VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

01.20.Grublėtas kelias su palyginimais

Vaclovas Volkus

Esame tautos istorinės šventės išvakarėse. 2018 m. vasario 16 d. švęsime neeilinę, Lietuvos valstybės šimtmečio atkūrimo šventę. Žmogaus gyvenime šimtas metų tai tik keturių kartų - generacijų - artimo amžiaus žmonių gyvenamas laikmetis. Lietuvių tautos - valstybės tai ištisas jos gentainių ilgaamžės raidos gimimo, klestėjimo, nuopuolio ir atgimimo kelias, nuo pirmą kartą paminėto Kvedlinburgo kronikoje. Tai ne tik pirmas kartas Lietuvos paminėjimas, bet ir pirma tiksli Lietuvos istorijos data, lietuvių vardas, pirmos tikslios rašytinės žinios apie Lietuvą. Tas kelias vingiavo nuo 1236 metų kunigaikščio Mindaugo prijungimo atskirų kunigaikštysčių prie Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės - Lietuvos valstybė sukuriamo. 1251 m. Mindaugui ir jo artimiesiems apsikrikštijus, 1253 metais Romos popiežius aktu (bule) įkurta Lietuvos karalystę.

Po Mindaugo ir jo šeimos artimųjų 1263 metų tragiškos mirties, Lietuva vėl grįžo prie savo seno tikėjimo su senu Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vardu.

Gręsiant pavojui Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėms iš agresyvaus Rytų kaimyno - Rusijos, Lietuva 1387 m. apsikrikštija, sostų ryšiais susigiminiavo su Lenkijos karalyste. Po kelių kitų sekusių sutarčių, 1569 m. pasirašė nelygiateisę Liublino sutartį - uniją, pagal kurią Lietuva 182 metams prarado politinį savistovumą, liko abiejų tautų Žečpospolitos valstybėje, su valstybine lenkų kalba. Lietuvos nebeliko Europos valstybių žemėlapyje. Lietuvos laukė nepriklausomos Mozurijos kunigaikštystės likimas, kuri 1529 m. apsijungusi su Lenkijos karalyste, nutautėjo ir tapo Lenkijos žemių dalimi. 1795 m. žlugus Žečpospolitai, jos dalis - Lietuva 123 m. pateko į Rusijos grobikų rankas. Lenkinimas ir tautos rusinimas - tautinės kalbos ir kultūros persekiojimas, trėmimai, stūmimas ją į atsilikusios Rusijos provincijos padėtį, grėsė tautos sunykimu.

Po daugelio polonizacijos ir tautinės priespaudos metų, XIX a. pabaigoje negausi patriotiškai nusiteikusi lietuvių inteligentija, sulaukusi palankių sąlygų, pirmojo pasaulinio karo - vokiečių okupacijos metais, 1918 m. vasario 16 d. ryžosi skelbti Lietuvos nepriklausomybę su sostine Vilniuje. Lietuvos feniksas iš buvusios valstybės pelenų ir griuvėsių atgijo, atsinaujino naujam laisvam, nepriklausomam gyvenimui. Lietuvos sūnūs apgynė ją savo gyvybės kaina.

Toks buvo atsikūrusios Lietuvos valstybės grublėtas valstybingumo gimimo kelias iki 1918 metų modernios laisvos ir Nepriklausomos valstybės tarptautinio valstybių sandraugos pripažinimo. Lietuva per dvidešimt laisvo ir nepriklausomo gyvenimo metų, vadovaujama dorų ir sumanių vadovų, darbščių žmonių pastangomis iki Sovietų Rusijos 1940 m. birželio 14 dienos ultimatumo po paros sekusio ginkluoto įsiveržimo ir okupacijos buvo žinoma kaip sparčiausiai ekonomiškai besivystanti, žmonių gerovę kurianti, taiki Vakarų pasaulio valstybė.

Tuo metu Lietuva ryžtingai siekė atgauti 1920 lenkų karine jėga užgrobtą Vilniaus kraštą, 1919 m. išaiškino slaptą Lietuvos lenkų dvarininkų, remiamų Lenkijos karine organizacija POW, kuri planavo užgrobti Seimo rūmus, ir prašyti karinės paramos iš Lenkijos. Sąmokslininkai buvo nuteisti. 1927 m. gruodį buvo išaiškintas komunistų perversmas. Sąmokslininkai buvo išaiškinti, 4 jo organizatoriai buvo nuteisti mirties bausme. Klaipėdos krašte 1934-35 m. buvo išaiškinti, nuteisti Klaipėdos nacių vadeivos T.Zasas ir E.Noimanas su jų bendrais už siekį atplėšti Klaipėdos kraštą Vokietijai, Lietuvos valdžia buvo principiali, nenuolaidžiavo Lietuvos priešams, kas šie bebūtų vidaus ar išorės.

Greitai ir sėkmingai buvo pravesta Seimo nario Myk. Krupavičiaus 1922 m. žemės, švietimo plėtotės reformos.

Apie besiplečiančius į tarpukario Lietuvos pasiekimus, tai būtų atskira tema, verta susimąstyti... Jeigu tuo metu per 20 metų iš šalies emigravo 100 tūkstančių žmonių, tai per Nepriklausomybės atkūrimo 28 metus, per 1990-2017 metus emigravo 900 tūkstančių piliečių. Vien tik 2017 m. ne iš gero gyvenimo išvyko 57260 žmonių. Okupacijos metu, 1940 m. Sovietų Rusija užvaldė Lietuvos pinigus Lietuvos banke - 60 milijonų litų auksu. 6 mil. litų sidabru. 18 milijonų litų valiuta. Užsienio bankuose sutaupytą turtą - 9593 tonas aukso išsaugojo JAV, Anglijos, Prancūzijos, Švedijos bankai.

Per Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį Lietuvos skola užsienio bankams pasiekė 17 milijardų 390 milijonų eurų, kas sudaro 40,5 proc. BVP. Nuo įstojimo į ES iki 2014 m. Lietuva gavo iš ES struktūrinių fondų 1,3 milijardų 495 milijonų eurų. Nuo 2014 iki 2020 metų dar gaus 5 milijardų, 7 milijonų Eur. Viso 19 milijardų 195 milijonai eurų. Prie tų sumų reikia pridėti Lietuvos biudžetą, atsiunčiamas milijonines  lėšas emigrantų artimiesiems. Vis trūksta pinigų, valdžia skolinasi iš savų piliečių - pensininkų, tarnautojų. Jeigu tarpukaryje turėjome vieną Lietuvą, tai dabar pratirtėjome. Turime kelias Lietuvas - beturčių, turtuolių ir emigrantų Lietuvas.

Atgal