VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

06.13. Vydūno gimimo 150-metį pasitinkant

Vacys Bagdonavičius,

Vydūno draugijos garbės pirmininkas

Mažiau nei metai teskiria mus nuo įžymiojo tautos sūnaus Vydūno (1868–1953) gimimo 150 metų sukakties. Visa, ką šis skambų literatūrinį vardą pasirinkęs kūrėjas iš Mažosios Lietuvos padarė, žadindamas tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“, sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą.

Vacys Bagdonavičius. Nuotrauka Lilijos Valatkienės

Jau kiekvienas atskiras šio reiškinio komponentas yra pakankamai didelis ir reikšmingas indėlis į kurią nors kultūros sritį, į jos raidą. Užtektų daugiau kaip trisdešimties grožinių kūrinių, kad galėtume kalbėti apie didžiulę Vydūno reikšmę mūsų literatūros, ypač dramaturgijos, ir teatro raidai – jis buvo ryškiausias XX a. pradžios filosofinės dramos ir modernaus teatro kūrėjas. Dvylika filosofijos traktatų, keliasdešimt straipsnių, įstabiosios filosofinės indų poemos „Bhagavadgytos“ pristatymas lietuvių skaitytojui reprezentuoja Vydūną kaip vieną iš turiningiausių ir originaliausių mūsų mąstytojų, bandžiusių esmingai spręsti reikšmingiausias žmogaus ir tautos būties problemas. Keturis dešimtmečius trukusi dirigento ir režisieriaus veikla su Tilžės lietuvių giedotojų draugija sudaro ištisą epochą dvasiniame XX a. pirmosios pusės Prūsijos lietuvių gyvenime. Gaivinama lietuviška daina, įspūdingi spektakliai lietuvininkams buvo ne tik vieninteliai jų estetinės kultūros puoselėtojai, bet ir patikimiausi būdai stiprinti jų tautinę savigarbą, „garbėn kelti lietuviškumą“, kultūriniam visavertiškumui ir kūrybiniam pajėgumui suvokti. O kur dar daugybė kalbų tautiečiams, periodikos skiltyse išsimėčiusi gausi publicistika ir eseistika, ištisai paties prirašyti „tautos dvasiai kelti“ skirti žurnalai, gimtosios kalbos vadovėliai, į didžiųjų tautų sąmonę apie Lietuvą prabilti besistengią vokiškai parašyti darbai iš savo krašto istorijos.

Vydūnas atskleidė ir labai aiškiai bei įtikinamai parodė tautiškumo ir žmoniškumo dermės būtinumą: tautiškumas jam yra svarbus ne tik kaip vertybė pati sau, jį svarbu puoselėti kaip sąlygą universalesnei vertybei – žmoniškumui – reikštis. Tikrąjį dvasingumą įkūnijantis žmoniškumas prireikus tampa pačia patikimiausia, jokia galia neįveikiama tautos apsigynimo tvirtove.

Žiūrint į didžiulį Vydūno palikimą, būtų galima jį vertinti kaip gražų mūsų kultūros istorijos puslapį. Tačiau, geriau įsiskaičius, tas puslapis dvelkia ne tik praeitimi. Jis tvinkčioja gyvu dabarties pulsu, jis pasirodo besąs labai artimas ir aktualus būtent mums, XXI a. pradžios Lietuvos žmonėms, pasimetusiems nemokėjimo pasinaudoti laisve labirintuose, nemaža dalimi jos atsisakantiems, netgi nelabai suvokiantiems, kas ji savo esme yra.

Lietuvos Respublikos Seimas, primindamas visuomenei šios iškilios asmenybės darbų ir idėjų reikšmingumą, filosofinio, literatūrinio, publicistinio palikimo svarbą šiandieninės Lietuvos visuomenės istorinės atminties ugdymui, vertybinių nuostatų formavimui, 2015 m. birželio 23 d. nutarimu 2018 metus paskelbė Vydūno metais. Atsižvelgdamas į šį nutarimą Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko pavedimu LR Kultūros ministras sudarė komisiją Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimo programos projektui parengti. Jos sudėtyje atsakingi LR Kultūros, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, švietimo ir mokslo institucijų, Vydūno draugijos, kūrybinių ir kitų organizacijų atstovai, Vydūno draugiją Vokietijoje atstovaujantis jos garbės narys kun. Miroslavas Danys (Detmoldas), Klaipėdos miesto, Pagėgių merai, Kintų Vydūno kultūros centro direktorė.

Komisija kreipėsi į visuomenę bei valstybines ir nevyriausybines organizacijas teikti siūlymus minėtai programai.  Gautų siūlymų (daugiausiai jų pateikė Vydūno draugija) pagrindu buvo parengtas ir Vyriausybei pateiktas programos projektas, kurį 2016 m. gegužės 25 d. Vyriausybė patvirtino.  Įgyvendinant šią programą bus išleisti keli Vydūno rinktinių raštų tomai, kuriuose tilps  ne tik atskiromis knygomis išėję grožiniai ir filosofiniai rašytojo veikalai, bet ir nemažai periodikoje skelbtos publicistikos ir eseistikos, laiškai, dalis kito rankraštinio palikimo. Sukakties išvakarėse pasirodys Vydūnui skirta iliustruota mokslinė monografija, straipsnių rinkinys “Vydūnas Lietuvos ir užsienio mokslininkų akiratyje”. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija sukurs dokumentinę apybraižą apie Vydūną. Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai pavesta parengti išsamią Vydūno bibliografiją. Istoriniam ir kultūriniam Vydūno kontekstui atskleisti skirtas Vokiečių kalba pasirodysiantis Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas (jo angliškoji ir lietuviškoji versijos išleistos 2014 ir 2015 m.). Vydūno draugijos pirmininko Tomo Staniko  iniciatyva ir parūpintomis lėšomis fotografuotiniu būdu perleidžiamos originalios Vydūno knygos, suteikiančios galimybę susipažinti su paties rašytojo sukurtu ir nuosekliai naudotu raidynu. Iki sukakties taip bus perleista didžioji Vydūno knygų dalis. Jau pasirodė Berlyne gyvenančio žurnalisto  ir kultūros metraštininko Leono Stepanausko knyga lietuvių ir vokiečių kalbomis “Filosofas ir rašytojas Vydūnas po Tilžės žūties” bei komisijos nario kun. Miroslavo Danio rūpesčiu Vokietijoje išleista garsioji istoriosofinė vokiškai parašyta Vydūno knyga “Septyni  šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių”, kurios neišplatinto tiražo dalis buvo konfiskuota nacių valdžios. Abi šios knygos buvo eksponuojamos šiemetinėje tarptautinėje knygų mugėje Leipcige. Beje kun. M. Danys daug prisidėjo prie Vydūno atminimo lentos atidengimo ir paminklinio biusto pastatymo 2013 m. Detmolde.

Kaip ryškiausi Vydūno įamžinimo ženklai atsiras paminklas Klaipėdoje, paminklinis biustas Kaune, Vydūno skveras su paminklu Pagėgiuose. Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai bus suteiktas Vydūno vardas. Šilutėje ir Kintuose bus įrengti rekreaciniai takai “Vydūno promenada” ir “Vydūno sveikatos takas”, pastatytas Vydūno memorialinis suolelis. Lietuvos keliautojų sąjunga organizuos ekspediciją į Pamyro kalnus, kurios metu  įkopus į bevardę viršūnę, ši bus pavadinta Vydūno vardu. Lietuvos bankas išleis sukakčiai skirtą proginę monetą, LR Susisiekimo ministerija ir AB Lietuvos paštas  - pašto ženklą.  Bendromis Švietimo ir mokslo ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus ir Kintų Vydūno kultūros centro pastangomis bus sukurtas interaktyvus žemėlapis “Vydūno gyvenimo keliu”.

Sukaktuviniais metais numatyta Šiaulių dramos teatre pastatyti  Vydūno dramą “Pasaulio gaisras”, surengti tarptautines konferencijas “Vydūnas: asmenybė, epocha, kontekstai” (Šilutėje arba Klaipėdoje)  ir “Išvysti kitaip” (Vilniuje), dailės parodas, tarptautinį ekslibrių konkursą, tarptautinį  meno plenerą “Vydūno erdvė, laikas, ženklai’, respublikinius mokinių rašinių bei trumpametražio filmo “Regėjimai” konkursus,skirtus Vydūno asmenybei ir kūrybai aktualizuoti.Sukakčiai bus skirti tarptautinis vargonų muzikos festivalis Vilkyškiuose, chorines muzikos festivalis “Vydūno daina” Šilutėje, Mažosios Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų šventė ant Rambyno kalno.

Tai - ryškiausieji garbingos sukakties akcentai. Reikia tikėtis, kad Lietuvos žmonės jos metu dar ir kitaip  nuoširdžiai išreikš savo padėką tautos išminčiui už tai, ką jis davė – už tauraus žmoniškumo šviesą, kuri šiandien mums ir pasauliui yra  reikalinga kaip niekad. 

Atgal