VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

12.13. Kražių pilis

Dr. Virginija Elena Bortkevičienė

Dr. med. Juozas Prasauskas

Kražiai – išskirtinis Žemaitijos miestelis, saugantis didingą mūsų tautos istoriją. Tai viena žymiausių feodalinio laikotarpio Žemaitijos gyvenviečių, senasis administracinis centras. Istoriniuose šaltiniuose Kražiai minimi Lietuvos kovų su Vokiečių ordinu laikotarpiu: 1253 m. kaip Crase karaliaus Mindaugo dokumente, vėliau vokiečių ordino kronikose juos minėjo ir Vytautas Didysis. Apie 1394 metus minima Kražių pilis.

 Kražių aikštė. Wikipedija.org. nuotr.

 Kražių kolegijos bendrabutis. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejaus nuotr.

Apie Kražius vyko lietuvių ir Vokiečių ordino kovos, o Kražių žemė 1253–1257 m. buvo svarbi Žemaitijos gynybinės sistemos dalis. Dėl šios priežasties Kražių apylinkėse gausu archeologinių paminklų: Galinių, Paspąsčio (Spaustis, Maldokalnis), Piltinės (Bukantiškės), Šilgalio (Pilikė), Karklėnų (Biržkalnis), Papilių piliakalniai.

Nuo XV a. pradžios apie devynerius metus Kražius valdė Kęsgailos. 1556 m. Žygimantas Augustas Kražių dvarą su miesteliu pardavė politiniams pabėgėliams iš Anglijos, kunigaikščiams Kotrynai Sufolk ir Ričardui Bertui. 1559 m. šią valdą atpirko Vilniaus vaivada Mikalojus Kristupas Radvila. Už šiuos ir kitus Radvilos nuopelnus, 1568 m. birželio 1 d. Žygimantas Augustas dovanojo jam Kražius „amžinai su Romos ir Graikų bažnyčiomis, miestu, miestelėnais ir bajorais“. Nors šis dovanojimo dokumentas sudegė, 1577 m. gegužės 21 d. jį pakartojo Steponas Batoras.

XVI a. viduryje Kražiai plėtėsi, pasikeitė jų planas ir vaizdas: tam daug dėmesio skyrė 1559 m. Kražių grafystės savininku tapęs Mikalojus Kristupas Radvila Juodasis. 1565 m. kairiajame Kražantės krante, kur buvo dvaro sodyba, bažnyčia, parapinė mokykla, jis pastatė mūrinę pilį. Šalia pilies šiaurės rytų pusėje suformavo naujus tvenkinius, kuriais pilis buvo atskirta nuo visų kitų statinių ir įgijo gynybinę reikšmę. Taigi, pilis iš visų pusių buvo apjuosta vandens – iš vakarų ir pietų buvo Kražantės upelis, o iš šiaurės ir rytų – tvenkiniai. Manoma, kad mūrinę pilį Mikalojus Radvila Juodasis galėjo pastatyti ir ten, kur stovėjo medinė pilis. Žinių apie pilies architektūrą beveik nėra, tačiau manoma, kad pastatas galėjo būti iš dviejų dalių. Vertinant pagal statybos laikotarpį, pilis turėjo pasižymėti Renesanso architektūros elementais. Pilies iškilimo nulemti vietovės pertvarkymo darbai sudarė sąlygas Kražiams plėstis ir kitame – dešiniajame – Kražantės krante. XVII a. pradžioje dešinioji miestelio dalis tiek padidėjo, kad viršijo kairėje pusėje buvusią dalį.

Kražiai. Turgus. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejaus nuotr.

1608 m. iš Virbalio misijos į Kražius buvo atsiųsti du jėzuitų vienuoliai lietuviai – Motiejus Galminas ir Merkelis Daugėla. Pirmuosius jėzuitus čia globojo vyskupas M. Giedraitis prieš mirtį padovanojęs 2000 vengriškų raudonųjų ir šiek tiek žemės, didikai Radvilos ir Lietuvos didysis etmonas ir Žemaičių seniūnas Jonas Karolis Katkevičius. Pastarasis su savo žmona, Slucko kunigaikštyte Sofija Maleckaite dovanojo jėzuitams ir būsimajai kolegijai 7 kaimus. Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis jėzuitams užrašė 1565 m. pastatytos mūrinės rezidencinės pilies likučius, valaką žemės aplink ją ir namą miestelyje.

Jėzuitai M. K. Radvilos Našlaitėlio dovanotame sklype ant Radvilų pilies pamatų pradėjo statyti Kražių jėzuitų kolegijos ansamblį, kurį sudarė 22 pastatai. Apie 4 ha plote buvo pastatytas vienuolyno – kolegijos pastatas (3 korpusai), bažnyčia, mokykla, ūkiniai pastatai, alaus darykla, mūrinis malūnas. Jėzuitų kolegija buvo įkurta 1616 m., jos klasės įrengtos pagal Vilniaus jėzuitų akademijos pavyzdį. Kiek vėliau kolegija buvo padidinta – pristatytas korpusas pietinėje ankstesnės pilies pusėje, taip baigiant pirmąjį statybos etapą. Antrasis kolegijos statybos etapas  vėlavo, tačiau apie 1649 m. buvo baigta rytinė vienuolyno kolegijos dalis ir kai kurie ūkiniai pastatai. Kražių kolegija, tapusi svarbiausiu Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centru, veikė iki 1844 m. Kražių jėzuitų kolegijos plano kopiją, iliustruojančią XVIII a. kolegijos teritorijos užstatymą, galima pamatyti Kražių kraštotyros muziejuje.

XVII a. – Lietuvoje intensyvių karų laikotarpis. Nemaža karų, badmečio ir bado epidemijų neaplenkė ir Kražių. XVIII a. viduryje Kražiai stipriai atgijo, padidėjo gyventojų skaičius, nes susidarė palankios sąlygos vystytis ūkiui.

1773 m. popiežius Klemensas XIV panaikino jėzuitų ordiną. Dėl šios priežasties buvo uždaryta ir Kražių jėzuitų kolegija. Jėzuitams išsikėlus iš pastato, jį perėmė Edukacinė komisija, jame įrengta apygardos mokykla. Jėzuitų žemės buvo išdalintos, o neprižiūrimi pastatai ėmė nykti.

1801 m. Radvilos pardavė Kražius – didžioji jų dalis atiteko keliems savininkams, dalis taip pat liko miestelio gyventojams. 1816 m. Kražiuose buvo įsteigta valstybinė gimnazija, o kiek vėliau Kražių vienuolyno – kolegijos pastatai buvo perduoti Vilniaus universitetui. Kolegijos pastatai buvo blogos būklės – kiauri stogai, nuo sienų nukritęs tinkas, langų ir stogo stokojanti bursa (iš turkų k.,studentų bendrabutis).

 Atminimo bareljefas Kražių skerdynėms. Wikipedija.org. nuotr.

Šiandien iš Kražių kolegijos išlikęs moksleivių bendrabutis (bursa, XVII a. renesanso ir gotikos bruožų) - pietinis ansamblio pastatas – reikšmingas XVI-XVII a. istorinis, architektūrinis paminklas, buvęs svarbiausiu Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centru. 2008 m. restauruotame pastate įkurtas daugiafunkcinis Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras. Kyla klausimas, ar Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro pastatas yra pilis, nes jis dalinai stovi ant M. K. Radvilos Juodojo statytos pilies pamatų.

Literatūra:

Algimantas Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistinis paveldas ir jo vertybės, T.3 - Vilnius, 2004;

Algimantas Miškinis, Dalia Puodžiukienė, Antanas Tyla ir kt. Kražiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija. T.2 – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986;

Dalia Puodžiukienė, Antanas Tyla Kražiai Visuotinė Lietuvių enciklopedija,  - Vilnius mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006;

Kražiai Mūsų Lietuva , T4 – Bostonas Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968;

Vytautas Būda, Vacys Milius, Kazys Misius, Irena Seliukaitė, Antanas Tyla pirmininkas Kražiai Lietuvos katalikų mokslo akademija, Lietuvos kraštotyros draugija, „XXI Amžius“ leidykla Vilnius- Kaunas, 1968;

 

Atgal