VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

12.09. Jurbarko raj. Viešvilėje pėsčiųjų žygis "Mažoji Lietuva. Karšuvos giria"

Raimundas Kaminskas

2019-12-07 Jurbarko raj. Viešvilėje vyko pėsčiųjų žygis "Mažoji Lietuva. Karšuvos giria", kurį  organizavo Ekstremalų asociacija. 

Buvusieji Teismo rūmai 

Viešvilė  miestelis Jurbarko raj. savivaldybės teritorijoje, 12 km į vakarus nuo Smalininkų; seniūnijos ir parapijos centras.  Per miestelį teka Viešvilė, įrengtas tvenkinys (plotas 4 ha). Per Viešvilę eina Klaipėdos–Jurbarko plentas. Miestelyje yra Kristaus Atsimainymo bažnyčia, paštas, ambulatorija, pagrindinė mokykla, vaikų darželis, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, biblioteka, vaikų namai (juose veikia muziejus). Istorizmo stilistikos pastatai: mokyklos (XX a. pradžia), teismo rūmų (1902, II pasaulinio karo metais apgriautas, vėliau atstatytas, po 1956 pritaikytas vaikų globos namams). 1874–1950 m. Viešvilė buvo valsčiaus centras. 1900–43 veikė didelė lentpjūvė (200–300 darbininkų). XX a. pradžioje pro Viešvilę buvo nutiestas Tilžės–Smalininkų siaurasis geležinkelis (išardytas po II pasaulinio karo). Po Klaipėdos krašto sukilimo (1923) atiteko Lietuvai, veikė muitinė, elektrinė, metalo apdirbimo įmonė, pieninė, šaulių būrys, Santaros draugijos skyrius. 1944–53 apylinkėse veikė Kęstučio apygardos partizanai. 1948 ir 1951 m. buvo  ištremta 14 Viešvilės gyventojų. 

Atgal