VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

03.14. Europa aiškiai teisiškai įvardija Tautos didvyrius ir kolaborantus. O Lietuvos institucijos?

Jonas Užurka, ats. plk. lt, Valstybės gynėjas, rašytojas

Istorinės reikšmės byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas [EŽTT] argumentuotai pripažino, kadsovietų okupantų ir vietinių kolaborantų vykdytą sistemingą Lietuvos partizanų naikinimą galima prilyginti ir  laikyti lietuvių tautos genocidu. 

EŽTT pripažino, kad sovietų represijos paveikė lietuvių Tautos demografiją o partizanai ir jų rėmėjai, ryšininkai atliko esminį vaidmenį saugant Tautą, jos kultūrą, savimonę.

Išvada:  EŽTT, Europa Lietuvos partizanus, ypač jų vadus kaip ir Joną Žemaitį - Vytautą, Adolfą Ramanauską - Vanagą teisiškai pripažįsta kaip garbingus kovotojus už mūsų Valstybės, mūsų Tautos laisvę. O kolaboravusius su okupantais pripažįsta išdavikais.

EŽTT teisiškai įvertino išdavikų-kolaborantų ir sovietinių okupantų nusikaltimus. Mūsų Tautos Laisvės gynėjus pripažino Europa, EŽTT, bet tik ne Lietuvos institucijos.

Mūsų sumanių verslininkų, darbščių žmonių išlaikomos visos valstybinės institucijos. Jos privalo atsakingai rūpintis Valstybės, Tautos gerove, ginti jos žmonių, ypač Laisvės gynėjų, garbę.

Tačiau tokios institucijos kaip seimo kultūros, švietimo bei teisės komitetai; kultūros ir švietimo ministerijos; literatūros institutas, kai kurios savivaldybės uoliai užsispyrusiai lyg šiol menkina, žemina mūsų Tautos garbę, mūsų Valstybės Laisvės kovų didvyrius ir, teikdami išdavikų-kolaborantų vardų premijas, vadindami išdavikų vardais gatves, išlaikydami jų namus-muziejus, leisdami apie juos knygas aukština išdavikus-kolaborantus kaip cvirka, nėris, dovydėnas, kubilinskas, valsiūnienė, jonynas, venclova... Šiandien akivaizdžiai aišku, kad svarbiausias kolaborantų-išdavikų populiarinimo bei gynimo centras [tyliai pritariant meno kūrėjų asociacijos vadovybei], prisidengiant visos rašytojų sąjungos vardu yra Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba.

Europa teigia, kadsovietų okupantų ir vietinių kolaborantų vykdytą sistemingą Lietuvos partizanų naikinimą galima prilyginti ir laikyti lietuvių tautos genocidu, EŽTT tvirtina, kad sovietų represijos paveikė lietuvių Tautos demografiją o partizanai ir jų rėmėjai, ryšininkai atliko esminį vaidmenį saugant Tautą, jos kultūrą, savimonę, tačiau lyg šiolmūsų valstybės kai kurios institucijos, organizacijos, asmenys mūsų Tautos didvyrius niekina, o Tautos išdavikus - aukština. Viešai ir atvirai populiarinant išdavikus-kolaborantus, šitaip klastojant mūsų Tautos kruviną Laisvės kovų istoriją, įtraukiant išdavikų kūrinius į mokymo programas, nuo mokyklos suolo daroma žala jaunajai kartai. Tai - sąmoningas nusikaltimas prieš mūsų Tautą.

Negi šioms [gal dar ir kitoms] institucijoms, organizacijoms lyg šiol nežinomi ne tik aukščiau minėti Europos, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymai kaip kad:

- Lietuvos Laisvės Kovos deklaracija kaip aukščiausias Tautos politinis organas 1949-11-16, reikšdama lietuvių Tautos valią, griežtai pabrėžia, kad "...asmenys okupacijos metais išdavę Tėvynę, bendradarbiavę su priešu, susitepę išdavystėmis ar krauju yra atsakingi prieš teismą". Tokie ir yra išdavikai ir nėris, ir cvirka, ir dovydėnas, ir venclova...

- Lietuvos Respublikos Seimas 1999-01-12 priimtu įstatymu patvirtino, kad "1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija yra valstybės teisės aktas". 

Ką ištisus mūsų Nepriklausomybės dešimtmečius tyrinėjo literatūros institutas, net Kultūros ministru tapęs Kvietkauskas? O ir Širinskienės, Karbauskio komitetai ar svarsto, ar aptaria savo kuriamose komisijose šiurkščių mūsų Valstybės, ES aktų pažeidėjų, mūsų Tautos didvyrių niekintojų veiksmus? Negi nežinodami net ir šių minimų aktų, teikė Nacionalinę premiją ivaškevičiui? Lyg šiol viešai, atvirai garbinami [net ir EŽTT teisiškai pasmerkti] kolaborantai o ne jų aukos, ne mūsų Tautos didžiavyriai partizanai. Garbingi žmonės nedelsiant atsistatydintų iš visų postų ir pareigų. Bet dabar jau būtina kalbėti ne apie jų garbę o apie teisinį jų veiklos įvertinimą.

PagalLR Konstituciją, galiojančius LR teisinius aktus už įvykdytus ypač sunkius nusikaltimus - už sąmoningą mūsų Valstybės išdavimą ir kolaboravimą; už organizavimą ir dalyvavimą sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti ir įvykdymą; už veiklą kitai valstybei prieš LR santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, prieš ekonominę ir gynybinę galią; už pagalbą okupacinėms valdžios struktūroms įtvirtinant okupaciją, už Tėvynės išdavimą vertinti valstybės išdavikais...

Ar šios institucijos, tie žmonės, užimdami valstybinių, kūrybinių institucijų postus vis dar net ir dabar nesugeba atskirti išdaviko nuo Tautos didvyrio?

Pagaliau "nežiniukams" dar aiškiau mūsų teisiniai aktai oficialiai apibrėžia išdavikų-kolaborantų statusą: "Tai - asmuo, kuris dėl savo ideologinių įsitikinimų sulaužo priesaiką, įduoda priešams, įskundžia, savo noru aktyviai bendradarbiauja su okupantais, išduoda savo Tėvynę, jos nepriklausomybę. Savanoriškai bendradarbiaudamas su okupacine valdžia, prievarta verčia savo piliečius paklusti okupantų valiai".  

Negi  visi šie mūsų Valstybės aktai yra nežinomi, kad lyg šiol netgi valstybinių institucijų yra ignoruojami. Juk aukščiau minėtų institucijų, organizacijų vadovai, darbuotojai save vadina kultūros intelektualais. O intelektualas - reiškia išsilavinęs, įžvalgus, kūrybingas, didelio intelekto žmogus. Intelektualas - naujų idėjų generuotojas, pozityviai įžvelgiantis. Teikdami kolaborantų-išdavikų nėries, cvirkos, dovydėno vardų premijas, rašydami apie juos ir leisdami knygas toli gražu nesą tokie intelektualai - sąmoningais savo veiksmais patys susitapatina su išdavikais-kolaborantais.

Negi rašantys apie išdavikus-kolaborantus monografijas, apie jas recenzijas, kalbantys viešumoje nežino, kad nėris dar 1928 metais savo iniciatyva sąmoningai buvo tapusi mūsų Tautos išdavike, komunistinės Maskvos agente, Kominterno ryšininke, aktyviai veikė prieš mūsų Valstybę; kad sąmoningai pasirinktas kolaboranto-išdaviko kelias, išduodant mūsų Valstybę ir Tautą, tęsėsi visą jos gyvenimą; kad ir jai, sąmoningai dalyvaujant, įvykdytas priešvalstybinis sunkus nusikaltimas 1940-08-3 Maskvoje Lietuvą inkorporavus į TSRS sudėtį ir jai balsuojant už Lietuvos aneksiją; kad tremiant Lietuvos žmones, naikinant Tautą ir Valstybę, nėris Kremliuje, pritardama mūsų Tautos sovietiniam genocidui, džiaugsmingai skaitė savo sukurtas pagyras Stalinui.

Pagaliau juk ir teikėjai, ir ėmėjai ne tik nėries vardo, bet ir kolaboranto cvirkos vardo premijas patys sąmoningai, viešai susitapatina su literatu-sukčiumi cvirka girdami jo "talentą". Lyg šiol garsinami sovietmečiu išgarsinti romanai "Meisteris ir sūnūs", "Žemė maitintoja". O tai juk R. Rolano "Kola Brenjonas" ir P. Bak "Geroji žemė", kuriuos nuplagijavo cvirka.

Negi visa tai nežinojo ir lyg šiol nežino rašytojų sąjungos vadovybė, valdyba, kult. ministras buvęs literatūrologas, seimo komitetai?

Kodėl LRT kultūrinėse laidose kalbėdami [ne tik literatūrologas M. Kvietkauskas dabartinis kult. ministras] patyrusiai teisina ne tik nėrį-išdavikę. Nė žodžio apie jos kaltę dėl mūsų tremtos, žiauriai naikintos Tautos, dėl mūsų Valstybės kultūros naikinimo apie ką aiškiai, akivaizdžiai ir, suprantamai net mokinukui, teigia EŽTT, LR įstatymai?

Šienpjovys, imdamas dalgį į rankas, pradėdamas darbą pasižiūri į dangų, pasitaria su savimi.

Intelektualas [šiuo atveju nėries bigrafiniai aprašinėtojai kaip ruseckaitė, recenzentas jankus, populiarintoja daujotytė, kalbėtojas kvietkauskas] imdamiesi toli gražu ne kūrybinio o aprašinėtojo, kalbėtojo darbo negali būti visiškais nežiniukais, privalo bent šiek tiek nutuokti kokioje jau valstybėje jie gyvena, atsakingai žinoti ką rašo, sako. Teikiant premijas, aprašinėjant, recenzuojant  kolaborantų veiklas, jie arba nežino ką rašo arba dar blogiau - sąmoningai klaidingai skelbdami okupantų įdiegtą ideologiją apie kolaborantus-išdavikus, klaidindami žmones, atvirai ir šie autoriai, ir premijų teikėjai bei ir jų gavėjai ir toliau sąmoningai kolaboruoja.

Sorbonos universiteto prof. F. Thom tokią padėtį nedvejodama  vertina: “Jūs sugriovėte komunistinę sistemą Lietuvoje, tačiau komunistinis mentalitetas daugelyje dar gyvas.  Atgaivinti šiuos žmones, prikelti jų dvasią nebėra vilties...”

Ar turi moralinę, intelektualinę teisę tokie kaip Dauojotytė, viešai šmeižusi Sąjūdžio kūrėją, žuvusius Sausio 13-ją didvyrius, dėstyti studentams? Ar ne todėl pagrįstai teigia lietuvis studentas studijuojantis Sorbonos universitete: “Lietuvoje ne tik studijuoti, bet ir dvasiškai kvėpuoti sunku – nuo marksizmo-leninizmo ir politrukų dvasios galima užtrokšti”.

Ar turi moralinę teisę rašytojų sąjungos valdyba, prieštaraudama ES ir LR įstatymams, moralinėms Tautos nuostatoms, Laisvės gynėjų garbei, prisidengiant demokratija bei kūrybine laisve, visų narių vardu ginti mūsų Tautos didvyrių-partizanų juodintojus ivaškevičius, vanagaites, teikti kolaborantų-išdavikų vardų premijas,  populiarinti Tautos išdavikus?

Laikas savanoriškai liauti kolaboruoti, vykdyti LR, Europos teisės aktus, liautis tęsti priešvalstybinę ardomąją veiklą.

Neišvengiamos atsakomybės prieš Tautą ir Valstybės įstatymus laikrodis seniai jau tiksi.

Atgal