ISTORIJA
01.24. „TEISĖ PRISIMINTI“ VILNIAUS ROTUŠĖJE IR KITOS MINTYS
Alfonsas Kairys
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
,,Teisė prisiminti - jaunimo švietimo apie romų genocidą vadovas“ (toliau - TP) - tai Europos Tarybos jaunimo departamento išleistas vadovėlis ,,Right Remember - handbook for edukacion with young people on the Roma Genocide“. Ši mokymo priemonė, rašoma anotacijoje, skirta mokytojams, instruktoriams, vyriausybinėms bei visuomeninėms jaunimo organizacijoms dirbti su jaunimu ir prisiminti romų genocidą.
Knygos pristatymą Vilniaus rotušėje praėjusių metų lapkritį organizavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bendradarbiaudamas su Europos Tarybos Jaunimo departamentu ir Romų visuomenės centru.
Pasaulyje esama - vieni sako keturi, kiti - devyni milijonai romų: Turkijoje (juos vadina cingeneler) - 2 mln., Ispanijoje (gitanos, tariama chitano) - 600-800 tūkst.), Rumunijoje (tigani - 535 145 -1 mln.), Jungtinėje Kralystėje (gypsy) - 80 - 100 tūkst., Latvijoje (cigani) - 13-15 tūkst, Lietuvoje (čigonai) - 3 tūkst. ir t.t. ir t.t. (Vikipedijos duomenys). Suskaičiuoti gal ir sunkoka, nes šiandien jie čia, o rytoj - ... nebe čia. Mūsiškiai romai mūsų valstybę pasiekė XV a. ir čia apsistojo su savo tradicijomis, papročiais
Knygoje trumpai primenama romų diskriminacijos istorija. Sužinome, kad jau XVI a. pr. Šventosios Romos imperatorius Maksimilijanas I romams įsakė palikti imperijos teritoriją: nepaklususius leido žudyti. Liudvikas XII (Prancūzija) ištrėmė romus iš savo karalystės, Švedijoje, norint sunaikinti romų populiaciją, jie priverstinai sterilizuojami, deportuojami, Anglijoje pagal 1544 m. karalienės Marijos „Egiptiečių aktą“ čigonams grėsė mirties bausmė, 1747 m. ,,išspręsta“ čigonų problema Ispanijoje: jie ištremti visam laikui arba suimti ir įkalinti, Austrijoje - Vengrijoje nueita dar toliau: uždraustos romų santuokos.
Knygos viršelis
Renginio akimirkos
1927 m. Čekijoje priimtame ,,Klajojančių romų įstatyme“ apribojama romų judėjimo laisvė. 1926 m. Burgenlande (Austrija) įsakyta vyresniems nei 14 metų romams padaryti pirštų atspaudus: tokiu būdu apie 8000 romų atsidūrė vadinamojoje „Čigonų kartotekoje“. Toje pačioje Austrijoje čigonų reprodukcija stabdoma jų sterilizacija ir t.t. ir pan.
Apogėjus pasiekiamas vokiečių okupacijos metais. Jo tikslas: išnaikinti romus kaip ir žydus. Jau nuo 1938 metų Vokietijoje juos leidžiama: šaudyti, žudyti, nuodyti dujomis, eksperimentuoti, prisidengus ,,medicininiais tikslais“, antai norima įsitikinti, kiek išlaikys organizmas, panardinus jį į šaltą jūros vandenį... „Blogiausias dalykas buvo alkis, - rašoma TP, 27 p., - (...) pirmiausia mirė vaikai. Dieną ir naktį jie verkdavo: prašydavo duonos. Daugelios jų mirė kelios dienos po gimimo“.
Informacijos, kiek buvo nužudyta romų koncentracijos, prverstinio darbo stovyklose, kt. deportacijų vietose, stokojama, tačiau manoma, kad žuvo apie 0,5 mln., o gal ir per milijoną.
TP pateiktais duomenimis, Lietuvoje, Liuksemburge ir Estijioje galimų mirčių procentas nuo prieškarinės populiacijos siekia 100 proc., Jugoslavijoje - 90 proc. Lenkijoje - 70 proc. (TP, p.33). JAV holokausto muziejaus vyresnioji istorikė Sybil Milton teigia, kad: „...manome, jog Vokietijoje ir okupuotoje Europoje tarp 1939 ir 1945 metų buvo nužudyta nuo pusės iki pusantro milijono romų (TP, p.29).
Renginio dalyviai kalbėjo ir apie romų holokausto įamžinimą Lietuvoje: prisimintas tokio turinio raštas mūsų Vyriausybei:
KREIPIMASIS
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės kanclerio pirmajam pavaduotojui
Gerb. R Motuzui
2014-02-07
Vilnius
Dėl Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo
Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo 2013-2014 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2013 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. ĮV-579 (Žin., 2013, Nr. 83-4190), ir yra rengiama Panerių memorialo, skirto Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti (toliau - Panerių memorialas) kompleksinio sutvarkymo koncepcija, kreipiamės į Jus kaip į darbo grupės vadovą su prašymu atsižvelgti į tai, kad Holokausto aukomis tapo dauguma Lietuvos romų.
Mes, Lietuvos romų organizacijos ir bendruomenės aktyvistai, jau eilę metų prašome įamžinti Lietuvos romų genocido aukų atminimą. Kasmet rugpjūčio 2 d., minint Tarptautinę romų Holokausto aukų atminimo dieną, romų bendruomenė organizuoja gėlių padėjimo ceremoniją Panerių memoriale. Mes jau kreipėmės į įvairias institucijas su pasiūlymais įrengti memorialinį ženklą, lentą žuvusiems romams pagerbti. Manome, kad planuojamas Panerių memorialo komplekso sutvarkymas - puiki galimybė patenkinti mūsų prašymą.
Mes, pasitarę, siūlome vieną iš ten esančių takelių pavadinti ,,Romų alėja“. Alėjos pradžioje norėtumėm matyti nedidelę lentelę ar stendą su užrašu, nurodančiu, kad ši alėja skirta paminėti čia žuvusius romus, o po lentele norėtume matyti mūsų tautos simbolį - vežimo ratą. Romų alėja turėtų tapti ta vieta, kur kiekvienais metais mes tradiciškai galėtumėm pagerbti savo žuvusius ir čia nukankintus tautiečius bei artimuosius. Renginio metu norėtumėm ten pasodinti po atminimo medelį.
Manome, kad būtina įvertinti ir pateikti informaciją Panerių memorialo muziejuje, surengiant ekspoziciją, skirtą Lietuvos romams II Pasaulinio karo metu.
Labai tikimės, kad Jums, gerbiamas vicekancleri, tarpininkaujant mūsų prašymas bus išgirstas ir patenkintas.
Raštą pasirašė: Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ pirmininkas Josif Tyčina, Vilniuas m. čigonų bendrijos pirmininkas Stepas Visockis, VšĮ integracijos direktorė Božena Karvelienė, VšĮ Romų integracijos centras direktorė Konsuela Mačiulevičiūtė, VšĮ „Sare Roma“ Direktorius Išvan Kvik, VšĮ Romų visuomenės centras direktorė Svetlana Novopolskaja
Vyriausybės būstinė pasirašiusiųjų prašymui tais metais liko kurčia.
Praėjo ne vieneri metai, o iš ten (Gedimino pr. 11) tyla, tyla, tyla...
Ir tik 2018 m. Vyriausybės sudaryta darbo grupė parengė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti sutvarkymo ir pritaikymo lankyti 2018-2024 m. veiksmų planą.
Tikėkimės, kad atsiras anksčiau parašyti kreipimaisi, ir romų, kaip ir žydų, genocidas bus įamžintas. Juk vokiečių okupacijos metais LIETUVOJE nužudyta ne vienas ir ne du, bet šimtai romų, LIETUVOS romų.
Atsiras vietos ir knygos „Teisė prisiminti“ pristatyme dalyvių išsakytoms mintims įgyvendinti: skirti vietos romų istorijai atspindėti ugdymo įstaigų programose, susitikimams su mokinių tėvais, kilnojamosios parodos „Lietuvos romų persekiojimas nacių okupacijos metais 1941-1944 m.“ kelionėms į mokyklas ir kitas erdves, autorių kolektyvams, aprašysiantiems romų istoriją, surasti ir suburti.
Po metodinės priemonės pristatymo renginio dalyviai buvo pakviesti į muzikinę pjesę, skirtą romų genocido aukoms atminti „Samudaripen. Mergaitė iš vagono“ (rež. Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas, žinomas dainininkas Ištvan Kvik). Spektaklyje atsispindi klaikios romų holokusto akimirkos tremiant juos į Aušvico koncentracijos stovyklą ir joje per dviejų vaikų prisiminimus.
Salė plojo, nors spektaklio atlikėjai kalbėjo tik romų kalba. Pasirodo, klaikumui atspindėti kalbos suprasti ir nereikia: ji visiems viena. Atliekamas dainas lydėjo puikiai pagamintos dekoracijos, monotoniškas traukinio vagonų ratų, išvežančių į Ten, iš kur niekad nesugrįš, bildesys. O ekrane rodoma visa holokausto istorija: ypač sukrečia skaičiai, kai ekrane pamatai, kad Aušvico konclageryje tik per vieną 1944-ųjų metų rugpjūčio iš 2 į 3 naktį nužudoma (nutroškinama dujomis) beveik 3000 romų.
Spektakliui pasibaigus, dar daugelis liko salėje, kad padėkotų atlikėjams: ansambliui „Sare Roma“, R.Karpiui, A.Gotesmann, J.Leitaitei, Giunter Light kvartetui, Rakija Klezmer Orkester, ir kt. už vaidybą, kad pasakytų, jog tokie spektakliai reikalingi Lietuvai (ir ne tik jai, ir ne tik Vilniuje!): jie suartina Lietuvos piliečius romus su kitų tautybių Lietuvos žmonėmis, meninėmis priemonėmis atskleidžia dar vieną, labai skausmingą, romų istorijos puslapį.
Atgal