ISTORIJA
09 16. Kunigaikščio Vismanto vardadienis
Vytautas Baškys
Taip jau susiklostė, jog Šiauliai miesto gimtadienį žymi susietą su pirmuoju vardo paminėjimu - 1936 m. rugsėjo 22 d. įvykiu - Saulės mūšiu. Tačiau Šiaulių dienų pokylio renginiai prasideda anksčiau ir baigiasi pasitinkant kunigaikščio Vismanto vardadienį rugsėjo 15 dieną. Šiemet nuo rugsėjo 11 d. iškilmėse: koncertai, vėliavos pakėlimas, eisena, įvairūs meniniai renginiai, filmų teminė peržiūra „Šiaulių istorijos atspindžiai kine“, Jono Nekrašiaus rankraščio „Šiaulių kultūros kronika: nuo knygos iki fotografijos (XIII–XXI a. pradžia)“ pristatymas, „Vikingų“ valčių regata.
Šia proga prisimename – Volynės metraštyje pažymėta, jog 1219 m. dvidešimt vienas Lietuvos kunigaikštis vyko į Volynę. Vyresniųjų kunigaikščių gretoje - ir Šiaulių krašto kunigaikštisVismantas bei jo broliai Gedvilas bei Sprudeikis. Ypatinga, jogmetraštyje pažymėta – sudarius taikos sutartį kraštas tapo ramus. Tai santarvė, kuri oriai puošia Lietuvos diplomatiją.
Ir taip – 1219 m. (prieš 795 metus) pasirodęs kunigaikščio Vismanto vardas istoriniuose šaltiniuose žinomas iki 1251-ųjų metų. Šie 32-dveji jo veiklos metai kupini lemtingų įvykių, kurie reikšmingi ne tik Šiaulių kraštui, bet ir visam Baltijos kraštui. Tačiau prieštaringi praeities įvykių vertinimai yra gana stipriai užgožę kunigaikščio Vismanto autoritetą. Nors daug pakenkta, bet ne tiek, kad nesuvoktume politizuotų kėslų. Jau S. Daukantas įžvelgė, jog ne viskas buvo taip, kaip nepalankus Lietuvai gudų metraštis užrašė. Šiandien tai nekelia abejonių, bet lengviau kartojama tai, kas kitų parašyta, nors tame yra daug įsisenėjusių politizuotų pramanų.
Nors laikas išgrynina įvykius, bet kultūrinė atodanga sunkiai vaduojasi iš suklastotų duomenų. Turėdami gausų istoriografinių rašinių ir nuomonių paveldą neprivalome kartoti primesto supriešinimo tarp Vismanto ir Mindaugo, tai tik šaltiniotyros problema. Vismanto veikla šiauriniame Lietuvos krašte neatsiejama nuo metraščiuose žymimų įvykių, dalyvavimo Saulės mūšyje ir kituose to meto krašto gynybos kovose, Lietuvos ryšių su žiemgaliais, kuršiais bei Šiaulių krašto gyvenimu. Šią jo veiklą rodo ir Vismantų bei Ruklaukio, primenančio karalaičio Ruklio vardą, vietovardžiai.
Nors ši praeitis nutolusi, bet ji su pagarba protėviams – gyva tautos sąmonėje, istoriniame mūsų valstybės motyvavime. Tai ir kunigaikštis Vismantas, nors Šiauliai jo autoriteto kaip savo krašto valdovui iki šiol neįtvirtino, paminklo nepastatė. Apie tai, vienaip ar kitaip pasigirsta publicistikoje, literatūroje. Ryškus kunigaikščio Vismanto veiklos atgarsiai yra Jono Užurkos romanuose, bet bene vienintelis meno kūrinys, kuriame pavaizduotas kunigaikštis – yra šiaulietės dailininkės Vitos Žabarauskaitės 2009 m. sukurtas paveikslas.
Kunigaikštis Vismantas ir kunigaikštytė Vismantė sutinka iš Saulės mūšio grįžtantį karalių Mindaugą“. Dail. Vita Žabarauskaitė
Dailininkė vaizdą perteikė pasakos tonacija, bet tai nėra pasaka. Paveikslo siužete svarbu tai, ką pasako jo turinys ir ką suvokiam apie tuos įvykius. Bet ar viskas taip, kaip pavaizduota? Didžiulė saulė, Šiaulių krašto vaizdas iki Mūšos bei kitos detalės primena Saulės pergalę. Čia kunigaikštis Vismantas, jo duktė, kuri karalienės Mortos atgarsiu įvardijama kunigaikštyte Vismante, sutinka iš mūšio grįžtantį karalių Mindaugą. Toks istorinis turinio vaizdas atpalaiduoja nuo šeimyninių santykių vertinimų įtampos, suartina mus su karališkuoju Lietuvos valstybės laikmečiu. Tų įvykių vaizdą ir kunigaikščio Vismanto atminimą paryškina netoli Šiaulių, Pakruojo raj. greta Vismantų esantis Ruklaukio pavadinimu kaimas. Šie vietovardžiai, platesnėje įvykių apžvalgoje primena karalaičio Ruklio vardą, kunigaikščio Vismanto teiktą vaikaičiui palikimą. Paveikslo idėja romantiškai istorinę potekste perteikia pirmos meilės istoriją Lietuvos istorijoje.
Aktualus klausimas dėl kunigaikščio Vismanto dalyvavimo Saulės mūšyje. Žinoma, Šiaulių (Šiaurės) kraštas neatsiejamas nuo kitų XIII a. pirmos pusės įvykių. Šaltiniai nemini nei vieno Lietuvos valdovo, vadovavusio krašto gynybai Saulės mūšyje, bet iš istorinių duomenų bei įvykių atodangų įžvelgiama karalius Mindaugo, žemaičių Vykinto, žiemgalių Viestarto veikla, tačiau su tuo dar labiau susisieja ir Šiaulių krašto kunigaikštis Vismantas.
Tai sudėtingas krašto gynybos laikmetis. Kunigaikštis Vismantas neatsiejamas ir nuo 1244 m. lietuvių žygio į Embūtę, kai sukilę prieš kryžininkus pietiniai kuršiai prisijungė prie Lietuvos. Neatsiejamas ir nuo 1251 m. įvykių, kurie dažnai kartojami kaip „vidaus karas“, bet faktiškai tai buvo priešiška Lietuvai Rygos kryžininkų ir Volynės koalicija prieš Lietuvą. Santarvė išryškino karaliaus Mindaugo diplomatiją, parodo ir lietuvių žygio iki Tverų tikslą, kur tuo metu žemaičiai ir kuršiai telkėsi gynybai nuo greta Klaipėdos statomos Memelio pilies. Įvykių prie Tverų, kaip ir prie Vorutos pilies vaizdas primena viduramžių tradiciją prieš mūšį rengti karių turnyrus. Deja, Tautvilo atvestieji poloviečiai, turėję dalyvauti žygyje į Klaipėdą, sukėlę maištą sužeidė karalių Mindaugą. Nors jam išvykus namo maištas buvo numalšintas, bet, kovojant su maištininkais – žuvo kunigaikštis Vismantas.
Tuos įvykius prie Tverų mena išlikę Pribitkos, Zorubų, Nagurkos vietovardžiai, o Vismanto žūties vietą mena Vismaldų miško bei buvusio Vismaldų kaimo pavadinimai. Laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ 2002 m liepos 11 d. rašė apie radinį Žarėnų seniūnijos Vismaldų miške. Ant kalvos buvęs 90 cm aukščio akmuo, jo viršuje įduba su latakais į šoną buvo pargabentas į žemaičių „Alkos" muziejaus kiemą. Tai galima vertinti įvairiai, bet akmuo kaip istorinis paminklas susietas su kunigaikščio Vismanto žūtimi verčia ant minimos kalvos pastatyti atminimo ženklą ar aukurą. Savo ruožtu istorinis kelias Šiauliai – Tverai mena kunigaikščio Vismanto žygį. Tų įvykių atgarsiu 2002 m. vykstant šiuo keliu jis buvo vardintas memorialiniu kunigaikščio Vismanto keliu.
Kunigaikščio Vismanto veikla nusipelno garbaus atminimo. Šiauliai-Saulė-Vismantas yra miesto aura. Todėl pasitinkant miesto gimtadienį Šiaulių dienų renginius dera pradėti nuo rugsėjo 15 dienos su kunigaikščio Vismanto vardu. Aktualu – Šiaulių savivaldybei nūnai teikiant Prisikėlimo aikštės atnaujinimo ir paminklo Tautos laisvei ir nepriklausomybei statybos projekto užduotis, neužmiršti tai susieti su kunigaikščio Vismanto asmenybe. Savo ruožtu Didžiosios pergalės reikšmę rugsėjo 22 d., atmintinų dienų sąraše minimą kaip Baltų vienybės diena, istoriniu prioritetu dera įtvirtinti – Saulės pergalės, Baltų vienybės diena.
Atgal
.jpg)
