ISTORIJA
07 05. Mes ir karalius Mindaugas
Vytautas Baškys
Kasmet karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną pagerbiame prisimindami Lietuvos praeitį, jos ilgaamžes valstybingumo tradicijas. Nors Lietuvos istorinis gruntas dažniau kietas ir rupus, bet paveldėta karaliaus Mindaugo karūnos aureolė turi tvirtą istorinę bei pilietinę poziciją. 1253 metų liepos 6 dieną karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos vainikavimo aktu Lietuva Europos valstybių gretoje tapo karalyste.
Įspūdinga – jubiliejinį karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių renginį 2003 m. mena Dainų šventės nuotrauka. Iškeltas kardas menine raiška primena, jog Lietuva visais amžiais grumiasi už laisvę ir nepriklausomybę. Tokia mūsų karaliaus simbolio galia ir poeto J. Marcinkevičiaus istorinėje dramoje „Mindaugas“ – „Ir kalė Lietuva save kaip kardą“. Įtaigiu jausmu įprasmintas istorinis karaliaus atminimas formuoja politinę nepriklausomos valstybės strategiją, suartina mūsų ryšį su praeitimi.
Etnografinės Lietuvos kūrėjo įvaizdis, Lietuvos karalystės titulas visais amžiais švyti pro laiko ir klastočių rūką. Ir šiandien Lietuva kupina to rūpesčio, kurį XX a. pradžioje istorikas J. Stakauskas, išnagrinėjęs XIII a. Lietuvos ir Vakarų Europos istorinį paveldą, nuskaidrino karaliaus Mindaugo vainikavimo šventės reikšmę: „Tai buvo didžiausioji Lietuvos šventė, kuriai lygios mūsų kraštas vėliau niekuomet nebuvo matęs".
Ši seniausioji Lietuvos šventė atgimė 1990 m. aukščiausioje Lietuvoje Juozapinės viršukalnėje. Pastačius paminklinį akmenį karaliaus Mindaugo karūnai ir Liepos 6-ąją surengus karūnavimo dienos minėjimą prabilta vaizdingais Antikos laikų žodžiais – „Džiaugsmo diena baltu akmenėliu pažymėta”. Tų pat metų spalio 25 d. tuometinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba įtvirtino karaliaus „Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną“ valstybine švente.
2003 m. Dainų šventėje iškilmingas karaliaus Mindaugo pagerbimas 750-aisiais jubiliejiniais karūnavimo metais
Tai buvo iškiliausias po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo momentas. Mes ir karalius Mindaugas! Nepriklausomybės akto signataras R.Ozolas šį istorinį moralinių verčių virsmą aptarė: „Tokio mūsų valstybės etalono įtvirtinimas – didžios reikšmės posūkis mūsų sąmonėje. Tuo labiau turėtume vertinti tai, kad jis pagaliau įvyko ir kad mes pagaliau su karaliumi Mindaugu galėsim pamąstyti, ką mums dar reikia suprasti apie tikrai nepriklausomą Lietuvą“.
Karūnavimo dienos šventė visiems amžiams išaukštinusi tautos suvereniteto galias tapo istoriniu valstybės argumentu. Toks karalius Mindaugo karūnos įvaizdis su mumis šventėje ir kasdienybėje kelia pasididžiavimą, grūdina laisvės idealus, telkia visus Lietuvos piliečius jausti vieningumą ir gerbti paveldėtą ryšį su praeitimi. Didingas tautos istorijos įvykis tapo tradicija. „Uždėjote karaliaus titulo karūną, / Ne man uždėjot, Lietuvai, su ja, / Nenuimta, lietuvis šimtmečiais tebūna“ istorinę karūnos šlovę garsino poetas B. Brazdžionis.
Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos šventėje istorinį, kultūrinį ir politinį tautos orumą bei patriotizmą puošia šviesiausių tautos asmenybių, Lietuvos prezidentų sveikinimai ir mintys: Algirdas Brazauskas: „Mindaugo pasiekimai lėmė visą tolesnę Lietuvos istoriją”. Prezidentas Valdas Adamkus: „Šio Lietuvai svarbaus istorinio įvykio įprasminimo dieną prisimename giliausias ir tvirčiausias savo istorijos šaknis, laikančias augančią ir stiprėjančią mūsų valstybę“. „Mindaugo Lietuva mums perduoda esminį istorijos priesaką: esame stiprūs tiek, kiek pajėgiame derinti ištikimybę savo kraštui su atvirumu pasauliui. Kiek įstengiame siekti tradicijos ir nuolatinio atsinaujinimo darnos“. „Kada gi daugiau, jei ne šiandien, galime oriai pažvelgti į mus supančius žmones ir išdrįsti pasakyti: aš didžiuojuosi mūsų Tėvyne, aš didžiuojuosi mūsų Lietuva?“. „Didžiuokimės, kad buvome stiprūs dvasia sunkiausiais laikais ir sugebėjome nepaklysti net ir pačiuose klaidžiausiuose istorijos keliuose. Šia dvasia vadovaudamiesi ženkime ir šiandien nepriklausomos, laisvos, demokratiškos Lietuvos keliu!“
Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. kalboje pasakytoje Atėnuose stojimo į Europos Sąjungą sutarties pasirašymo proga: „Mūsų valstybė turi gilias Europos valstybės tradicijas. Lygiai prieš 750 metų buvo karūnuotas mūsų šalies karalius Mindaugas, kurio dėka Lietuva tapo krikščioniškosios Europos dalimi. Ir nuo tų laikų Lietuvos istorija yra neatsiejama nuo Europos istorijos". „Turime didžiuotis valstybės istorija bei savitumu ir juo pasidalinti su visu pasauliu Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare".
2013 m. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje sveikindama Lietuvos žmones Valstybės dienos proga tarė: „Šiandien - visų mūsų šventė. Tai diena, sutelkianti ir sujungianti mus visus. Atsigręžiame į didingą Lietuvos praeitį, į mūsų valstybės kelią. Prisimename, kas šiuo keliu ėjo prieš tūkstantį, prieš šimtą metų, įsižiūrime, kas juo eina dabar. Apmąstome, kokios Lietuvos norime ir kokią kursime rytoj. Šiame kelyje susitinka Karalius Mindaugas ir Daukanto aikštėje Lietuvos trispalvę rankose laikantis vaikas. Kurkime Lietuvą, tikėdami, kad įkvėpsime savo vaikus, draugus ir kaimynus. Nes Lietuva – tai MES visi! Daugiau tikėjimo valstybe ir jos ateitimi! Daugiau pasididžiavimo tariant MŪSŲ vardą – Lietuva!
Karaliaus Mindaugo asmenybė ir karūna tautos istorijoje įgijusi legendinį garsą praturtina atmintį, kurią per amžius puoselėdami perduodame ateinančioms kartoms. Etnologė profesorė Angelė Vyšniauskaitė primindama Didvyrių atminimą kaip patriotinį tautos kapitalą pabrėžė: „Matau – tai jo galva Vilniaus katedroje papuošia karališka karūna. Jo ir karalienės Mortos. Senosios Katedros, Valdovo rūmų pamatuose jaučiu dar neatvėsusias vienintelių Lietuvos karalių – Mindaugo ir Mortos – pėdas. Tai jis ginklo galia užtvėrė klajokliams kelią į Lietuvą ir į Vakarų Europą, sutriuškino pseudoriterių ordas prie Saulės, Durbės“.
Viskas prasideda nuo ištakų. Liepos 6-ąją, atverdami patį raiškiausią, savičiausią ir turiningiausią valstybės istorinį paveldą, išreiškiame pagarbą lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei. Nors vėlesnės Lietuvos plotas kito, bet etnografinė Lietuva XIII a. įgijusi apibrėžtus tautos valstybės kontūrus yra prioritetinis matmuo. Atsigręždami į pamatines vertes tariame, jog tėvynę mylime ne dėl to, kad ji yra didelė, bet dėl to, kad ji sava.
Vertindami seniausios ir didžiausios tautos šventės atgimimą su tauriu „Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos“ įvardinimu – prisimename poetės Birutės Lengvenienės retorinius žodžius: „Mums tereikia tik būti teisingais / Susikaupt ir mintis išvaduoti, / Kad Pamūšio žemė / Atsidustų aidingai: / „Mindaugai! / Vykintai! / Viestartai! / Skomantai! / Rušky ir Kinteni! / Tautvilai! / Eivydai! / Irgi Lengveni! / Ir visi, kas prie SAULĖS / Užu Lietuvą stojot, / Jūs tautos atminty nepradingot!“ Tokia nuostata grumtis už Lietuvos praeitį, už teisę būti Lietuva ir Liepos 6-ąją, Valstybės, Mindaugo karūnavimo, dieną Lietuvoje ir pasaulyje lietuviai švenčiame giedodami šalies himną – „Tautišką giesmę“.
Atgal
.jpg)
(1).png)
