VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

08.03. Kilniai ir prasmingai paminėtos monsinjoro Alfonso Svarinsko penktosios mirties metinės: 3. Koplytstulpių šventinimas Partizanų parke

Dr. Aldona Vasiliauskienė

 

1993 m. mons. Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) iniciatyva pradėtas kurti Mūšios miško parkas – A. Svarinsko parkas – Didžiosios kovos apygardos partizanų parkas –kas met vis gausėja kryžiais, koplytstulpiais, žmonių susitelkimais.

Partizanų parkas

Mūšios miško parkas – monsinjoro Alfonso Svarinsko parkas – Didžiosios kovos apygardos partizanų parkas – įkurtas trijų upių (Šventoji, Mūša, Siesartė) santakoje – nuo Ukmergės 6 km. Anykščių kryptimi, apima 70 ha teritoriją. Parkas priklauso Kandrėnų kaimui, yra Vidiškių seniūnijoje, Ukmergės rajone.

Pirmiausia parke buvo pastatyta 14 kryžių – Kryžiaus keliai – žuvusiems partizanams atminti. Čia kiekvienam Didžiosios kovos apygardos batalionui, apygardos vadams pastatytas atskiras kryžius. Yra kryžius popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi Lietuvoje dešimtmečiui paminėti, Prisikėlimo kryžius, paminklas „Blogio imperijos nugalėtojo“ JAV prezidento Ronaldo Reigano garbei.

“Lietuvos laisvės kovotojo, triskart politinio kalinio, Partizanų ir Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono, pulkininko, parko įkūrėjo monsinjoro Alfonso Svarinsko  1925 – 1954 – 2014  atminimui”, tai įrašas marmurinėje plokštėje prie vieno iš kryžių.  

Minint monsinjoro A. Svarinsko penktąsias mirties metines pastatyti ir pašventinti trys nauji koplytstulpiai: buvę senieji kapai, įamžina istorinę vietą.

Koplytstulpių šventinimas partizanų parke

Koplytstulpių šventinimas partizanų parke, tai antroji  monsinjoro penktųjų mirties metinių minėjimo dalis.

Šventinimo apeigas atliko arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ. Du koplytstulpiai – skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus darbai: Popiežiaus Pranciškaus garbei bei atminimui, jo lankymąsi  Lietuvoje priminti ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos aštuoniems signatarams, partizanų vadams pagerbti.

Prie kryžiaus “Lietuvos laisvės kovotojo, triskart politinio kalinio, Partizanų ir Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono, pulkininko, parko įkūrėjo monsinjoro Alfonso Svarinsko  1925–1954–2014  atminimui” arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ ir s. Regina Teresiūtė SJE

Koplytstulpis – paminklas, skirtas popiežiaus Pranciškaus lankymosi Lietuvoje atminimui

Buvusiame senųjų kapinių kalnelyje pašventinami dar du nauji koplytstulpiai

 

Koplytstulpis  1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos signataramspirmininkas  prof.  Arūnas Gumuliauskas

Kalba LR Seimo narys Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas  prof.  Arūnas Gumuliauskas. Dr. Aldonos Vasiliauskienės nuotraukos

Pirmajame koplytstulpyje, skirtame Popiežiaus Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje 2018 m. rugsėjo 22–23 dienomis atminimui, įamžinti Šventojo Tėvo žodžiai: „Viešpatie, tegul Lietuva būna Vilties Švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą, kovai prieš bet kokią neteisybę. Popiežius Pranciškus“.

Šiame koplytstulpyje nurodyti skulptūros sumanytojai, mecenatai: ark. S. Tamkevičius, vyskupai:  J. Kauneckas, E. Bartulis, K. Kėvalas; Ukmergės meras R. Janickas, prof.  D. Stakišaitis, sesė M. Gavėnaitė. Ąžuolą parūpino J. Stakauskas. Projekto vadovai: architektė D. Bakšienė, visuom. org. „SOS – Vepriai“. Direktorius R. P. Šaulys. Skulptorius R. Zinkevičius 2019 liepos 13.

Koplytstulpis amžiams primins 2018 metų rugsėjį įvykusį Popiežiaus Pranciškaus apsilankymą Lietuvos žemėje.

Antrasis to paties autoriaus kūrinys – koplytstulpis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos aštuoniems signatarams, partizanų vadams: Jonui Žemaičiui-Vytautui (1909–1954), Adolfui Ramanauskui-Vanagui (1918–1957), Petrui Bartkui-Žadgailai (1925–1949), Leonardui Vilhelmui Grigoniui-Užpaliui (1905–1950), Aleksandrui Grybinui-Faustui (1920–1949), Vytautui Gužui-Kardui (1920–1949), Broniui Liesiui-Nakčiai (1922–1949), Juozui Šibailai-Merainiui (1905–1953).

Prie koplytstulpio Vasario 16-osios deklaracijos signatarams kalbėjo LR Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas  prof.  Arūnas Gumuliauskas. Jis pažymėjo nūdienos politinę situaciją Lietuvoje. Mokslininkas akcentavo, kad toks susibūrimas ir pabuvimas šiame parke svarbesnis negu diplomatinė nota: mes tampame tvirtesni. Pasidžiaugė, kad prikelta partizano Vanago figūra – tai tik pradžia ateičiai, nes istorija – mūsų gyvenimo  pagrindas. Mums reikia būti stipriems, o monsonjoro A. Svarinsko idėja mus visus stiprina, stiprins ir ateityje.

Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė išleido knygą – fotografijų albumą skirtą savo tėvelio Adolfo Ramanausko – Vanago atminimui: „Adolfas Ramanauskas Vanagas fotografijose" (2019, 152 p.). Nors knyga daugiau skirta Pietų Lietuvai, ten, kur daugiausia veikė Vanagas, tačiau ji svarbi  visiems – iš nuotraukų, kaip sakė A. Ramanauskaitė – Skokauskienė,  žvelgia giedri, šviesūs ir viltingi partizanų veidai.

Trečiasis pašventintas koplytstulpis skirtas šviesiam arkivyskupo Mečislovo Reinio – vienos ryškiausių asmenybių XX a. pirmosios pusės Lietuvos istorijoje atminimui. Skelbiama, jog kankinys arkivyskupas M. Reinys buvo dorovės (ypač jaunimo) puoselėtojas, tikėjimo liudytojas, niekada jo neišdavęs, filosofas, diplomatas, politikas, visuomenės veikėjas, poliglotas, ypatingos tvirtybės žmogus ir, be jokios abejonės, mokyčiausias XX a. pirmos pusės kunigas Lietuvoje. Koplytstulpio autorius – skulptorius Adolfas Teresius.

Atgal