VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

06.27. „Palikti namai ...“

Vlada Čirvinskienė,

Istorijos mokytoja metodininkė, Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla

Iš 136 tūkst. žmonių, 1941 – 1953 m. išvežtų į tremtį, apie 28 tūkst. mirė nuo ligų, bado, nepakeliamo darbo. Net ir gyvendami nežmoniškomis sąlygomis, tremtiniai išlaikė stiprią katalikišką dvasią, mokė savo vaikus skaityti ir rašyti gimtąja kalba. Jie buvo vieningi, rėmė vieni kitus, kartu šventė tautines ir religines šventes.

1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba okupacinės sovietų valdžios ir vietos kolaborantų vykdytas represijas įvardijo lietuvių tautos genocidu. Nuo jo nukentėjo apie 350 tūkst. šalies gyventojų – labiausiai išsilavinusi, kūrybingiausia, darbščiausia ir patriotiškiausia tautos dalis.

Pilietinė iniciatyva „Palikti namai...“

Tarptautinė komisija kasmet, nuo 2004 metų kartu su kitomis institucijomis, inicijuoja Birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos minėjimą Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose bei kitose švietimo institucijose. Šiemet jau minėjome 76-ąsias pirmųjų trėmimų metines, kai per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių.

Šiais metais Gedulo ir vilties dieną tarptautinės komisijos renginio organizatoriai pakvietė paminėti dalyvaujant pilietinėje iniciatyvoje „Palikti namai...“

Šis pavadinimas kiloskaitant buvusių tremtinių, politinių kalinių atsiminimus, kuriuose aprašomi jausmai apie palikus gimtuosius namus.

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Pasvalio kapinėse ( P. Avižonio g.)

Atminimo gėlės ir žvakutės

Ruošiantis šiems minėjimams buvo siūloma skaityti, analizuoti buvusių tremtinių atsiminimus ir sukurti namų maketus, kurie primintų XX a. viduryje Lietuvos kaimo, miestelio vaizdus. Todėl prisidėti prie šios datos minėjimo buvo pakviesti dalyvauti istorijos, pilietiškumo pagrindų bei etikos, kalbų, dailės, technologijų mokytojai ir klasių auklėtojai.

Siekiant išsaugoti šią tragišką istorinę atmintį, mūsų mokyklos mokiniai, kaip ir kiekvienais metais istorijos pamokoje tapo šios akcijos dalyviais. Kartu su mokiniais buvo aptartos trėmimų, deportacijų temos, nagrinėjamas žemėlapis „Lietuvos žmonių tremties ir kalinimo vietos“, renkama kraštotyrinė medžiaga, užrašomi tremtinių ir politinių kalinių prisiminimai, kviečiami į mokyklos renginius, atkreipiamas dėmesys į jausmus, emocijas, kurias patyrė žmonės prievarta išvežami iš savo gimtųjų namų. Ieškoma atsakymų, kodėl žmogui labai svarbu neprarasti tikėjimo Dievu, turėti savo namus, ką reiškia žmogui netekti savo namų, prarasti savo Tėvynę, netekti laisvės.

Mokiniai susipažinę su šios temos istorine medžiaga bei tremtinių papasakotais prisiminimais apie Sibiro kančias ir išgyvenimus, ėmėsi atlikti kūrybinius darbus. Pilietinės iniciatyvos simbolius, „Palikti namai...“ maketus mokiniai kūrė iš popieriaus, medžio, molio. Stogus dengė šiaudais, meldais, čerpėmis, beržo tošimi. Namų maketų langus išpuošė baltomis langinėmis.

Pristatydami savo kūrybinius darbus, mokinai pateikė savo senelių, kaimynų pasakojimus – išgyvenimus apie paliktus namus. Šiuose pasakojimuose atsispindėjo enkavėdistų žiaurumas, kurie paslapčia beldėsi į „pasmerktųjų“ duris, skubino, naršė po namus, įžeidinėjo. Ką tik iškeptos ant ajerų, gal dar nespėtos paragauti ruginės duonelės skonis, pražydusių alyvų, bijūnų kvapas, kabantys šventųjų paveikslai ant sienos, graudūs armonikos akordai, nežinomybėn tolstančias mylimiausias tėviškės vietas, nežmoniškos sąlygos gyvuliniuose vagonuose, badas, šaltis ir kančios Sibiro ledynuose, išsaugota pagarba tikėjimui, lietuvybei bei viltis sugrįžti į laisvą Lietuvą, kurią kiekvienas iš jų matė savo akyse, sapnuose bei jautė savo širdyje. Mokinių dalyvavimas šioje akcijoje suteikė galimybes teoriškai ir praktiškai įvertinti tragišką mūsų tautos laikotarpį bei atskleisti svarbiausias žmogaus vertybes ir jų branginimą bei saugojimą amžių amžiais.

Meldėsi už Lietuvos laisvę

Birželio 14 d. Pasvalio katalikės moterys bei Gyvojo Rožinio maldininkai, kartu su Pasvalio Šv. Jono parapijos maldininkais bei miesto bendruomenė meldėsi už Lietuvos Laisvę, Lietuvos bei Pasvalio politinius kalinius ir tremtinius. Šv. Mišias aukojo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Albertas Kasperavičius.

Šv. Mišių metu giedojo Pasvalio Politinių kalinių ir tremtinių choras (vadovė Gintarė Bagdonavičiūtė).

Gedulo ir Vilties dienos minėjimas prie paminklo Politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti

Pasibaigus Šv. Mišioms, visi vykome į kapines ( P. Avižonio gatvė) prisiminti pirmųjų masinių trėmimų dienos.

Renginys prasidėjo tautine giesme. Renginį vedė Pasvalio Kultūros centro renginių organizatorius Sigitas Paliulis. Renginio vedėjas pasakojimais ir eilėraščių posmais priminė renginio dalyviams šios datos tragiškus istorinius faktus.

Patiotines dainas apie Lietuvą, Tremtinio dalią, Tėvynės meilę ir ilgesį atliko Pasvalio Politinių kalinių ir tremtinių choras.

Renginio metu kalbėjo Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas bei tremtinys Antanas Šleivys. Prie paminklo Politiniams kaliniams ir tremtiniams bei prie geležinkelio stoties ant bėgių buvo padėtos rožių, pinavijų, lauko gėlių puokštės, perrištos trispalve juostele ir uždegtos atminimo žvakutės.

Bendrystė tremtinės Laimutės muziejuje

Po minėjimo kapinėse motinų maldos grupelė susirinko pasimelsti už savo vaikus jaukiame tremtinės Laimutės Zigmuntienės šeimos muziejuje. Pasimeldę, skaitėme Šventąjį raštą, giedojome giesmes, o pabaigoje perskaitėme maldą – Už Lietuvos laisvę, ir dar ilgai diskutavome apie savo bei mūsų Lietuvos sopulius ir džiaugsmus.

 

Nuotraukos autorės

Atgal