VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

06.13. Kultūros vertybių registre ─ trys nauji piliakalniai

Rūta Evelina Šutinytė

Ketvirtosios (archeologinės) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje teisinė apsauga suteikta trims naujiems piliakalniams: Batėgalos piliakalniui Jonavos raj., Gegužinių piliakalniui Kaišiadorių raj. ir Pelėšiškių piliakalniui Birštono sav. Visus juos surado archeologas Egidijus Šatavičius.

„Piliakalnių tankumas Lietuvoje yra vienas iš didžiausių regione. Jų skaičius su naujai atrastaisiais Lietuvoje artėja prie 1000. Piliakalniai yra svarbiausias baltų kultūros palikimas, saugoję mūsų protėvius nuo priešų puldinėjimų. Netgi kaimyninėse etninėse grupėse ir tautose piliakalniai nebuvo paplitę, nes dažniausiai pakako gamtinių medžiagų mūrinėms pilims statyti”, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Anot Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šie trys piliakalniai yra upių krantuose ─ jie yra vadinamojo krantinio tipo. Kadangi jie yra naujai surasti, nė vienas iš jų nėra tyrinėtas. Visi jie yra tokiose vietose, kur ir anksčiau buvo žinomi kiti piliakalniai. Taigi jau aišku, kad tos vietos buvo apyvendintos ir įtvirtintos. Suradus naujus piliakalnius, pasipildo šių vietų reikšmė.

G.Zabiela apgailestauja, kad du iš trijų piliakalnių, išskyrus Gegužinę, yra nemažai nukentėję nuo žmonių rankos arba gamtos ─ taigi jų stovis nėra pats geriausias. Dalis Batėgalos piliakalnio aikštelės jau yra „nuplaukusi”. Pelėšiškių piliakalnio aikštelė ir pylimas apardytas duobių, o upelio šlaitas griūna. Šių piliakalnių datavimas gali būti tik apytikslis. Archeologas mano, kad Batėgalos piliakalnis yra ankstyviausias ─ I tūkst. pirmos pusės. Pelėšiškių ir Gegužinės piliakalniai gali siekti II tūkst. pradžią.

 Batėgala

Gegužinių piliakalnis

Pelėšiškių piliakalnis

„Visus tris piliakalnius suradau praėjusiais metais. Buvo tikrinami LIDAR (lazerinio reljefo skenavimo iš viršaus) duomenys ir atrinktos vietos, kurios yra artimesnės piliakalniams. Po to vykau jų apžiūrėti. Dažniausiai žiūrime, ar yra išlikę įtvirtinimai, griovys, pylimas. Batėgalos piliakalnis yra įrengtas Neries slėnio sankirtoje su griova. Gegužinė gana įspūdingai atrodo: nedidelė aikštelė, nemažas pylimas, griovys iki 2 m. Keista, kaip jo anksčiau niekas neaptiko. Didžioji dalis šių piliakalnių yra šabakštynuose ─ galbūt todėl jie išliko nesuardyti ir niekas anksčiau jų nesurado.  Pelėšiškių piliakalnis yra gana atviroje vietoje, stipriai nukentėjęs nuo arimo: pylimai išlyginti, dauguma griovių užpilti. Beveik visi šie piliakalniai yra iš Geležies amžiaus laikų (datuojama I tūkst. po Kr.), tik Gegužinė ─ iš antrojo tūkstantmečio”, ─ sako iš viso apie 20 piliakalnių suradęs archeologas Egidijus Šatavičius.

 

Egidijaus Šatavičiaus nuotraukos

 

Atgal