VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

10.02. Pirmoji Lietuvos moterų dailininkių meno paroda

Juozas Brazauskas, istorikas

1937 metų spalio 10 d. Kaune lietuvių – prancūzų draugijos patalpose atidaryta pirmoji Lietuvos moterų dailininkių meno paroda. Parodą globoja Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos žmona Sofija Smetonienė. Parodą rengė Katalikų organizacijų sąjungos Moterų talkos komitetas, kurį sudarė: pirmininkė A. Vailokaitienė, vicepirmininkės A. Galaunienė ir P. Raulinaitienė, iždininkė- O. Pakštienė, sekretorė E. Starkienė, reikalų vedėja O.Vaitonienė. Šis komitetas sumanė suburti moteris dailininkes ir suteikti progą pasirodyti, ypač toms, kurios savo iniciatyva ir nebūtų pasirodžiusios. Dauguma moterų su entuziazmu atsiliepė į kvietimą, kad galės pasirodyti atskira nuo vyrų dailininkų paroda. Buvo ir tokių, kurios iš liko abejingos ir liko iš šalies stebėti, kas iš to išeis, ar menininkės turės kuo pasirodyti...

Parodai pradėta rengtis nuo ankstyvo pavasario. Parodoje dalyvavo 40 menininkių, demonstruoti 296 meno kūriniai. Patalpų ankštumas neleido parodos sutvarkyti taip, kaip buvo norima.  Žiūri komisiją sudarė: Z. Riomerienė, E. Šklerienė, O. Kalpokienė, J. Petkevičienė, D. Tarabildienė, V. Šleivytė, A. Galaunienė ir O. Pakštienė.

Parodos tikslas buvo - suteikti galimybę moterims menininkėms savarankiškai dirbti meno srityje ir parodoje išstatyti savo meno kūrinius.Ši komisija prieš parodos atidarymą peržiūrėjo visus darbus ir atliko darbų, tinkančių eksponuoti, atranką. Buvo atsižvelgta, kad būtina pasireikšti kiekvienai moteriai menininkei, kuri tik pradėjo savarankiškai dirbti meno srityje. Todėl nestebino tai, jog matėsi aiškiai silpnesni, net mokyklinių studijų Meno mokykloje darbai. Parodoje nedalyvavo arba menkai teparodytos  žymios menininkės S. Riomerienė, O.Kalpokienė, B. Didžiokienė, E. Lukoševičiūtė. Šioje parodoje buvo eksponuojami anksti pavasarį netikėtai mirusios  du dailininkės, grafikės Marcės Katiliūtės darbai- autoportretas ir įžymus grafikos darbas „Urtė“. Išleisto parodos katalogo viršelyje puikavosi Marcės linoraižinys „Motina“. Moterims menininkėms ypač rūpėjo, kaip reaguos visuomenė į tas moterų pastangas ne tik savarankiškai, bet ir atskirai nuo vyrų pasirodyti...

Parodos surengimas buvo tikra to meto gyvenimo naujovė. Kaip ir daugelis ano meto menininkų, moterys dirbo atliekamu nuo tarnybos metu. Iki tol moterys kūrėjos lindėjo gyvenimo užkulisiuose, visuomenės nepastebėtos, jomis mažai kas rūpinosi. Parodoje buvo pastebėta, kad kūrybai, kaip ir gyvybei, reikia ne tik talento, bet ir sąlygų. Čia dar kartą buvo prisimintas tragiškas dailininkės Marcės Katiliūtės (1912-1937m.) likimas.

Paroda žadėjo gerą pasisekimą. Atidarydama parodą kalbėjo Moterų Talkos Komiteto vicepirmininkė A. Galaunienė. Parodą aplankė ir į lankytojų knygą pasirašė Respublikos prezidentas Antanas Smetona, švietimo ministras J. Tonkūnas, kiti garsūs lietuvių ir užsienio veikėjai. Jų tarpe rašytojas dr. Vydūnas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. M. Riomeris, Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus direktorius P. Galaunė, karo muziejaus viršininkas gen. V. Nagevičius, Meno mokyklos direktorius Ig. Šlapelis. Parodą aplankė per 3.500 žmonių, 52 ekskursijos. Daugiausia ekskursantų buvo iš mergaičių gimnazijos, studentų, šaulių, valdininkų, net darbininkų. Kelios ekskursijos atvyko iš provincijos.

Paroda domėjosi ir lankytojų gausumas moraliai labai parėmė moteris kūrėjas, parodos organizatores. Nemaža kūrinių buvo parduota. Vytauto Didžio kultūros muziejus įsigijo A. Kizevičiūtės grafikos darbą  „Žvejai‘, C. Percikovičiūtės aliejaus tapybos darbą „Draugė Judita“, D. Tarabildienės skulptūrą „Kūrybos madona“, V. Tarvydaitės medžio raižinį „Motina“. Privatūs asmenys nupirko iš viso 52 kūrinius: 16 keramikos, 8 skulptūros, 19 tapybos, 6 grafikos, 3 metalo kūrinius. Menininkės dr. Vydūnui, kuris specialiai atvyko iš Tilžės į parodos atidarymą, padovanojo 4 meno kūrinius.

Ir vis dėlto parodoje buvo pernelyg daug mokyklinių darbų, sukurtų Meno mokykloje. Stokota pusiausvyros tarp dalyvaujančių parodoje menininkių eksponatų skaičiaus ir ypač tų eksponatų išmėtymas po įvairius parodos kampus. Silpnoki grafikės V. Šleivytės darbai parodoje pateikti net keturi, kai tuo tarpu neabejotinai talentingos Marcės Katiliūtės tik du. Nežiūrint šių trūkumų, pirmoji Lietuvos moterų dailininkių paroda (veikė iki spalio 25 d.)  maloniai nudžiugino, kad menininkės pagaliau ryžosi parodyti savo kūrybinius darbus visuomenei, kad jų vienų sudarytoji meno paroda teikė progos pažinti Lietuvos moterų kūrybinę jėgą.

 

Atgal