VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

08 29. Ar dar pasitaiko tautos istorijos pamatų griovėjų?

Janina Survilaitė

Prieš kelis metus ŠLB valdyba, vadovaujama p. Jūratės Caspersen, nutarė, kad prieš 60 metų įkurtos Bendruomenės datos duomenys (1952-ji metai) jų netenkina ir pradėjo skelbti naują 1950-jų įkūrimo datą.

Iš tikrųjų 1950-ųjų metų data rodo visai kitos organizacijos įsikūrimą ir egzistavimą Šveicarijoje 1948-1950 metų laikotarpiu. Todėl žinantiems tikrąją LB įkūrimo padėtį pokario Šveicarijoje sukėlė didelį rūpestį.

ŠLB įkūrimui pasirinkta nauja data yra ypač pavojinga, nes1950-ųjų data Šveicarijos konfederacijos Valstybinio Nacionalinio saugumo departamento archyvuose rodo, kad tais metais Šveicarijoje veikė neteisėta, nelegali lietuvių karo pabėgėlių, politinių nusikaltėlių, besislapstančių krašte pronacistinė organizacija pasivadinusi „Lietuvių Sąjunga,kuri buvo šveicarų saugumo susekta, o jos nariai iš šalies išvaryti... „Sąjungos“ įkūrėjas - Wehrmachto karo aviacijos pulkininkas slapyvarde Giedrys, o pagrindiniai iniciatoriai Šveicarijoje besislapstantys lietuviai, buvę Wehrmachto karininkai arba aktyvūs Lietuvoje holokausto organizatoriai ir dalyviai.

Tos organizacijos data nėra paminėta nė vienoje išeivių istorikų-mokslininkų knygoje, nes neturi nieko bendro su 1952 metais susikūrusia ir 60 metų veikusia dabartine ŠLB.

„Lietuvių sąjunga“ dar suspėjo nelegaliai, pogrindyje išleisti vieną, deja, propagandinį „Šveicarijos lietuvių žinių“ numerį, kuriame apsišaukė lyg tai įkūrusi Lietuvių Bendruomenę. Kad tai dezinformacija patvirtino visa senoji lietuvių karta ir aiškiai parodo išsaugoti archyvai, reikia tik atidžiai juos visus pastudijuoti. Taigi to laikraštuko „žiniomis“ remtis negalime.

Reikia pasakyti, kad išeivijos istorikai jau seniai išanalizavo ir parašė, daugiau nei 20 dokumentinių knygų, straipsnių, žinynų, apybraižų, prisiminimų apie visas pasaulio lietuvių bendruomenes (t.p.ir ŠLB! ), jų kūrimąsi ir veiklą, tik reikia su tais dokumentais artimiau susipažinti.

Kelis dešimtmečius PL Bendruomenių archyvinės medžiagos faktus mokslininkai dėjo į Bostono lietuviškąją enciklopediją, kaupė, studijavo ir rašėJAV išeiviai: prelatas M. Krupavičiaus, dr. B. Nainys, dr. Vyt. Kamantas, dr. M. Liniauskienė ir kt. nė vienoje šių ar dar kitų istorikų knygoje nėra paminėta, kad ŠLB būtų įkurta 1950 metais. Tas pats atsispindi ir dr. V. Dargužo knygoje „Mylėsi Lietuvą iš tolo“, 2004; arba paliudija dar gyvi ilgamečiai išeivių lietuvių bičiuliai šveicarai (dr. M. Koch ir R. Hofer ). Jų laiškai su komentarais aiškiai pasako, jog ŠLB datos pakeitimas – tai nusikalstama istorijos falsifikacija 21-me amžiuje.

Lietuvos istorijos instituto istorikų surinkta medžiaga, o istorijos daktarės V. Stravinskienės sudaryta knyga "Pasaulio lietuvių bendruomenės 1949-2003", išleista 2004m. bene naujausia ir vertingiausia, ir joje aiškiai parašyta, kad ŠLB yra įkurta 1952 metais!!! (p.333 ).

 Esu liudininkė, kad šiam skyriui skirta medžiaga rūpinosi istorikas dr. Linas Saldukas (2000-2003 ) savarankiškai studijavo ŠLB išeivijos archyvus ir konsultavosi su dar gyvais ŠLB akademikais: dr.V. Dargužu, prof. J. Juraičiu, dr. A. Kušliu ir kt.

Kodėl užsispyrusiai ieškoma vis naujų „stebuklingų istorikų“, kurie galėtų valdybai patvirtinti sufalsifikuotą 1950-jų datą???

Reikia vieną kartą suprasti, kad TAUTOS GARBEI apginti mums svarbiausias dalykas yra ne datos pakeitimas, bet datos NEKEITIMAS.

T.y. kad data pasiliktų tokia, kokią ją nusistatė ir 60 metų išsaugojo senoji ŠLB išeivių karta, kokią ją visuose savo moksliniuose darbuose ištyrė ir įtvirtino žymiausi pasaulio išeivijos ir Lietuvos ISTORIKAI.

Garbingo ŠLB vardo pritempimas iki 1950-jų metų nelegalios politinių nusikaltėlių profašistinės organizacijos lygmens visus tik klaidins ir įneš nepatogumų prieš Šveicarijos vyriausybės įstatymus...

Atsiskleidė negraži, jau ne vieną kartą ir Lietuvos spaudoje garsinta, tiesa: tarp mūsų yra piktybiškų Tautos istorinių pamatų ardytojų. Turime dvejopai subrendusią kartą: vieniems svarbu, ką išgyveno protėviai okupacijoje arba priverstinėje emigracijoje beteisių pabėgėlių kailyje, o kiti lengvai nuo to nusišalina: jiems tragiškas tautiečių likimas nerūpi, nes svetimas, o nemeilė (gal neapykanta!) išeiviui siekia jį paversti tarybinės Tėvynės išdaviku ir politiniu nusikaltėliu – kokiu jis buvo tituluojamas visą sovietmetį...

Tai mūsų jaunesniosios kartos ribotumas, politiškai, moraliai ir dvasiškai nuskurdinantis ne tik Tautos praeitį ir dabartį, bet ir ateitį.

Su senąja Šveicarijos išeivių karta bendravau daugiau nei du dešimtmečius, o šešis iš jų (1999-2005), seniesiems vadovaujant, be jokio atlyginimo tvarkiau keliolika dešimčių tomų Bendruomenės archyvus, kurie buvo perduoti į Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraštyną (VU RS ). Gerai žinau, kokio pavojaus būtinybė buvo pakibus virš jų galvų 1950-siais griežtai atsiriboti nuo pogrindyje susikūrusios profašistinių nuostatų „Sąjungos“. Šias dvi lietuvių grupes skyrė politinių- tautinių pažiūrų praraja ir karo pasekmių fone pagimdytos nuodėmės (ypač dalykai, susiję su holokaustu!!!), todėl nebuvo nei moralinių, nei politinių galimybių ŠLB-nę įteisinti 1950-siais! Niekur jokiame PLB archyve nerasime parašyta, kad ŠLB įkurta 1950 metais.

Būdama dar gyva senoji karta, skubėjo sutvarkyti savo archyvus, kad nelegalios pronacistinės organizacijos šalia jų Bendruomenės neliktų nė kvapo, todėl protingai surikiavo ir patalpino visus privalomus turėti Šveicarijoje įkurtos Bendruomenės (1952m.) dokumentus į knygą "Alpių lietuviai", 2005 (sudarytoja J. Survilaitė). Knyga yra įtraukta į Pasaulio bibliotekų elektroninį katalogą (2005 m.), Tarptautinio Mokslo ir kultūros Simpoziumo katalogą (2005) ir Ciuricho universiteto centrinės miesto bibliotekos katalogą (2006 m.), Knygos santrauka (22 psl.) yra išversta į vokiečių ir anglų kalbas.

Argi galima šioje istorijoje po šešiasdešimt metų dar ką nors savivališkai taisyti ir keisti tiems, kurie atvyko į Šveicariją po 60 metų. Niekas niekada nesupras, koks būtų to pakeitimo tikslas!?

Senosios kartos išeiviai siekė, kad, kas yra jų, kol dar gyvi, atlikta –daugiau niekas po išeivių archyvus nesikapstytų ir nepridarytų pavojingų politinių sprendimų. Ne veltui dr. V. Dargužas savo archyvui (60 tomų!) VU RS uždėjo 15-kai metų, nuo jo mirties datos veto.

Pagrindinis iniciatorius, kuriant pokario Šveicarijoje LB buvo Tarptautinės teisės daktaras, prieškario diplomatas dr. Albertas Gerutis, kuris 1950-1952 metų laikotarpiu ėmėsi atsakingų ŠLB įkūrimo reikalų, nes Bendruomenėslegitimavimas kalnų šalyje sąmoningai brendo. Dr. A. Gerutis 1952-siais tapo pirmu ŠLB pirmininku, o 1980 metais jam buvo suteiktas ŠLB Garbės nario vardas.

Aplink dr. A. Gerutį būrėsi aktyvūs Berno ir Ciūricho universitetus tik baigę diplomuoti medicinos daktarai: Vaclovas Dargužas, Alfonsas Kušlys, Elena Vaitkevičiūtė, Jurgis Steponavičius, Petras Radvila, Lietuvoje KVD universitetą baigęs ekonomistas Vladas Gegeckas, dailininkai Juzė Katiliūtė ir Gabrielis Stanulis, prof. A. Narakas, prof. J. Eretas, Narcizas Prielaida, prof. kunigas Jonas Juraitis...

Tai auksinis mūsų išeivijos tautiečių, 1952-siais įkūrusių oficialią Bendruomenę, sąrašas... Sąžiningieji tautiečiai visus 50 metų išliko Tėvynės patriotai, išvystė Šveicarijoje savo talentus, įgyvendino tikslus, ir nesigėdijo prisipažinti, kokiai Bendruomenei jie priklauso, nes įkūrimo (1952 ) istorinį faktą iki mirties laikė svarbiausiu ir garbingiausiu.

Visi, kurie saugome ir branginame senosios išeivijos palikimą, gerbiame jų protu surikiuotus istorinės veiklos faktus esame dėkingi, kad dėl Lietuvos bendrajai istorijai svarbaus politinio-istorinio fakto savavališko pakeitimo didelį susirūpinimą parodė LR Prezidentė p. Dalia Grybauskaitė, Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (dr. A. Anušauskas ), Lietuvos URM užsienio lietuvių departamento direktorė p. G. B. Damušytė ir p. V. Stankevič, Lietuvos mokslų akademija (prof. A. Tyla). Dėkojame PLB Konfliktų sprendimo komisijai (M. Šmitienė), kuri patikrino galimus prieiti (pvz., svarbiausiose istorikės V. Stravinskienės ir ŠLB senųjų išeivių sudarytoje „Alpių lietuviai“) knygose surašytus faktus ir priėjo išvados, kad datą keisti ne tik nėra jokio reikalo, bet ir pavojinga, išsaugant ŠLB tautinę garbę Šveicarijos konfederacijoje.

Visų susirūpinimas rodo, kaip svarbu išsaugoti tikrąsias istorines mūsų protėvių vertybes. Reikia turėti omenyje ir dar vieną dalyką, kad įrašius 1950-jų metų datą, parodytume, kad norime įtvirtinti ir pašlovinti nelegalios pronacistinės pokario organizacijos idėjas, kas Šveicarijos konfederacijos įstatymuose yra griežtai draudžiama.

„TIESOS sėkmė labiausiai sujaudina visus, kurie domisi teisinga tautos istorija“ - yra išsireiškusi beveik keturiasdešimtmetę archyvų tyrimo patirtį turinti VUB exdirektorė p. Birutė Butkevičienė, gerai pažinusi senąją ŠLB akademikų kartą ir su jais artimai bendravusi. (Žr. straipsnį : „Išeivių atminties ženklai“, „Pasaulio lietuvis“, 2013, gegužis.)

Išmanymas ir pagarba užrašytiems senųjų išeivių veiklos faktams, saugomiems VU RS - nenuginčijamas pirmapradiškumo atskaitos taškas politinių prieštaravimų pilnoje pokario istorijoje.

Atgal