ISTORIJA
10. 01.Signatarų alėja Žalgirio pergalės parke
Dalia Poškienė
Kauno rajone, Gaižuvėlės kaime, beveik geografiniame Lietuvos centre, ošia žaliuoja ąžuolai, eglės, kalninės pušys. Tai - Žalgirio pergalės parkas.
Vos atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos Atgimimo sąjūdis kėlė iš užmaršties nemarią Lietuvos istoriją. Suskambo Žalgirio vardas... tad grupė entuziastų susibūrė į „Žalgirio parko“ įkūrimo iniciatyvinę grupę. Iki 1997 metų grupė veikė prie Kauno kultūros fondo „Aukuras“, kurio vienas iš aktyvių „aukuriečių“ – Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktorius , leidėjas Valdas Kubilius.
Prie Jurgio Šaulio ąžuolo
Perkerpama juosta į Signatarų alėją
p. A.ir K. Giedraičiai su V.Kubiliumi Signatarų alėjos sodinime
Įžiebiama amžinoji ugnis
Ne taip paprasta buvo gauti žemės sklypą, suburti žmones. Kartu su „aukuriečiais“ pirmaisiais bendro projekto autoriais buvo Alfonsas Bajarskas, Algimantas Sudaris, Organizuotos talkos, plenerai. Babtuose vykusioje drožėjų stovykloje gimė 14 stogastulpių, vaizduojančių Vytautą Didįjį ir Žalgirio mūšyje dalyvavusių jo pulkų vadus, pasodinti medžiai.
O šiais metais naujai suskambo Lietuvos vardas. Pasakyti 100 AČIŪ, į dangų kilo 100 oro baliono, leidosi 100 parašiutų, paminėta šimtai iškilių asmenybių. O štai "Žalgirio pergalės parko" visuomeninio klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis, nenuilstantys valdybos nariai žurnalistas prof. Aleksandras Vitkus, Algimantas Danauskas ir kt. parengė projektą "1918 m. Vasario 16-osios akto signatarų įamžinimas "Žalgirio pergalės parke". Lietuvos kultūros taryba tik dalinai finansavo šį išskirtinį projektą. Gerųjų žmonių – Kauno rajono Mero V. Makūno, V. Kamblevičiaus, V. Žymančiaus, K. ir A. Giedraičių, Babtų seniūnijos (seniūno Jono Praškevičiaus) Babtų kultūros centras (direktorės Eglės Patinskaitės bei kitų dėka įgyvendinta pagrindinė idėja - pasodinta SIGNATARŲ ALĖJA, sutvarkyta aplinka, nutiestas takas, pagamintos vardinės kiekvienam signatarui lentelės lietuvių ir anglų kalba. Signatarų giminaičiai, palikuonys, pasklidę po platųjį pasaulį, atvažiavo į Žalgirio parką sodinti ąžuolų tiems didžiavyriams. Ypatingai garbių svečių sulaukė Signataro Jurgio Šaulio giminaičiai – kartu su jais – Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, PLB Kultūros komiteto pirmininkė, LUMA Garbės narė Jūratė Caspersen.
Iškilmėse sodinant ąžuolus dalyvavo 1990 m. Atkurtos Lietuvos Valstybės Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius, 1918 m. Vasario 16 d. signatarų klubo pirmininkas Remigijus Gulbinas, LR Seimo nariai Vytautas Kamblevičius, Kęstutis Bacvinka (perdavęs Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio sveikinimą), Kauno raj. savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis.
Renginio vedėjas ats. mjr. Gediminas Reutas ne tik pristatė svečius, Signatarų giminaičius, bet ir vadovavo visai ceremonijai: kvietė Garbės sargybą prie karvedžių Vytauto ir Jogailos skulptūrų. Čia Žalgirio pergalės parke tradiciškai atgabenta nuo Nežinomo kareivio kapo ugnis ir įžiebtas šventinis aukuras. Šventąją ugnį atgabeno Lietuvos šaulių sąjungos Kauno Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės jaunieji šauliai iš Babtų vadovaujami Žanetos Jankauskaitės. Aukurą uždegė parko pirmininkas G. Tamulaitis ir L. Milčius. Plevenant vėliavoms ir degant šventajai ugniai nuaidėjo salvės: „Už 1918 m. Vasario -16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarus“, „Už Lietuvos karius, partizanus ir visus žuvusius už Lietuvos Laisvę“ ir „Už Lietuvos valstybės 100-metį“.
Dar ilgai parke šurmuliavo svečiai, dalyviai ir organizatoriai. Kas apžiūrinėjo skulptūras, kas klausėsi Babtų kultūros centro Vandžiogalos laisvalaikio salės folkloro ansamblio „Griežlė“ (vadovas Andrius Morkūnas) dainų, vartė projekto sumanytojų parengtą knygą-albumą „Žalgirio pergalės parkas Kauno rajone“, Knygos sudarytojai – prof. LŽS narys Aleksandras Vitkus, Gintautas Tamulaitis ir Algimantas Danauskas kartu su leidėju – Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centru parengė puikią Žalgirio pergalės parko istoriją, o renginio organizatoriai įpynė dar vieną įstabų žiedą – Signatarų alėją į Lietuvos šimtmečio vainiką. Tokia vieta, kur visi dvidešimt signatarų – vienintelė. Alėja, kurią suprojektavo architektas Stanislovas Kalinka, kurią ženklina prof. Liudo Mažylio rasto Vasario 16-osios akto kopija, signatarų bendra nuotrauka ir medelių sodintojai bei šio projekto rėmėjų vardai, kviečia aplankyti, stabtelėti ties Lietuvos viduriu ir istorija...
Atgal
.jpg)
