausimą, kaip reikia kvalifikuoti žydų šaudymus be įsakymo, H. Himmleris atsakė: 1) politiniais motyvais ir atvejais, kai tai susiję su reikiamos tvarkos palaikymu, atlikęs tokius veiksmus, baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas; 2) jei taip atsitinka dėl savanaudiškų tikslų, o taip pat sadistiniais ar seksualiniais motyvais, būtina atlikti teisminį tyrimą. Plačiau
2011-11-25
  Jiems buvo labai sunku. Jie mokėjo prišaukti ir cunamius, ir ciklonus, ir tornado. Šiandiena jau nekyla abejonių, kad tai gali sukelti žmonės ritualinių apeigų metu. Plačiau
2011-11-25
  Lietuvos kalėjimų 1941 metų registracinėse knygose yra nuorodų, kad į Liublino (Maidaneko) karo belaisvių stovyklą pirmieji pavieniai kaliniai buvo išsiųsti 1941 metų rudenį. Metų pabaigoje į Liublino stovyklą pradėta siųsti Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo kalinius. Lietuvos generalinės srities nacionalsocialistinė administracija į Vokietijos koncentracijos stovyklas, jeigu neįskaičiuosime žydų tautybės Lietuvos gyventojų, siuntė nedaug mūsų šalies žmonių. Istorikas A. Bubnys savo knygoje rašo, kad Maidaneke buvo kalinama vienas tūkstantis lietuvių, žuvusiųjų skaičius nežinomas. Stovyklų dokumentuose kaliniai buvo pažymimi arba pagal tautybę, arba pagal paskutinę vietą, iš kur jie buvo atvežti. Daugelis išvežtųjų iš Lietuvos į darbus pateko į koncentracijos stovyklas. Dauguma jų buvo lenkų tautybės, todėl sunku išaiškinti, ar jie Lietuvos, ar Lenkijos piliečiai. Istoriniuose tyrinėjimuose Vokietijos koncentracijos stovyklose kalinti Sovietų Sąjungos piliečiai tautybėmis neskirstomi. Plačiau