ISTORIJA
09.07. Apie Petrą Būtėną
Regina Norkevičienė
Mums lietuvių kalbą dėstė Petras Būtėnas. Žado netekdavom, kai pašaukdavo atsakinėti. Jis bardavo, aš pradėdavau verkti. O kokia gėda verkti!Paverkiu – „Sėsk!“ Abu apsiraminam. Tada iš vietos duoda klausimus – atsakinėju. Mokėdavau.
pixabay nuotr.
R.N. – O ką jis jums, kaip moterims, sakydavo?
– Tokios dar mes moterys... Jis kumščiu duoda į stalą, kad mes pašokam. Sako: „Moterys!Jūs turit būti tvirtos, jūs turit vaikų turėti!“
– Kiek, ponas mokytojau?
– Keturis. Kiekviena po keturis.
– Kodėl tiek daug?
– Nedaug: už save, už vyrą, tėvynei vieną ir vieną nelaimei. Taip pat už tuos, kurie vaikų neturi.
Aš buvau paklusni. Galvoju: jei šeimoje turi būti keturi vaikai, aš turėsiu penkis. Vėliau apsigalvojau: užteks keturių. Ir planą įvykdžiau. Juk P. Būtėnas sakė – reikia tėvynei vaikų.
(Pateikėja Genovaitė Mamavičiūtė–Kuzmienė, g. 1924 m. Panevėžyje. Panevėžio gimnazijoje mokėsi apie 1932 – 1943 m. P. Būtėnas dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą apie 1935–1944 m.) Atsiminimus 1995 m. birželio 4 d. užrašė Regina Kuzmaitė–Norkevičienė (Vilnius)
Atgal
.jpg)
