VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

11.19. TILŽĖS AKTO ŠIMTMEČIO KONFERENCIJA SEIME

Vytautas Šilas

Lapkričio 16-ąją, suėjus 100 metų nuo Mažosios Lietuvos tautinės tarybos įkūrimo Tilžės mieste, Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) buvo surengta  konferencija, skirta  šios tarybos pasirašyto istorinio Tilžės Akto šimtmečiui  paminėti.  Konferenciją moderavo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos narys Laurynas Kasčiūnas. Pasveikinęs  susirinkusius renginio dalyvius, jis priminė, kad galimybė jungtis Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuvos Tarybai Vasario 16-osios Aktu paskelbus apie atkuriamą nepriklausomą tautinę valstybę etninėse lietuvių žemėse ir tokią savo valią Tilžės Aktu paskelbus Mažosios Lietuvos atstovams.

Pirmasis kalbėjęs Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) pirmininkas Vytautas Šilas perskaitė pranešimą  Istorinio Tilžės akto esmė.  Mažlietuvių išrinktoji Mažosios Lietuvos tautinė tarybą lapkričio 30-ąją pasirašiusi Tilžės Aktą, išreiškė siekį Mažajai Lietuvai jungtis į bendrą Lietuvos valstybę. Jame tvirtinama:   Mes, lietuviai Prū­sų Lietuvoje gyvenantieji, sudarome šio krašto gyventojų dauguomenę ir, remda­miesi Vilsono Tautų apsisprendimo teise, reikalaujame Mažosios Lietuvos priglaudimo prie Didžiosios Lietuvos. MLTT nariai dalyvavo rengiant 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimą, kuris įjungė Klaipėdos kraštą į Lietuvos valstybės sudėtį ir taip nors iš dalies įgyvendino Tilžės Akto nuostatas.

Mažosios Lietuvos istorikas dr. Algirdas Matulevičius klausytojams pateikė pranešimą Tilžės aktas – Mažosios Lietuvos nepriklausomybės deklaracija. Ištakos ir realizavimas. Jis papasakojo apie mažlietuvių atsiskyrimo nuo vokiečių valstybės priežastis ir ištakas, apie prasidėjusį mažlietuvių ir didlietuvių šviesuolių bendradarbiavimą.  Dr. A.Matulevičius paaiškino kaip mažlietuviai pasinaudojo pasikeitusia geopolitine padėtimi baigiantis I pasauliniam karui. Buvo akcentuota, kad Mažosios Lietuvos tautinė taryba buvo teisėtas ir legitimus senuosius  Mažosios Lietuvos gyventojus atstovaujantis organas. Pabrėžtas jos vaidmuo organizuojant Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetus į Prancūzijos globą patekusiame   Klaipėdos krašte.

Kitais metais Lietuva minės pirmojo mūsų valstybės prezidento Antano Smetonos 145-ąsias gimimo metines. Mintimis apie A.Smetonos ankstyvą susidomėjimą Mažaja Lietuva, jo indėlį į mažlietuvių ir didlietuvių suartėjimą pasidalino mokslotyros istorikas prof. dr. Algimantas Liekis. Jo pranešimas  Mažoji Lietuva pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos akiratyje susilaukė nemažo klausytojų susidomėjimo. Taip pat ir jo mintis, kad tais sunkiais jau nepriklausomos Lietuvos laikais agresyvioji pilsudskinė Lenkija, tik ką okupavusi rytinę Lietuvos dalį, įžūliai reiškė pretenzijas  į visą Klaipėdos kraštą, kad vėliau ji buvo susibičiuliavusi su nacistine Vokietija.

Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo Tilžės akto 100-mečio minėjimo dalyviai LRS ES auditorijoje

Kalba dr. Algimantas LIEKIS

pranešimą skaito dr. Algirdas MATULEVIČIUS

 Pranešimą skaito MLRT pirmininkas Vytautas ŠILAS

Tilžės akto 100-mečio atminimo medaliu apdovanojamas dr. Algirdas MATULEVIČIUS

Tilžės akto 100-mečio atminimo medaliu apdovanojamas architektas Napaleonas KITKAUSKAS.

Tilžės akto 100-mečio atmnimo medaliu apdovanojamas Donelaičio žemės draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius

Kalba Lietuvos Respublikos Seimo narys Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Laurynas KASČIŪNAS. Nuotraukos Jono Česnavičiaus

Kristijono Donelaičio draugijos, daug nusipelnusios viešinant šio pirmojo lietuvių literatūros klasiko asmenybę ir kūrybą, tvarkant Tolminkiemio ir Lazdynėlių aplinką,  pirmininkas Gintaras Skamaročius skaitė pranešimą Mažosios Lietuvos tautinės tarybos akto lūkesčiai ir įpareigojimai. Prelegentas daug dėmesio  skyrė problemoms, kurios kyla Karaliaučiaus krašte dėl jos valdžios nenoro pripažinti šio krašto lietuvišką palikimą. Jis guodėsi , kad Kaliningrado valdžia jo į Tolminkiemį jau nebeįleidžia.

Po oficialiosios konferencijos programos dalies dešimčiai asmenų už jų aktyvią visuomeninę veiklą Mažosios Lietuvos baruose buvo įteikti  meniškiTilžės Akto 100-mečio atminimo medaliai. Medalių sumanytojai– Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubas, Lietuvos šaulių sąjungos Išeivijoje Centro valdyba, VŠĮ Istorijos tyrinėjimo klubas Kopar (Medalio autorius – Aleksandras Stepanenko). Tarp apdovanotųjų – Mažosios Lietuvos istorikas dr. Algirdas Matulevičius, architektas restauratorius dr. Kazys Napoleonas Kitkauskas, istorikas dr. Algimantas Liekis, MLRT pirmininkas Vytautas Šilas, MLRT valdybos narė Birutė Kurgonienė, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narys Vytautas Gocentas, Lietuvių tautininkų partijos atkūrėjas žygeivis Rimantas Matulis ir kiti. 

Atgal