ISTORIJA
04 18. Mintys po 24 Nepriklausomybės metų
Jonas Kačerauskas
Praėjo valstybinių švenčių Vasario 16, Kovo 11 minėjimų šurmulys, pažadinęs ne vieno, ypač vyresnio amžiaus žmogaus, prisiminimus.
Prabėgę šimtmečiai
Mintyse skleidžiasi istorijos vadovėlių ir akademiko Zigmo Zinkevičiaus 2013 m. išleistos knygos „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ puslapiai. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto sužlugusios pastangos vainikuotis karaliumi. Tai vėl, svarstant unijos klausimą Liubline, rodos, regiu apsiverkusį Lietuvos atstovą žemaičių seniūną Jeronimą Katkevičių po jo pasakytos kalbos, sujaudinusio, ir klausytojus. Jis prašė neskriausti lietuvių, grąžinti pagrobtą Palenkę, Voluinę.
Per ilgai lietuviai nešė svetimųjų jungą, buvo slopinami, lenkinami, rusinami, vokietinami; tik 1918 metais dalelėj etninės teritorijos išsikovojo sau nepriklausomybę. Žmonės su didele meile ir entuziazmu kūrė naują Lietuvą. Visur tada vyko statybos, kultūrinių, dvasinių priemonių organizavimas. Po lemtingų 1940 metų birželio įvykių Lietuva vėl atsidūrė svetimųjų rankose.
Lietuva vėl laisva
Ačiū Dievui, jau 24 metai, kaip Lietuva stebuklingai tapo nepriklausoma valstybė. Spauda mini, kad du trečdaliai gyventojų patenkinti gyvenimu. Patenkintų būtų daugiau, jei būtų išspręstas bedarbystės ir moralinio nuosmukio problemos. Man atrodo svarbiausia moralinio nuosmukio problema yra palaužtas daugelio žmonių aktyvumas. Jei kiekvienas žmogus, neradęs darbo, neieškotų jo kažkur, nesitikėtų naudotis kitų sukurta laime, o pats imtųsi iniciatyvos organizuoti, kurti čia Lietuvoje, kokią, kad ir mažą įmonę, valdžia labiau skatintų individualią veiklą, teiktų konsultacijas, finansiškai paremtų, problemos nebūtų tokios skausmingos.
Neseniai skaičiau S. S. Montefior’e „Kalbos pakeitusios pasaulį“ 2013 m. laidos knygą. Man įstrigo buvusio Čekijos prezidento Vaclovo Havelo kalbos, pasakytos 1990 01 01 žodžiai: „Mes išmokome… ignoruoti vienas kitą, rūpintis tik savimi. Tokios sąvokos, kaip meilė, draugystė, užuojauta, kuklumas, atlaidumas, neteko svarbos…“ Gal ir ne visi jo žodžiai šiandieną mums tinka, bet vis dėlto man rodos, mes pamiršom, nors ir ne visi, kad esam ląstelė tautos, visuomenės, valstybės, tarpusavyje surišti tam tikrais saitais, kad šeima – tautos, valstybės tvirtovė, mokykla – tautos, valstybės ateitis, Bažnyčia – moralės pagrindas. Sovietmečiu pripratom prie alkoholio ir kitų svaigalų vartojimo, melo, vagysčių, žiaurių nusikaltimų, savižudžių, smunkančios moralės. Po kojų pamynėm tuos idealus, kuriais vadovaudamiesi ėjo knygnešiai, savanoriai, kovotojai už žmogaus teises ir tikėjimo laisves, už dorą, blaivų žmogų. Tautos atgimimo metu ėjome į mitingus, stovėjome Baltijos kelyje. Žadėjome kurti gražią dorų, blaivių žmonių Lietuvą, nusimesti rūbą, kurį užvilko svetimi. Deja.
Nykstam
Masinės informacijos priemonės primena apie tuštėjančias mokyklų klases, mažėjantį mokinių, studentų ir apskritai gyventojų skaičių, nykstančias sodybas, kaimus. Kodėl? Spaudoje minima viena išnykimo priežasčių – emigracija. Tą patvirtina ir statistikos duomenys. Pvz., 1938 m. iš Lietuvos emigravo 812, 1939 m. 604 žmonės. Tuo tarpu tik per 2010 m. emigravo 84,5 tūkst. žmonių. Kyla klausimas, kodėl nenyksta kitos Europos valstybės, teritorijos atžvilgiu veik dvigubai mažesnės už Lietuvą, bet gyventojų skaičiumi gausesnės. Pvz., Danija. Teritorija 43,5 tūkst. kv. km, gyventojų 5,6 mln., Belgija – 30,4 tūkst. kv. km, gyventojų 11,16 mln., Olandija – 34,0 tūkst. kv. km, gyventojų 16,7 mln.
Aukštas pragyvenimo lygis, normalus natūralus gyventojų prieaugis. Kai tuo tarpu Baltarusijoje, Moldavijoje, Ukrainoje, Rusijoje Eurostato duomenimis, emigracija nežymi, bet gyventojų mažėjimas žymus. Kodėl? Atsakymą galima rasti analizuojant Pasaulio sveikatos organizacijos ir Eurostato duomenis. Paminėtos Vakarų Europos šalys, skaičiuojant vienam gyventojui, mažai suvartoja alkoholinių gėrimų, rūkalų. Rytų šalys, tarp jų ir Lietuva, daug. Pvz., vienam gyventojui 2010 m. Rusijoje teko 18 l, Lietuvoje – 11,6 l (2012 m. – 13,0 l) gryno (100o) alkoholio. Kitokie ir rezultatai. Pvz., 100 tūkst. gyventojų 2010 m. teko: Savižudžių: Olandijoje – 8,8, Rusijoje – 23, Lietuvoje – 28,5; žmogžudysčių – Danijoje – 0,8, Olandijoje – 0,9, Rusijoje – 13, Lietuvoje – 5,6. Transporto įvykiuose žuvo: Olandijoje – 3,9, Danijoje – 5,0, Lietuvoje – 10,4, Rusijoje – 20. Mirė nuo išeminės širdies ligos: Olandijoje – 40,6, Danijoje – 59,8, Lietuvoje – 313,9.
Apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad Seimas planuoja padidinti alkoholio, rūkalų akcizo mokestį. Gaila, kad tik trūkstant pinigų. Sunerimo gamintojai ir kai kurie politikai. Teks atleisti iš darbo nemažai žmonių. Ar pagalvojama, kad dėl alkoholio kasmet Lietuvoje miršta apie 5 tūkst. žmonių, daug gimsta nesveikų vaikų, daug sukeliama vaidų šeimose, motinų, vaikų ašarų ir t.t. Sumažėjus alkoholio suvartojimui, sumažės nelaimių skaičius, gydymo ir socialinės išlaidos. Gyvenimas pasidarys giedresnis, kūrybingesnis.
Pasaulis prieš tūkstančius metų žinojo alkoholio žalą žmogui, visuomenei. Graikų įstatymų leidėjas Drakonas, gyvenęs septintame amžiuje prieš Kristų, sutikęs girtą žmogų, užmušdavo jį. Graikų rašytojas moralistas Plutarchas, gyvenęs pirmame amžiuje, skelbė, kad nuo alkoholio išsigimsta žmonių giminė. Reikia ne tiktai didinti alkoholio, rūkalų akcizus, bet ir mažinti prieinamumą (pardavimo taškus), uždrausti reklamą, didinti paauglių, jaunimo švietimo užimtumą kultūrinėmis priemonėmis. Taip darė švedai XIX a., kai buvo tapę alkoholio suvartojimo pasauliniai lyderiai. Po keliolikos metų alkoholio suvartojimas nuo 19 nukrito iki 4,5 litrų gryno alkoholio vienam šalies gyventojui. Panašiai, tik kitokiomis priemonėmis, lietuviai 1918–1940 m. darė ir pasiekė dar geresnių rezultatų. 1939 m. suvartoto alkoholio vienam gyventojui teko po 1,05 l. 1918–1940 m. Nepriklausomos Lietuvos Biržų rajono kaimuose nemačiau moterų, merginų, jaunavedžių geriančių alų ar kitus alkoholinius gėrimus, rūkančių. Tada augo blaivus, patriotiškai nusiteikęs, sveikas jaunimas. Mes nykti, neskaitant tremčių ir kitų karo ir pokario metais netekčių, pradėjom jau tada, kai buvo suvartota daug alkoholio. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja valstybėms neperžengti 7 litrų ribos vienam (vyresnio kaip 15 m.) gyventojui gryno alkoholio (100o) (plačiau Jono Kačerausko knygoje „Blaivybė Lietuvoje. Istorija ir dabartis. 2013 m.).
Partijos, Seimas, vyriausybė turi jausti esančios įpareigotos vardan tūkstančių žuvusių už laisvę, vardan tautos, valstybės garbės, vardan vaikų šviesesnės ateities imtis aktyvesnių priemonių pašalinti priežastis, kurios veda į tautos sunykimą.
Nežudyk
Mes dejuojam, kad mokyklose klesti patyčios, kad nusikaltimai žiaurėja, bet nesistebim, kad mūsų moterys, merginos žudo negimusius kūdikius, o Seimas negali priimti įstatymo, draudžiančio daryti abortus. Sovietmečiu negimusių kūdikių kasmet buvo nužudoma po 30–45 tūkstančius. Šiuo metu mažiau. Lenkijoje toks įstatymas veikia. Žinoma, tam reikia, kad mūsų jaunimas augtų doras, valingas, blaivus, kaip moko Bažnyčia, amžiais nusistovėjusios tradicijos. Jaunas žmogus turėtų didžiuotis ne nuopuoliu, bet ištverme, valia.
Patyčios
Jos vyksta valstybės mastu. Tyčiojamasi iš buvusių valstybės kūrėjų, vadų, prezidento Antano Smetonos. Mano nuomone, A. Smetona buvo idealistas, patriotas, rūpinosi tautos gerove ir vienybe, nešvaistė savo ar valdžios pinigų. Atostogų metu pjovė šieną, dirbo kitus darbus savo ūkyje. A. Smetonos iniciatyva pastatyta Užugirių mokykla. Jis savo lėšomis išpuošė Lėno parapijos bažnyčios vidų. „A. Smetona niekada netikėjo, kad politinės, ideologinės partijos galėtų sukurti tikrą tautinę valstybę… jos gali padėti išspręsti tik dalies visuomenės, kurio nors laikotarpio, bet ne visos Tautos ilgesnės perspektyvos uždavinius“ (Algimantas Liekis. Prezidentinė Lietuva. 2013 m., p. 12).
Tyčiojamasi iš svarbiausio Lietuvos nepriklausomybės atkūrėjo profesoriaus Vytauto Landsbergio, Andriaus Kubiliaus ir kitų. Jie gretinami su labiausiai nemėgstamais žmonėmis J. Stalinu, M. Muravjovu koriku (žurnalas Valstybė. 2013 m., Nr. 10). Tai įrodo, kokie žmonės dalyvauja apklausoje ir kas jie. Seimas V. Landsbergio nepripažįsta net prezidentu, nors jis atliko didesnį žygdarbį, negu prezidento pareigoms priklauso. Juk mūsų tautos atgimimo mitingai, Baltijos kelias, vadovaujant prof. V. Landsbergiui, jo diplomatinė veikla pažadino ir kitas tautas, išjudino sovietų imperijos pamatus, buvo atgauta Lietuvos nepriklausomybė. Pagaliau pasirašyta sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos sutartis.
Švietimas
Šiuo metu aukštosiose mokyklose paruošiama daug specialistų: būsimųjų verslininkų, mokslininkų, valstybės veikėjų, bet, man rodos, maža patriotų tokių, koks buvo Aleksandras Stulginskis, Mykolas Krupavičius, Antanas Smetona, kanauninkas Juozas Stakauskas, Steponas Darius, Stasys Girėnas ir daugelis kitų, kurie savo darbais, veikla įrodė mylintys Lietuvą, jos žmones, dėl jų aukojosi. Tokie žmonės šiandieną Lietuvai labai reikalingi, gelbstint tautą nuo visiško sunykimo.
Kyla žmonių pragyvenimo lygis, nors ne visų, mažėja atsitiktinių mirčių, bet moralė ne. Gal todėl, kad žmonės neteko normalaus gyvenimo pagrindo „Dešimties Dievo įsakymų“.
Be tikėjimo Dievu, be meilės žmogui, tėvynei Lietuvai, rūpinantis tik savimi, malonumais, garbe, dėl ne taip pasakyto žodžio, teiginio tampant kitą po teismus, reikalaujant didžiulės pinigų sumos, atseit už įžeistą garbę, knisantis po oponento ar bendradarbio atliktus darbus, ieškant priežasčių kaip apkaltinti, išvaryti iš darbo ir užimti jo vietą pačiam ar savo partijos draugui, toli nenueisime, toks ne vieno žmogaus gyvenimo būdas dar sovietmečiu giliai įaugęs į kai kurių žmonių sąmonę, mums nepriimtinas.
Pavasaris. Prisikėlimo šventė. Prisikelkime ir mes, pajuskime, kad esame vienos seniausių Europos tautų su gražia kalba, ainiai, surišti tarpusavio bendravimo saitais. Visiems reikia ne vien duonos, bet ir širdies šilumos, laimės. Padėkime vieni kitiems, kad visi taptume ne vien savo, bet ir kitų laimės kūrėjai, įdiekime mūsų vaikams, jaunimui aukštos moralės principus.
Atgal
.jpg)
(1).png)
