VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

03.18. Zarasų apskrities viršininkas Lionginas Gumbinas

Vytautas Indrašius

 

Po 1940 -1941 metų sovietinės okupacijos, į rytus nuslinkus karo audrai, Laikinoji Lietuvos vyriausybė 1941 m. liepos 5 d. patvirtino Zarasų apskrities tarnautojų sudėtį. Zarasų apskrities viršininku buvo paskirtas advokatu Kaune dirbęs Lionginas Gumbinas. Šios pareigas jis vykdė metus ir beveik 8 mėnesius, kol jo vieton vokiečių nacistinė valdžia 1943 m. vasario 26 d. paskyrė kunigą dr. Joną Steponavičių. Jeigu apie J. Steponavičiaus gyvenimą ir veiklą turime pakankamai žinių, tai apie Lionginą Gumbiną – vienas kitas įsakymas ir keletas eilučių užsienio spaudoje. Netgi bendraamžių prisiminimuose beveik neminimas, tarsi šis tarnautojas būtų dirbęs mūsų valstybei kenksmingą darbą. Iš tiesų taip nėra, ir man norėjosi kiek plačiau praskleisti šio valdininko nežinomybės uždangą.

 Lionginas Gumbinas. 1929 m.

Gimė Lionginas Gumbinas 1919 m. lapkričio 4 d. Karūžiškių kaime, Velžio apylinkėje, Panevėžio apskrityje. Težinoma tik tiek, kad jo vyresnis brolis Petras Gumbinas (1902 - ?), Lietuvos kariuomenės kapitonas, artėjant raudonajai kariuomenei  pasitraukė į Vakarus.

Mokėsi Lionginas Velžio pradinėje mokykloje, po kurios 1920 m. birželio 20 d. įstojo į Panevėžio valstybinės gimnazijos pirmą klasę, kurios pilną kursą baigė 1927 metų vasarą. 1929 m. pradėjo studijas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teisių fakultete. To meto stojamuose dokumentuose pavyko rasti vienintelę jo nuotrauką.

Jo parašytą diplominį darbą „Įstatymų konstitucingumas bendrai ir Lietuvoje“ labai gerai įvertino prof. M. Riomeris. 1937 m. spalio 21 d. baigus studijas Lionginui Gumbinui buvo suteiktas diplomuoto teisininko vardas.

Mažai gaudamas paramos iš namų, studijuodamas universitete, Lionginas Gumbinas dirbo Žemės ūkio ministerijos juriskonsulto skyriuje. O studijos užsitęsė ilgiau nei numatyta, dėl to, kad nuteisus Augustiną Voldemarą, jo idėjas palaikantis aštuoni universiteto studentai, jų tarpe ir Gumbinas, buvo metams ištremti iš Kauno į savo tėviškes.

Neradau žinių kur ir kuo Lionginas Gumbinas dirbo apgynęs teisininko diplomą. Tačiau viena aišku, kad liko Kaune, dalyvavo 1941 m. birželio sukilime prieš sovietinius okupantus ir sudarius Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kaip patikimas tarnautojas, 1941 m. liepos 5 d. skiriamas į Zarasus, apskrities viršininku.                  

Gyventojai, išsivadavę iš sovietinės vergovės tikėjosi, kad vokiečiai jiems atneš laisvesnes savivaldos sąlygas. Deja, neužilgo naujieji okupantai Lietuvos Laikinąją vyriausybę paleido ir suformavo vokišką civilinę valdžią. Zarasų apskritis buvo priskirta Panevėžio apygardai, iš ten į Zarasus atvyko apskrities komisaras Walter Adler. Gyventojus ir ūkininkus apkrovė didžiulėmis prievolėmis, prasidėjo maisto, grūdų, pašarų, arklių rekvizicija frontui, galiausiai ir vyrų mobilizacija. Lietuviškoji Zarasų apskrities valdžia;  viršininkas Lionginas Gumbinas, policijos vadas Jonas Juodvalkis, gimnazijos direktorius Pranas Pauliukonis ir kiti tarnautojai, kiek pajėgdama dengė ūkininkus, gelbėjo jaunimą nuo mobilizacijos.

Atsiminimų knygoje „Mano dienos“ (Čikaga, 1973) Jonas Juodvalkis rašo: „Ne visi gyventojai ūkininkai pajėgė atiduoti skirtas rekvizicijas. Tuomet W. Adler Degučiuose pastatė barakus ir spygliuotomis vielomis aptvėrė. Juose buvo numatyta uždaryti rekvizicijų neatidavusius ūkininkus. Didelis patriotas, skaisčios sielos teisininkas, apskrities viršininkas Lionginas Gumbinas parašė raštą W. Adler, gindamas ūkininkus ir nurodė, kad uždarinėti ūkininkus už spygliuotų vielų reikalingas įstatymas, ar bent nors okupacinės valdžios atitinkamas potvarkis, nes uždarytas ūkininkas niekuomet nebegalės skirtų rekvizicijų atiduoti. Nurodė, kad šios priemonės neteisėtos ir visiškai netikslios. Tuo pačiu raštu jis atsisakė pavesti policijai tokį paliepimą vykdyti. Susidarė tarp jo ir W. Adler tarnybinis konfliktas, atsidūręs pas Gebietskomisarą. Niekas ūkininkų nebuvo uždarytas, apskrities viršininkas L. Gumbinas 1943 m. vasario 26 d. iš pareigų laimingai išėjo ir Gebietskomisaras jo nuomonę palaikė.

Mano santykiai su W. Adler sugriuvo. Aš „susirgau“ ir apskrities gydytojui dr. Fulg. Grikevičiui išdavus man liudijimą, kad esu 70 proc. darbingumo nustojęs, 1943 m. kovo 31 d. iš tarnybos buvau atleistas“.

Iš J. Juodvalkio tų pačių atsiminimų aiškėja, kad apskrities viršininko pareigas perdavęs Jonui Steponavičiui, Lionginas Gumbinas dirbo advokatu, tik nežinome kur; Zarasuose ar Panevėžyje. Tikėtina, kad iš Zarasų išvyko, nes mokytojos Aleksandros Gumbinienės pavardės Zarasų gimnazijos pedagogų sąraše jau nebėra. Artėjant sovietinei kariuomenei su žmona Aleksandra (1909 – 1988) ir dukrele Marija pasitraukė į Vokietiją, iš ten 1949 m. balandžio 5 d. laivu „Marine Flaster“ atvyko į Bostoną.  Neužilgo šeimoje gimė dukra Ramutė ir šeima apsigyveno Čikagoje. Nepavyko nustatyti, kuo dirbo, nes jokių žinučių lietuvių dienraštyje „Draugas“ nebuvo spausdinta.

Mirė Lionginas Gumbinas 1957 m. rugsėjo 6 d., nesulaukęs nė 48 metų ir palaidotas Čikagos šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Liongino Gumbino dukra Marija gimė 1942 m. vasario 25 d. Zarasuose. Muziejaus darbuotojas Kęstas Vasilevskis padėjo nustatyti, kad jos motina yra Aleksandra Steponkevičiūtė – Gumbinienė, o krikštatėviai Liudas Gaudušas ir Adelė Grinevičienė. Liudas Gaudušas (1906 – 1980), žemaitis nuo Raseinių, veterinarijos studijas baigęs 1934 m. Vienoje, buvo Zarasų apskrities veterinarijos gydytojas. Nuo sovietinio genocido pasitraukęs į Vakarus, mirė Čikagoje.

Čikagoje baigusi vidurinę mokyklą ir 1963 m. ten pat universitetą, Marija Gumbinaitė – Schwartz, 1966 m. gavo daktaro laipsnį, tapo aukštos kvalifikacijos gydytoja, pediatre, neurologe. Dirbo Pietų Kalifornijos universiteto pediatrijos katedroje, 1972 – 1975 m. – Northwesterno universiteto, 1975 – 1980 m. – Merylando universiteto profesorė - asistentė.

Tai tiek pavyko surasti žinių apie Lionginą Gumbiną, pavojingiausiu Vokietijos – Sovietų Rusijos karo metu vadovavusiu Zarasų apskričiai.

Atgal