VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

04.16. Jie nesulaukė Vasario 16-osios. „Amerikos pirtyje“ autoriaus likimas

 Parengė istorikas Juozas Brazauskas

 

1903 m. kovo 4 d. (17) šaltą pavasarį, Sankt Peterburge, daktaro Šteino  privačioje psichiatrinėje ligoninėje, eidamas 39 metus, aštuntą valandą vakaro mirė kelių statybos inžinierius, pirmojo lietuvių spektaklio- komedijos „Amerika pirtyje“ autorius Antanas Vilkutaitis. Palaidotas kovo 8 d. Vyborgo katalikų kapinėse (dabar Bolše- Ostinskoje), dalyvaujant Aleksandrui Dambrauskui- Adomui Jakštui (Petergurgo Dvasinės akademijos profesoriui) ir kitiems Peterburgo lietuvių inteligentams.

Niekas tuomet neįtarė kad laidoja vieną žymiausių XIX a. pab.-XX a. pradžios lietuvių kultūros veikėją. Rašytojo kapas greitai buvo pamirštas ir šiandien niekas nežino, kurioje senųjų Vyborgo kapinių vietoje jis buvo palaidotas.

Antanas Vilkutaitis

Nekrologas paskelbtas JAV išeivijos laikraštyje  „Vienybė lietuvininkų“(1903 m. Nr.44). Jame rašoma, kad Antanas Vilkutaitis „buvo vienas iš stambiausių lietuviškų raštininkų“. Bet ne tame jo nuopelnai kaipo raštininko. Jis buvo atsižymėjęs kaipo iš geriausių lietuviškų  publicistų, rašinėdamas po įvairiais slapyvardžiais“(- kalba netaisyta- J. B).

Rusijoje, ypač Užkaukazėje,  jis buvo geriau žinomas kaip kelių statybos inžinierius. Ir dabar važiuojant iš Tbilisio į Jerevaną traukiniu dundama lietuvių kelių inžinieriaus A. Vilkutaičio- Keturakio nutiestu geležinkeliu...

Iki šiol daugiau žinome kaip komedijos „Amerika pirtyje“ autorių ir visai nepažįstame jo rašytojo talento. Mat, jo kūryba spausdinta laikraščiuose nusimėtė ir neišliko. Per ištisą pusamžį, prabėgusį nuo rašytojo mirties, nei apie tragišką jo likimą, nei apie jo kūrinius spaudoje nebuvo paskelbtas nė vienas straipsnelis.

Pirmą kartą apie jį kaip novelistą sužinome tik 1958 metais akademinėje „Lietuvių literatūros istorijoje“. 1959 m. žurnale „Pergalė“, minint rašytojo 95 gimimo metines, pasirodė literatūros istoriko Vytauto Vanago pirmasis monografinis straipsnis, skirtas A. Vilkutaičio- Keturakio gyvenimui ir kūrybai.

Po 1972 metų Kauno pavasario represijų komedijos pasirodymas buvo išskirtinis reiškinys. 1974 m. spalio 5 d. Kauno dramos teatre įvyko komedijos „Amerika pirtyje“ premjera ( režisierius Valdas Lencevičius). Spektaklis nuspėjo A. Vilkutaičio komedijos atgimimą. Tai buvo geriausias senosios dramaturgijos veikalas dramaturginiu požiūriu. Į Kauną tarsi didžiausius atlaidus plaukė komedijos žiūrėti pulkai keliautojų iš visos Lietuvos. Spektaklis ne kartą transliuotas per Vilniaus televiziją.

1977 m. 57 - ąjį savo sezoną teatras pradėjo 300 - uoju „Amerikos pirtyje“ spektakliu Dainų slėnyje. Tuometinis teatro direktorius A. Gabrėnas pažymėjo, jog „susipažinti su šiuo dramaturgijos kūriniu pravartu ir mūsų jaunimui“. Unikalus spektaklis Dainų slėnyje pradėjo naujus mokslo metus ir naują lietuvių tautinės savimonės gaivinimą.

1974 m. paminėtos pirmojo lietuvių viešo spektaklio „Amerika pirtyje“ Palangoje (1904) 75-osios metinės. Galutinai Antano Vilkutaičio- Keturakio vardas įtvirtintas lietuvių literatūroje 1976 m. „Vagos“ leidyklos serijoje „Lituanistinė biblioteka““ serijoje išleidus šio gerokai primiršto rašytojo grožinę kūrybą. Palankios recenzijos  dar labiau sutvirtino rašytojo vertinimą lietuvių literatūroje.

Dr. Vytautas Kubilius rašė: „ Antanas Vilkutaitis - talentinga ir tragiška asmenybė. Jo kūrybinis aktyvumas truko vos keletą metų, o paskui šį išskirtinių gabumų literatą ėmė griaužti sunki liga, ir mirė jis išprotėjęs, pamirštas idėjos draugų, apiplėštas net artimųjų jau po mirties“ („Pergalė“, 1977, Nr.8, p. 169). V. Kubilius išreiškė viltį, kad turėtų „ pasirodyti graži monografijėlė“, kuri patenkintų išaugusį skaitytojų susidomėjimą.

1981 m. leidykla „Mokslas“ išleido Vinco Kuzmicko monografiją „Antanas Vikutaitis- Keturakis“. Monografija verta ne tik literatūros tyrinėtojų dėmesio.

Iki tol apie A. Vikutaitį- Keturakį, jo gyvenimą ir kūrybą mes žinojome ne ką daugiau negu apie K. Donelaitį ar kitą primirštą kelių šimtmečių lietuvių kūrėją.

Atgal