VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

07.27. Popietė „Ešelonai į Rytus“

Julius Norkevičius

 

Taip pavadintą knygą, skirtą mūsų šalies mokytojams tremtiniams atminti, 1991 m. išleido Pedagogų draugija. Šiuo leidiniu paminėta skaudžiausios Lietuvos tragedijos – bolševikinio genocido – pirmojo masinio niekuo nekaltų žmonių trėmimo į Sibirą penkiasdešimties metų sukaktis. Per pirmuosius vežimus labiausiai nukentėjo pedagogai. Vien per liūdną 1941 metų birželio keturioliktąją į Sibirą gyvuliniuose vagonuose iškeliavo 1395 mokytojai, t. y. maždaug kas aštuntas–devintas Lietuvos pedagogas.

Šį nepaprastai skaudų okupantų kirtį patyrė geriausi, aktyviai dalyvavę šalies gyvenime mokytojai 1940 m. vasarą sukviesti į visos Lietuvos mokytojų kongresą Kaune. Naujai susibūrusi okupantų valdžia ir jai pritariantieji pranešimais, kalbomis ir pasisakymais reikalavo iš pedagogų auklėti jaunimą stalinizmo dvasia, – prisimena vienas paminėtos knygos autorius Feliksas Šleinius.

1941 metų birželio keturioliktąją į Sibirą gyvuliniuose vagonuose iškeliavo 1395 mokytojai 

Kongresas vyko tris dienas. Jo pradžia pedagogus savotiškai džiugino: grąžintas Lietuvai Vilnius. Tačiau kuo toliau, tuo labiau dalyvių gera nuotaika blėso. Klausydami įkyrias grasinamas naujas valdžios atstovų kalbas, ne vienas protu ir širdimi suvokė, jog tai okupacijos pradžia, įvyniota į gražių žodžių srautą. Patriotinę nuostatą kongreso dalyviai išsakė paskutinę dieną. Salėje pasigirdus pirmiesiems Internacionalo akordams, dešimt tūkstančių mokytojų kaip vienas atsistojo ir iškilmingai sugiedojo nepriklausomos Lietuvos himną, V. Kudirkos tautinę giesmę. Tai buvo atviras pareiškimas, kad švietimiečiai lieka ištikimi suverenios Lietuvos idėjoms. Tuo jie pasirašė nuosprendį sau, savo šeimai, vaikams.

Dar tą pačią dieną net vakare traukiniuose, autobusuose areštuoti ir išvežti Sibiro vergijon pirmieji Lietuvos mokytojai, kongreso dalyviai. Vėliau tokio likimo sulaukė ir kiti nusipelnę savo krašto jaunimo švietimui. Krasnojarsko taigoje, Altajaus krašte po ilgos, varginančios kelionės gyvuliniuose vagonuose atsidūrė Plungė, Baranauskas, Markevičius, Totoraitis, Marijampolės gimnazijos Daniliauskas ir tūkstantis kitų pedagogų, jų šeimos. Prie ledinuotų Komijos krantų atsidūrė ir Laukuvos mokytojos Aleksandros Juškevičienės keturių asmenų šeima. Ši pedagogė išskirta neatsitiktinai.

Dainuojančios revoliucijos dienomis šiaulietis docentas Juozas Kašys „Tėvynės šviesos“ puslapiuose ragino geru žodžiu (ir ne tik juo) pastatyti Lietuvos mokytojams tremtiniams ir kitiems Lietuvos šviesuoliams, pradedant Abraomu Kulviečiu, Gabriele Petkevičaite–Bite, Antanu Vokietaičiu, Jonu Laužiku ir daugeliui pasiaukojamai dirbusių jaunosios kartos mokymo, auklėjimo baruose. Pritariamą žodį ir kvietimą parašyti apie Tremtinio dalią patyrusius parašė ir redaktoriaus pavaduotojas Vytautas Gladutis.

Sosnovkos septynmetės mokyklos mokiniai-tremtiniai, 7 klasė

Šiauliškis docentas Juozas Kašys pedagoginėje spaudoje paskelbė rašinį, kuriame bendrais bruožais apžvelgė Lietuvos švietimo istoriją, liaudies švietėjų, pradedant Abraomo Kulviečio, pirmųjų elementorių J. Damijonaičio, K. Sakalausko–Vanagėlio, K. Sabeikio, J. Ilgūno, J. Murskos ir kitų, gerokai pamiršto mokytojų tėvu tituluojamo Tomo Ferdinando Žilinsko, A. Vokietaičio, G. Petkevičaitės-Bitės, P. Višinskio, M. Vasiliausko, A. Jakučionio, V. Ruzgo, J. Geniušo, J. Laužiko, M. Auštrečienės ir šimtų kitų pasiaukojančiai ir ištikimai dirbusių jaunajai kartai, nepamirštant ir šių dienų tremtinių, ragino pastatyti paminklą Lietuvos mokytojui. Šiam raginimui pritarė „Tėvynės šviesos“ redaktoriaus pavaduotojas Vytautas Gladutis ir nuoširdžiai kvietė tremties vargais prisiminimais pasidalyti spaudoje. Kvietimas buvo išgirstas. Pirmieji patirtas kančias redakcijai patikėjo D. Klumbytė, A. Daukantienė, O. Sušinskienė, F. Brazdžiūnienė, J. Tilindis, J. R. Puodžius, A. Kačeriauskienė.

Redakcijos gauti rašiniai sugulė į knygą „Ešelonai į Rytus“. Ir ne vien prisiminimai. Daugiau kaip pusė leidinio užėmė mokytojų, kitų švietimo darbuotojų 1941 m. ištremtų į Sibirą bei kitaip nukentėjusiųjų nuo tarybų valdžios pirmaisiais okupacijos metais sąrašas. Jų kelionė į leidinį sieja kita, nemažiau svarbi ir reikšminga istorija.

Devyniasdešimtųjų vasarą redakcija sulaukė telefono skambučio, kviečiančio nurodytu adresu pasiimti iš Kanados atkeliavusios dovanos. Sutartu laiku pasibeldžiau į Užupio vieno buto duris. Čia susipažįstu su lietuve mokytoja Juze Rinkūniene, kurios vyras Antanas ne vienerius metus vadovavo Telšių mokytojų seminarijai, artėjant frontui pasitraukė į Vakarus. Ir jos sūnėnu Zigmu Juškevičiumi.

Pedagoginei spaudai skirta dovana – Antano Rinkūno Kanados lietuvių mokyklai parašyti vadovėliai „Kregždutė“ (trys dalys) ir storokas Lietuvių literatūros metraštis.

Besišnekučiuojant paaiškėja, kad visi trys pokalbio dalyviai yra susiję su Telšių mokytojų seminarija. Buto šeimininkas, kai liko našlaitis, augo Syktyvkaro vaikų namuose. Čia begyvendamas Anapilin išlydėjo ir sesutę. Tiksliai nežinau, bet, atrodo, kad jis į Lietuvą sugrįžo su akcijos Sibiro vaikai, kai J. Paleckio siųsti Gerulaitis ir Bulota surinko tremtyje našlaičiais likusius vaikus. Išaiškėjo ir viešnios noras: įamžinti Komijos tremtyje mirusią jos seserį. Zigmo nuomone, šį tikslą geriausiai išpildytų, išspausdinus mokytojų, kitų švietimo darbuotojų pirmosios tremties sąrašai. Tai padaryti būtų nesunku: jo darbovietės aktyviausi sąjūdininkai kaupia žinias apie ištremtuosius 1941 metais ir kitaip nukentėjusius nuo bolševikų. Jis pasižadėjo iš šio bendro sąrašo, rengiamo spaudai, atrinkti švietimiečius.

Pedagogų tremtinių sąrašus pasisiūlė išspausdinti Lietuvos pedagogų draugija. Kad „Ešelonai į Rytus“ taptų solidesnis, sutarta panaudoti „Tėvynės šviesoje“ sukauptus mokytojų prisiminimus. Zigmas Juškevičius pasiūlė leidybai panaudoti kanadietės Juzės Rinkūnienės jam dovanotus dolerius. Parengtą mokytojų tremtinių sąrašų knygelę 1991 m. išspausdino Vilniaus 1-osios politechnikos mokyklos spaustuvė blokados metais. Todėl negeriausias jos popierius, „aprengta“ labai kukliai. Bet jos vertę lemia ne išorė, bet turinys.

Šis kuklus, gal net šiek tiek primirštas leidinys atsitiktinai pateko į Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugijos nario prof. Antano Kiverio rankas. Susipažinus su pilkais viršeliais knygutės turiniu jam kilo mintis surengti teminę popietę „Ešelonai į Rytus“. Profesoriui talkino kolegė prof. Rita Aleknaitė–Bieliauskienė, Medardo Čoboto trečiojo universiteto muzikavimo grupė „Romantika“ (vadovė Izabelė Bražiūnienė), Meninės saviraiškos fakulteto skaitovai (vadovė mokytoja metodininkė Nijolė Gradžiauskienė).

Popietėje renginio organizatorius Antanas Kiveris, „Romantikų“ choristai skaitovai docentės Asta Kleizaitė–Beniukienė, Zita Grušaitė–Žebrauskienė, Rimantas Stulgys skaitė knygutėje išspausdintas tremtinių, kitaip nukentėjusių švietimiečių pavardes. Skaitymą paįvairino „Romantikų“ padainuotos tremtinių dainos: „Ešelonų broliai“, „Pavasarį paukščiai į Tėviškę grįžta“, „Gražus buvo birželis“, „Kad ne auksinė vasara“, „Sibiro daina“, „Upė plauks“, „Stovi kryžiai“. Prof. Antanas Kiveris padainavo „Už aukštųjų kalnelių“.

Renginys baigėsi „Romantikų“ ir visų popietės dalyviams sutartinai padainavus „Leiskit į Tėvynę“.

Atgal