VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

07.20. Kilniai ir prasmingai paminėtos monsinjoro Alfonso Svarinsko penktosios mirties metinės

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prisimenant monsinjoro gyvenimą ir veiklą

2019 m. liepos 13 d. prie monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17)  kapo iš įvairių Lietuvos vietų pagerbti šios unikalios asmenybės suplaukė šimtai žmonių. Daugelyje straipsnių skirtų monsinjorui Alfonsui Svarinskui pabrėžiama, kad jis Lietuvos katalikų dvasininkas, disidentas, politinis veikėjas, karo kapelionas, atsargos pulkininkas. Rašoma apie jo, bebaimio kovotojo už tikėjimą ir laisvę nesunaikintą  kovos  ryžtą, neužgesintą viltį, jo kančias lageriuose ir didžiulį norą atleisti buvusiems kankintojams, tačiau jie turi pripažinti kaltę ir prašyti atleidimo...

Keli faktai iš monsinjoro A. Svarinsko biografijos

Būsimasis monsinjoras gimė 1925 m. sausio 21 d. Kadrėnų kaime (Deltuvos valsčius, Ukmergės apskritis). Pradžios mokslus baigęs Vidiškių pradžios mokykloje (1932–1936), studijavo Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje (1936–1942). Gimnazijoje įsijungęs į pogrindinę veiklą, ją tęsė ir Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje Kaune (1942–1946).  Sovietinio saugumo pareigūnams persekiojant, seminarijos nebaigęs klierikas Alfonsas tapo partizanu – Vyčio apygardos Šarūno partizanų grupės ryšininku (slapyvardis „Laisvūnas“).

1946 m. pabaigoje areštuotas. Po trijų mėnesių kankinamų tardymų už antisovietinę veiklą nuteistas 10 metų darbo pataisos darbų lagerių ir 5 metus be teisių. 1947–1956 m. kalėjo Abezės (Komija) lageryje. 1954 m. spalio 3 d. lageryje kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas slapta jį įšventino į kunigus.

Grįžęs į Lietuvą dirbo altarista Kauno r. Kulautuvos parapijoje (1956–1957), vikaravo Raseinių r. Betygalos parapijoje (tris mėnesius 1958 m.). 1958 m. vėl areštuotas. Kratos metu rado senų Nepriklausomybės laikais išspausdintų knygų.  Nuteistas 6 metams už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą.  Kalėjo Mordovijos lageriuose (1958–1964). 1961 m. LTSR Aukščiausiojo teismo už akių nuteistas, pripažintas ypač pavojingu recidyvistu ir perkeltas į Ypatingo režimo kalėjimą.

Išleistas į laisvę  ir 1964 m. grįžęs į Lietuvą tik po 20 metų gavo sovietinės valdžios leidimą dirbti kunigu, nors buvo visą laiką sekamas.

Kun. A. Svarinskas vikaravo Miroslavo Švč. Trejybės parapijoje, Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijoje; klebonavo Igliaukos Šv. Kazimiero parapijoje, aptarnaudamas Patilčių Šv. Petro Išvadavimo parapiją (1971–1976), Viduklės Šv. Kryžiaus parapijoje (1976–1983).

1983 m.  sausio 26 d. Viduklėje trečią kartą areštuotas, nuteistas 7 metams griežto režimo lagerio  ir 3 metams tremties. Kalėjo Čiusovo rajono (Permės sritis) griežtojo režimo lageriuose (1983–1988).

1988 m. liepos 11 d. paleistas:  Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo išlaisvinti kun. A. Svarinską.

Prie monsinjoro Alfonso Svarinsko kapo. Iš kairės: s. Monika Gavėnaitė, Panevėžio vysk. emeritas  Jonas Kauneckas ir  Tauragnų  Šv. Jurgio parapijos rez. g. kan. jubil. Bronius Šlapelius

Prie monsinjoro Alfonso Svarinsko kapo smuiku griežia Andrius Pleškūnas

Vieni iš renginio mecenatų:  Ukmergės meras Rolandas Janickas  (kairėje) su vyskupu Jonu Kaunecku (dešinėje). Dr. Aldonos Vasiliauskienės nuotraukos

Grįžęs į Viduklę  maždaug po pusantro mėnesio buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą.

Gyvendamas  Frankfurte prie Maino 1988–1990 m. lankė lietuvių kolonijas įvairiose pasaulio šalyse, kaip disidentas bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II (net 12 kartų), JAV prezidentu R. Reiganu.

1990 m. birželio 19 d. grįžęs į Lietuvą buvo kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleris (1990–1991), Lietuvos Aukščiausios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputatas (1991–1992), Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas (1991–1996), atsargos pulkininkas.

Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius bei Kauno Prisikėlimo bažnyčios kunigas (1997–1998), Kovarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas (1998–2000). Nuo 2000 – Ukmergės Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rezidentas.

Dirbdamas parapijose kun. A. Svarinskas kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę, savo pilietines teises, rengė tikinčiųjų eisenas, religines iškilmes, ugdė jaunimą.

1978 m. lapkričio 13 d. kartu su kitais kunigais disidentais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, skelbė jo dokumentus.

Sovietai, siekdami pasityčioti iš drąsaus, nieko nebijančio kunigo manė pažeminti 1987 m. sukurdami dokumentinį filmą „Kas jūs, kunige Svarinskai?“ (režisierius Ferdinandas Kauzonas, scenarijaus autorius Justinas Lazauskas, operatorius Juozas Matonis).

Mirė monsinjoras 2014 m. liepos 17 d. Vilniuje ir jo pageidavimu buvo palaidotas Dukstynos kapinėse (Ukmergės r.) prie partizanų kapų.

Teigiama, kad Dukstynos kapinių parke, kurį  įkūrė mons. A. Svarinskas, nėra kitų tokių partizanų kapinių visoje Lietuvoje, kur būtų tiek daug partizanų kapų.

Monsinjorui pagerbti  2017 m. LRT Televizija sukūrė dokumentinį filmą „Alfonsas Svarinskas“ (filmo autoriai doc. dr. Andrius Gudauskas – scenaristas, Juozas Sabolius – režisierius, Miroslavas Stankevičius – montažo režisierius).

Primintini monsinjoro apdovanojimai: Leko miesto (Italija) Garbės pilietis (1989), Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinas (1998), Lietuvos Nepriklausomybės medalis (2000), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2001), Raseinių Garbės pilietis (2009).

2019 m. liepos 13 d.  renginyje minint  monsinjoro A. Svarinsko penktąsias mirties metines išskyrėme kelias dalis: susikaupimas prie monsinjoro A. Svarinsko kapo Dukstynos kapinių parke; trijų koplytstulpių šventinimas Partizanų parke; šv. Mišios; sveikinimai, prisiminimai, pasisakymai ir meninių kolektyvų pasirodymai. Kituose straipsniuose plačiau apžvelgsime paminėtas renginio dalis.

 

 

Atgal