VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

10.20. Šveicarų veikla Nepriklausomoje Lietuvoje

 Istorikas Juozas Brazauskas

Pagal spaudai rengiamą knygą

Juozas Eretas (Joseph Ehret)

Nepriklausomoje Lietuvoje kurį laiką gyveno ir kūrė šveicarų garsūs žmonės: Pranas Brenderis, Alfredas Sennas, Gotlybas Studerus. Bet garsiausi buvo profesoriai Juozas Eretas ir Konstantinas Regelis.

1919 m. kovo 25 d. viename Šveicarijos sostinės Berno kazino įvyko paskaita „Lietuva - šalis ir žmonės (prieš rusų bolševizmą)“. Tai buvo dviejų jaunų mokslininkų - 23 metų šveicaro Juozo Ereto ir 26 metų lietuvio Kazio Pakšto pasirodymas. Taip prasidėjo dviejų didžios dvasios vyrų draugystė, trukusi visą gyvenimą.

Juozas Eretas (1896-1984) daugiau nei šešis dešimtmečius dirbo Lietuvos labui ir dažnai buvo pirmas ten, kur reikėjo pradėti naują demokratinį gyvenimą. Juozas Eretas buvo pirmasis iš penkių Šveicarijos profesorių bei docentų, dirbusių naujai įkurtame Lietuvos universitete.

Visi jie buvo Ereto pažįstami. Juozui Eretui studijuojant Fribūro universitete filologijos mokslus, vienas profesorius kalbininkas pasiūlė susipažinti su lietuviais studentais S. Šalkauskiu, K.Pakštu, V. Mykolaičiu-Putinu. Taip užsimezgusi draugystė peraugo į glaudų tautų ryšį. Iš pradžių darbas ginant Lietuvos interesus Lozanoje Lietuvių informaciniame biure.

Savo geriausiam draugui Mikeliui Ašmiui prieš jo mirtį pažadėjo bent vienerius metus nuvykti į Lietuvą ir ten padirbėti jaunos valstybės labui.

Baigęs germanistikos mokslus ir 1918 m. apgynęs disertaciją, parašė penkių šimtų puslapių knygą vokiečių kalba „Lietuva praeityje, dabartyje ir ateityje“. Šia knyga norėjo parodyti Europai, kad tauta, turinti turtingą istoriją, netrukus iškels laisvės vėliavą. Kurį laiką pakviestas dr. J. Purickio, Lietuvos atstovo Berne, dirbo spaudos specialistu prie Lietuvos misijos Berne ir Berlyne. 1919 m. spalio mėn. atvyko į Kauną. Šiame mieste jam buvo lemta gyventi 22 metus.

Vos atvykęs, Juozas Eretas pirmasis įsteigė Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA) ir tapo pirmuoju jos vadovu. Jis buvo pirmasis inteligentas, stojęs į Lietuvos kariuomenės savanorių gretas. Juozas Eretas buvo vienas iš sporto judėjimo iniciatorių, aktyvus katalikiškų organizacijų kūrėjas ir narys, dėjo pagrindus lietuviškai germanistikai. Per porą dešimtmečių, praleistų Lietuvoje, buvo veiklus šveicaras savo energiją nukreipė ten, kur jos labiausiai reikėjo atsikuriančiai Lietuvos valstybei.

Juozas Eretas. Kaunas, 1927 m.

Steigiamasis meno mėgėjų draugijos „Šatrija“ susirinkimas. 1926 m. lapkričio 13 d. Antroje eilėje iš dešinės pirmas – Juozas Eretas

Pasak Stasio Šalkauskio, palikęs savo kraštą, J. Eretas iš geografinės Šveicarijos perėjo į vadinamąją ketvirtąją Šveicariją, kuri atlieka kultūrinę misiją visame pasaulyje. Neturėdami vienos tautybės, šveicarai palyginti nesunkiai pritampa prie kitų tautų kultūrinio gyvenimo, įpratę kovoti už tautos ir žmogaus laisvę, jie šiai kovai ryžtasi lengviau už kitas tautas. Buvo norima sukurti antrąją Šveicariją rytuose. O tam buvo reikalingi profesoriai iš Šveicarijos.

Juozas Eretas į Lietuvą važiavo skatinamas ir krikščioniškojo, ir šveicariškojo humanizmo, kartu atsiveždamas iškiliausias Europos kultūros tradicijas. Šia knyga norėjo parodyti Europai, kad tauta, turinti turtingą istoriją, netrukus iškels laisvės vėliavą. Laisvės viltimi persmelkti ir kiti pokariniai jo veikalai. Profesoriaus jaunystės idealas buvo Lietuva, grįžus į Šveicariją, juo tapo visa Baltija. Profesorius ryžtingai gynė Baltijos šalių valstybingumą ir laisvę.

J. Eretas daugiausia nusipelnė Lietuvos akademiniam gyvenimui, vadovaudamas Kauno universiteto Teologijos- filosofijos Visuotinės literatūros katedrai bei darbuodamasis Lietuvių katalikų mokslo akademijoje.

Lietuvos istorijoje jis suvaidino ir dvasinio vadovo ar net vedlio vaidmenį, kaip jaunimo auklėtojas. Ne vienam jaunam savo kelio ieškančiam žmogui atvėręs europinės kultūros erdves. Jis parodė tuos pagrindus, ant kurių laikosi Europos kultūra. 1921 m. pakviestas kun. Juozo Tumo-Vaižganto, prisidėjo prie Blaivybės draugijos atgaivinimo, įkūrė jos spaudos organą „Sargyba“. Juozas Eretas buvo aktyvus Ateitininkų sąjungos narys, kartu su V. Mykolaičiu- Putinu įkūrė garsų studentų literatų būrelį „Šatrija“.

1925 m. vedė Lietuvos universiteto studentę Oną Jakaitytę, kartu užaugino penkis vaikus. Norėdamas pabrėžti šeimos lietuviškumą, pasirašinėjo „Joseph Ehret- Jakaitis“. 1940 m. uždarius Teologijos- filosofijos fakultetą, visa profesūra neteko darbo. Su šeima jis apsigyveno žmonos tėviškėje Pakorbūdžių kaime, Sintautų valsčiuje, slapstėsi nuo suėmimo pas ūkininkus.

1941 m. pasitraukė į Vokietiją, kurį laiką su šeima buvo laikomas lageriuose ir tik Šveicarijos vyriausybės pastangų dėka buvo išlaisvintas ir apsigyveno Šveicarijoje, gimtajame Bazelyje. Niekados nepamiršo antrosios Tėvynės - Lietuvos, tęsė kovą dėl jos išlaisvinimo.

Bazelio universiteto bibliotekoje saugomi net 36 profesoriaus J. Ehreto veikalai, daugelis parašyti pokario metais, tačiau Lietuvoje jie yra žinomi. 1969 m. vokiečių kalba išėjo jo studija - knyga „Užmirštieji baltai“. Lietuviškas vertimas pasirodė jau po J. Ereto mirties - 2001 m. Tai tauraus Amerikos lietuvio Algio Liepinaičio iniciatyva pasirodęs leidinys po beveik trijų dešimtmečių. Studija išversta į anglų, prancūzų, italų, ispanų ir portugalų kalbas. Tai studija, kuri leidžia apsispręsti savęs identifikavimui: kas esame ir kuo norime būti. Lietuvių tautai artėjo lemtingas apsisprendimas.

Paskutinę paskaitą prof. skaitė būdamas 86 metų, likus trims mėnesiams iki mirties. Profesorių ištiko insultas. Net tris dienas išgulėjo ant šaltų grindų. Prasidėjo dar ir plaučių uždegimas... Mirė Juozas Eretas Bazelyje 1984 m. kovo 13 d. Profesoriaus karstas buvo užklotas lietuviška trispalve. Palaidotas Bazelio kapinėse šeimos kape. Žmona Ona Jakaitytė- Eretienė buvo mirusi prieš 30 metų (1954).

1996 m Šveicarijos lietuvių bendruomenė organizavo prof. Juozo Ereto gimimo 100-ųjų metinių minėjimą. Dalyvavo profesoriaus vaikai ir giminės. 2010 m. ant jo vaikystės ir po sugrįžimo iš Lietuvos namo atidengta lenta. Prof. Juozas Eretas išrinktas „Tūkstantmečio šveicaru“.

 

Atgal