VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

02.13.Lietuvos prezidentų kelias

Lietuvos vadovai 1918-1940 m.

100 dienų monarchija (1918)

Po valstybės atkūrimo 1918 m. vasario 16 d.Naujosios valstybės vadovai (1918–1940)

Pagal 1918 m. lapkričio 2 d. laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją, valstybėje esti kolektyvinė lyderystė, jai vadovauja Valstybės Tarybos Prezidiumas, sudarytas iš prezidento bei dviejų viceprezidentų. Pirmieji trys asmenys išrinkti į šias pareigas buvoAntanas Smetona(prezidentas),Jurgis ŠaulysirJustinas Staugaitis(viceprezidentai). 1918 m. lapkričio 23 d. Jurgis Šaulys paskiriamas Lietuvos atstovu Vokietijai, vietoj jo viceprezidentu paskiriamas Stasys Šilingas. 1918 m. gruodį, dėl bolševikų grėsmės iškilus pavojui bei pasitraukus Valstybės Tarybos prezidentui Antanui Smetonai bei viceprezidentui Justinui Staugaičiui, diktatoriumi pasiskelbia vienintelis Lietuvoje likęs tuometis prezidiumo narysStasys Šilingas, šis paskiria antrąją Lietuvos Valstybės Ministrų Kabinetą, vadovaujamą Mykolo Sleževičiaus, kuris pakeitė į Vokietiją pasitraukusį ministrą pirmininką prof. Augustiną Voldemarą.
Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumas(1918 m. lapkričio 2 d. - 1919 m. balandžio 4 d.)
Antanas Smetona, prezidentas
Jurgis Šaulys, viceprezidentas (iki 1918 m. lapkričio 23 d.)
Justinas Staugaitis, viceprezidentas
Stasys Šilingas, viceprezidentas (nuo 1918 m. lapkričio 23 d.)

Pirmojo pasaulinio karo (didžiojo) pabaigojeLietuvapaskelbė nepriklausomybę. 1918 m. vasario 16 d. atkūrė Valstybę.
Nuo1919 m.balandžio 4d. Lietuvos prezidentai skiriami bei renkami.

Lietuvos vadovai nuo 1990 m.

1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai

<text>1993 m. įvyko pirmieji pokariniaiLietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Juose varžėsi 2 kandidatai – buvęs ambasadoriusJAVStasys Lozoraitisir buvęsLKP CKI-asis sekretoriusAlgirdas Brazauskas. Kiti kandidataiPrezidento rinkimuoseatsisakė savo kandidatūrų dar iki rinkimų.Vytautas Landsbergis1993 m.sausio 4d. per televiziją paskelbė, kad atsisako savo siekio tapti prezidentu Stasio Lozoraičio naudai. S. Lozoraičio rinkimų štabo vadu buvoValdas Adamkus.

Rinkimuose dalyvavo 2 012 420 gyventojų, o tai sudarė 78,6 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų. Aktyviausi 1993 m. buvo:Birštono,Neringos,Palangosmiestai irKupiškio,Rokiškiobei Šakiųrajonai – juose balsavo daugiau nei 85 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Algirdą Brazauską labiausiai palaikėŠalčininkųirVilniausrajonai. Juose balsavo atitinkamai 88,9 ir 83,2 proc. visų šių savivaldybių rinkimų teisę turinčių piliečių. Už Stasį Lozoraitį daugiausiai balsų atidavėKaunomiesto (54,7 proc.) irKauno rajono(51,5 proc.) rinkėjai.

Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų miestų ir rajonų rinkimų komisijų protokolus Algirdas Brazauskas surinko 1 211 070 balsų, t. y. 60,1 proc. nuo visų dalyvavusiųjų, o Stasys Lozoraitis – 767 437 balsų, t. y. 38,1 proc. nuo visų dalyvavusiųjų. Rinkimus laimėjęs Algirdas Brazauskas buvo inauguruotas 1993 m.vasario 25d.

Atgal